Laiko planavimas karantino metu: kaip paskatinti vaikus tai daryti kartu?

Planuoti laiką – menas ir mokslas viename. Taip sakoma ne veltui, nes pasiruošti gerą dienotvarkę ir jos laikytis yra labai sunku, ypač jei esame impulsyvūs bei mėgstame elgtis spontaniškai. Tačiau laiko planavimo neišvengsime, jeigu norime gyvenime ką nors nuveikti, išmokti, pasiekti daug dalykų, o neplanuodami daugeliui jų paprasčiausiai nesurasime laiko. Jei planuoti laiką yra iššūkis mums, suaugusiems, tik pagalvokite, kaip tai sunku padaryti vaikams.

Karantinas – puikus metas skirti dėmesį laiko planavimui, ypač jei visa šeima dirba ir mokosi iš namų. Taip bus paprasčiau stebėti, kaip vaikui pavyksta laikytis plano, ir ar matyti progresas. Nors įprotį suformuoti reikia nemažai laiko, karantino metu galime pradėti žengti pirmuosius žingsnius.

Didžiausias trukdis sau – patys mes

Galbūt iš vaikystės prisimenate lietuvių liaudies pasaką apie „Vištytę ir gaidelį“? Pasakoje senelė klausia, kodėl gaidelis išmušė akelę vištytei, o tas teisinasi: o kodėl lazdynas man kelnytes suplėšė. Tada senelė lazdyno klausia, kam jis kelnytes suplėšė, o šis atrėžia – kodėl jį ožka apgraužė. Nieko neprimena? O galbūt primena mūsų pasiteisinimų ciklą? Kad visada rasime šimtus priežasčių ar ką apkaltinti, kad tik nereikėtų prisiimti atsakomybės, pavyzdžiui, kodėl patys nepadarėme vieno ar kito nusimatyto darbo. 

Norėdami viską suspėti, turėkime omenyje savo silpnybes, supraskime jas, tačiau būkime griežti. Tai nereiškia pikti ant savęs (ar ant vaiko), o tiesiog tai, kad turime palikti sau kuo mažiau progų išsisukti nuo darbų ir net svajonių įgyvenimo. Ir štai, čia į areną įžengia ponas laiko planavimas. 

Kaip vaikui padėti planuoti laiką? 

Kartu su vaiku aptarkite, kaip gali atrodyti gera diena, ką per ją vaikas turėtų nuveikti. Planas turėtų apimti visas veiklas: mokymąsi, kūrybinių užduočių atlikimą, poilsį, žaidimus, šeimos bendravimui skirtą laiką. 

Nepamirškite skirti laiko ir nieko neveikimui. Tuo metu vaikas pats turėtų susirasti, kuo užsiimti. Nebijokite nuobodulio – jis gali paskatinti vaiko kūrybingumą.

Net jei didžiąją darbo dalį atliksite jūs patys, suteikite vaikui kuo daugiau savarankiškumo: tegu jis įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti jo diena, kada ir ką jis norėtų daryti ir t. t. 

Mums, suaugusiems, intensyviai susitelkus į vieną dalyką pradirbti dvi tris valandas yra normalu, tačiau vaikai dar negali tokiam ilgam laikui sutelkti dėmesio, ypač, jei ta veikla nėra pati įdomiausia. Todėl geriau dienotvarkę išskaidyti į smulkesnius laiko tarpus ir kai kuriuos dalykus atlikti per kelis prisėdimus, pavyzdžiui, namų darbus ar perskaityti knygą.

Kodėl turėtume tai daryti?

Dienotvarkė turi būti aiški ir gerai iškomunikuota. Juk nėra nieko sunkiau nei atlikti darbus, kurių prasmės nesupranti. Kai su vaiku rengsite dienos ar savaitės planą, aptarkite kiekvieną punktą: kodėl tam tikrus dalykus būtina ar prasminga daryti, koks bus jų rezultatas. Jums gali pasirodyti, kad viskas – suprantama, vaikai gali pamiršti daugybę dalykų, todėl nevenkite vis iš naujo argumentuoti, kodėl vieną ar kitą dalyką vaikas turi atlikti. 

Didelė motyvacija, jei vaikai matys, kad jų tėvai bei broliai, seserys taip pat turi savo dienotvarkę ir stengiasi jos laikytis. Tada vaikas supras, kad tai yra normali gyvenimo dalis, kad jis nėra vienintelis, kuris turi laikytis plano.

Visada „po akimis“

Vaikas turi bet kada galėti prieiti prie dienotvarkės. Itin puikiai veikia popierinės dienotvarkės, kurių galima parsisiųsti iš interneto, įsigyti. Tačiau galbūt vaikui būtų daug smagiau ją pasidaryti, apipavidalinti pačiam?

Jei jūsų vaikas dar mažas ir nemoka skaityti, dienotvarkė turėtų būti nesudėtinga, gausiai iliustruota, t. y. kiekvieną plano dalį turėtų atspindėti paveiksliukas, kuris padės vaikui susivokti, ką jis turi atlikti. Pavyzdžiui, jei numatytas laikas pietų miegui, galime pasitelkti lovytės piktogramą. 

Jei vaikas jau vyresnis, lanko mokyklą, padėkite jam susidaryti kur kas išsamesnį, smulkesnį tvarkaraštį. 

Kad vaikas matytų progresą, prie kiekvieno punkto palikite langelį varnelei – atlikęs darbą ar užduotį vaikas, galės tai pasižymėti. Kuo daugiau suplanuotų dalykų pavyks įgyvendinti, tuo didesnę motyvacija kils ir toliau laikytis dienos režimo.

Adekvačiai įvertinkite vaiko galimybes 

Vaikai laiko tėkmės nesuvokia taip gerai kaip suaugusieji – būtent todėl nuėję pažaisti su draugais tik dešimčiai minučių, iš tiesų gali su jais praleisti valandą ar daugiau, net patys to nesuvokdami. Todėl planuodami vaikams laiką, sudarinėdami jų dienotvarkę, turėkite omenyje, kad, jei norite, kad vaikai viską įgyvendintų, jiems prireikės pagalbos, iš jūsų, tėvų. 

Kokia ta pagalba? Visų pirma, priminimas, paskatinimas imtis tam tikros numatytos veiklos. Kartais vaikai paprasčiausiai pamiršta, užsižaidžia, todėl jiems žinute, skambučiu ar tiesiogiai priminkite, ką jie yra įsipareigoję nuveikti, sekite, kad jie tai ir padarytų.

Nepykite nei ant savęs, nei ant savo vaiko, jei nepavyksta šimtu procentų įgyvendinti nusimatytų dienos veiklų. Turėti planą – gerai, bet reikia pasilikti ir laisvės nuklysti nuo jo. Galimybė laviruoti itin svarbi vaikams – jie labai spontaniški ir smalsūs, o tai gali nuvesti juos į naujus įdomius atradimus. Lygiai taip pat – pritraukti valandų valandoms prie neprasmingo laiko internete. Be to, pripažinkime, kad būna dienų, kai „nesidirba“. Tomis dienomis sunku atlikti didesnius, didesnio įsitraukimo ir laiko resursų reikalaujančius darbus. Taip gali nutikti ir vaikams. Todėl kartu su vaiku sutarkite, kiek dienotvarkėje nusimatytų darbų įvykdyti būtų idealu, kiek – realu, o kiek būtų patenkinama. 

Aptarkite rezultatus

Laiko planavimas turėtų ne tik padėti sudėlioti dienos, savaitės, mėnesio ritmą, bet ir padėti sekti savo progresą, pasiekimus, teikti džiaugsmą dėl to, kiek visko pavyko nuveikti. Nusistatykite periodus kas kiek dienų ar savaičių peržiūrėsite savo dienotvarkę – ką pavyko įgyvendinti, kam vis dėlto pritrūko laiko ar motyvacijos, ką viršijote. Tai padės jums ateityje susidaryti tikslesnį planą ir numatyti daugiau laiko tiems darbams ar veikloms, kurie stringa ar kelia problemų. Vaikų rezultatus reikėtų stebėti ir aptarti kur kas dažniau. 

Pasidžiaukite rezultatais

Kartais dalykai, kuriuos privalome padaryti, yra nuobodūs, neteikia džiaugsmo ir mieliau jų visai nedarytume. Bet privalome. Panašius jausmus išgyvena ir vaikai. Tad kodėl nepasitelkus papildomos motyvacijos? Aiškiai įsivardinkime, kas mūsų lauks, jei nuosekliai laikysimės dienotvarkės ir atliksime visus darbus. Galbūt taip vaikai pelnys papildomas 15 minučių prie kompiuterio, o gal su visa šeima eisite žaisite stalo žaidimų?

Galų gale tiesiog pasidžiaukime rezultatais – pagirkime vaikus už tai, ką jiems pavyko pasiekti. Materialus, apčiuopiamas atlygis malonus ir laukiamas dalykas, tačiau tėvų paskatinimas, pagyrimas yra nemažiau svarbus, jis skatina ilgalaikę motyvaciją ir toliau tinkamai planuoti savo laiką ir laikytis dienotvarkės. 

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.