Už gimt? kalb? ir knyg? – K?daini? krašto žmon?s

Geguž?s 7-?j? yra minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ši? dien? verta prisiminti m?s? kalbos ir knygos keli?. Priminti tokias pavardes: Mikalojus Katkus, Jurgi Bielinis, Jeronimas ir Jonas Dalbokai, Jonas Jurevi?ius, Petron?l? Levenait?, Vitas Baltramiejus ir kt., susijusias su draudžiamos spaudos platinimu ir knygnešio veikla.

Pirmoji lietuviška knyga M. Mažvydo „Katekizmas“ buvo išleista 1547 metais Karaliau?iuje. M?s? kraštietis Mikalojus Daukša 1599 metais išleistoje knygoje „Postil?“ taip apib?dino kalbos reikšm?: „Ne žem?s derlumu, ne drabuži? ?vairumu, ne šalies gražumu, ne miest? ir pili? stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos sav?j? kalb?, kuri didina ir palaiko bendrum?, santaik? ir brolišk? meil?. Gimtoji kalba yra bendras meil?s ryšys, vienyb?s motina, pilietiškumo t?vas, valstyb?s sargas. Sunaikink kalb? – sunaikinsi santaik?, vienyb? ir garb?. Sunaikink kalb? – sunaikinsi saul? danguje, sujauksi pasaulio tvark?, atimsi gyvyb? ir garb?.“

Knyga ir apskritai spauda – viena iš pagrindini? civilizuotos visuomen?s informacijos priemoni?. Tai gerai suprato carin?s Rusijos valdžia, kurios sud?tyje Lietuva buvo nuo XVIII a. pabaigos. Nuslopinusi 1863?1864 m. sukilim? Lietuvoje, ji uždraud? leidyb? lenk? ir lietuvi? kalbomis (lotyniškais rašmenimis). Lietuvi? kalbai buvo brukamas rusiškas raidynas – „graždanka“. Ta?iau per 40 met? „graždankos“ rašmenimis valdžiai pavyko išleisti tik 66 spaudinius. Liaudyje šios knygos nepaplito: anks?iau skaityti neišmokiusiems jos buvo tiesiog ne?kandamos, o tiems, kurie gal?jo išmokti jas skaityti mokykloje po 1864 met?, katalik? kunigai aiškino, kad skaityti tokias knygas – nuod?m? ir tikram lietuviui netinkamas užsi?mimas.

Ta?iau ir uždraudus spausdint? žod? lotyniškais rašmenimis, Lietuva neliko be lietuvišk? knyg?. 1867 m. vyskupas Valan?ius per Tilž?s katalik? kunig? J. Zaberman? suorganizavo Rytpr?siuose lietuvišk? knyg? lotyniškais rašmenimis leidim? ir gabenim? ? Lietuv?. Turimais duomenimis, 1865?1904 metais pasirod? 1 830 leidini?, skirt? platinti Rusijos imperijoje. Nemaža dalis užsienyje išleist? ir Lietuvoje nelegaliai platinam? lietuvišk? leidini? buvo kontrafakciniai. Kadangi lietuviškos religinio turinio knygos, išleistos iki 1864 met?, nebuvo draudžiamos, Tilž?je, Ragain?je ir kitur imta spausdinti knygas, nenurodant autori? tikr?j? pavardži?, neminint tikr?j? spaustuvi? ir leid?j?, klastojant leidimo viet? ir metus. Kito ir leidybos strukt?ra. Pirmaisiais dešimtme?iais po 1863 m. sukilimo vyravo religin? bei didaktin? literat?ra, o nuo devinto dešimtme?io ?m? gaus?ti pasaulietini? leidini?.

Draudžiamos lietuviškos spaudos kelias pas skaitytoj? buvo nepaprastai sunkus. J? bent kiek lengvino Valan?iaus laikais nutiestas spaudos platinimo, knygneši? tinklas. Septintojo dešimtme?io pabaigoje ?m? kurtis slaptos draugijos ir kuopel?s remti spaudos leidim? bei platinim?. K?daini? krašte išsiskyr? Pernaravos ir Kraki? apylink?s, kuriose buvo ir knygneši?, ir slapt? lietuvišk? mokykl?.

1885 m. ? Ažyt?n? kaim? gr?žo gyventi Mikalojus Katkus, baig?s mokslus Maskvos žemdirbyst?s ir miškininkyst?s akademijoje. M. Katkus priklaus? „Garšvi?“ knygneši? bendrovei, pas j? ? Ažyt?nus atvažiuodavo ir knygneši? „karaliumi“ tituluojamas Jurgis Bielinis. Savo namuose jis buvo ?steig?s ir slapt? lietuvišk? mokykl?.

Iš gretimo Nork?n? kaimo ? knygneši? gretas ?sitrauk? broliai Jeronimas ir Jonas Dalbokai. B?dami siuv?jais, jie eidavo iš kaimo ? kaim? ir tuo pa?iu platindavo lietuvišk? spaud?. Pradžioje Dalbokai knygas pasiimdavo Nork?nuose, o v?liau jie ir patys pasiekdavo pasien?, kur netoli Kudirkos Naumies?io esan?iame Daržinink? kaime iš Onos Bižuli?t?s gaudavo kontrabandinink? per sien? perneštus raštus. Už nuopelnus knygnešystei Jeronimo Dalboko vardas yra ?rašytas Kauno karo muziejaus sodelyje esan?ioje knygneši? sienel?je tarp 100 pa?i? žymiausi? Lietuvos knygneši?.

Jonas Jurevi?ius – Plinkaigalio kaimo ?kininkas taip pat neliko nuošalyje nuo knygneši?. J. Jurevi?ius tarp j? gars?jo kaip žmogus, pas kur? galima gauti ger? užeig? ir poils?. Jo namuose ne kart? nakvyn? gavo ir J. Bielinis. Draudžiamos literat?ros laikymui jis tur?jo nemaž? sl?ptuv? pelud?je, kuri šliejosi prie atokiai nuo kaimo, už Minago ežero esan?io klojimo. B?damas pasiturintis, už spaudinius dažnai gal?davo iš anksto sumok?ti. Bendravo J. Jurevi?ius su gudži?niškiu Šl?viu, Jonu Pabar?iumi, iš jo imdavo knygas K?daini? gydytojas J. Jarašius, ateidavo ir J. Dalbokas.

Religin? literat?r? Kraki? apylink?se platino Petron?l? Levenait?. Priklausydama religinei Tretinink? organizacijai, ji nuo jaun? dien? r?pinosi katalikiškos spaudos gabenimu ir platinimu. Tyli, rami, dievobaiminga, geros širdies mergina pati nešdavo knygas per sien?, kit? knygneši? padedama jas vež?. Apsid?jusi apie juosmen? spaudinius, apsirišdavo juos virv?mis ir taip dirbtinai pastor?jusi ji naktimis gabendavo religinius raštus ? Kraki? parapij?.

Kaimyninio Pernaravos vals?iaus Žostaut? kaime 1894?1896 metais veik? Juozo Kunevi?iaus ?steigta knyg? platinimo draugija ir slapta lietuviška mokykla.

Dar vienas siuv?jas ir knygnešys ? Vitas Baltramiejus. Vaikš?iodamas po kaimus, jis apie 1892 m. prad?jo platinti draudžiamuosius lietuviškus raštus. Per 12 knygnešyst?s met? jis, nors ir trumpai, bet s?d?jo kal?jime 15 kart?. Nuo tremties ? Sibir? gelb?josi 3 kartus b?gdamas ? Amerik?. Jo ieškantiems pareig?nams kiek aprimus, jis vis sugr?ždavo t?sti knygnešio darbo. Visoje Lietuvoje su nelegalia spauda ?kliuvo 2 900 asmen?, kai kurie iš j? po kelet? kart?. Knygnešiai buvo baudžiami pinigin?mis baudomis, areštu, kal?jimu ir net tremtimi ? Rusijos gilum?.

Caro valdžia tepaj?g? konfiskuoti tik nedidel? dal? (apie 8?10 procent?) iš keli? milijon? užsienyje išleist? ir ? Lietuv? atgabent? knyg?. Nesugeb?dama suvaldyti šio proceso carin? valdžia 1904 metais geguž?s 7 d. panaikino lietuviškos spaudos draudim?.




Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 3.238.132.225.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Švent? „D?MESIO – AŠ ESU“

Švent? „D?MESIO – AŠ ESU“, skirta Tarptautinei vaik? gynimo dienai, vyks birželio 1 d. (šeštadien?) 12 val. VYTAUTO PARKE.

Švent?s, skirtos Jadvygos Teofil?s Juškyt?s-Širš?s 150-me?iui, programa

Pedagogei, žymiai tautinio atgimimo veik?jai, gimusiai m?s? krašte, Jadvygai Teofilei Juškytei-Širšei 2019-aisiais – 150! Skelbiame švent?s, k...