K?rybos vakaras „Apie T?v? Stanislov? - žodžiais ir vaizdais“

K?daini? daugiakult?ris centras rugpj??io 9 d. 17 val. kvie?ia ? kraštiet?s, žurnalist?s ir rašytojos Vitos Mork?nien?s - Vasiliauskait?s k?rybos vakar?, skirt? T?vo Stanislovo 100 - osioms gimimo metin?ms.

Bus atidaryta fotografij? paroda „Paberž?s giedantys daiktai“. Autor? pasidalins prisiminimais apie šviesaus atminimo T?v? Stanislov? ir  mintimis apie knyg? „Pokalbiai T?vo Stanislovo cel?je“. Vakaro metu skamb?s R. M. Rilk?s poezija, išversta t?vo Stanislovo. J? skaitys Šiauli? valstybinio dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

Matuojant laiku, daugiau bendravimo su T?vu Stanislovu b?ta Dotnuvoje. ?ia buvo didži?j?, sunki?j? m?s? pokalbi? vieta. ?ia daugiausia kalb?tasi, klausin?ta, ieškota atsakym?. ?ia ?vyko svarbi? asmenini? atradim?, dr?s?iau teigti – ir abipusi? atsiv?rim?. Tie pokalbiai buvo ir dovanos, ir pamokos, intensyvus dvasinis darbas.

Bendravimo su T?vu Stanislovu Dotnuvoje laikas sustabdytas knygoje „Pokalbiai T?vo Stanislovo cel?je“, kuri? leidykla „Baltos lankos“ išleido pra?jus metams po T?velio mirties, 2006-?j? biržel?. 2007-aisiais tiraž? pakartojo, o ši? met? pavasar? perleido tre?i? kart?. Tokio žmoni? d?mesio ir populiarumo knyga susilauk? grei?iausiai d?l savo tikrumo – joje publikuojami autentiški pokalbiai skaitytojui tarsi suteikia galimyb? v?l pabendrauti su T?veliu, pab?ti jo artumoje.

Paberž? buvo m?s? bendravimo šventadieniai. Fiziškai šis bendravimas už?m? gal ir mažiau laiko, bet buvo ne mažiau intensyvus ir svarbus. Tie šventadieniai susid?jo iš laukimo, iš nuojaut?, iš planuot? ir neplanuot? susitikim? ir pokalbi?. Nors... kalb?tis Paberž?je beveik nereik?jo. ?ia buvo gera b?ti. Ži?r?ti ? horizontus, klausytis tylos, varp? gaudesio ir upelio gurgenimo. B?ti apgaubtai bažny?ios prieblandos ir tiršto smilkal? aromato. ?ia buvo vieta, kur niekieno netrikdoma gal?jau susitikti su savimi. Vieta, mokanti ?siklausyti, ?siži?r?ti, apgalvoti savo gyvenim? – mintis, jausmus, poelgius. Ta?iau dažniausiai – tiesiog b?ti. Nes, R.M. Rilk?s žodžiais, kuriuos dažnai kartodavo ir T?vas Stanislovas, „b?ti ?ia yra nuostabu“. Paberž?je kaskart pasijusdavau kaip piligrim?, pasiekusi namus. Buvo gera matyti, kad ir T?vas Stanislovas Paberž?je jau?iasi gerai. Kaip ramiai ir džiaugsmingai skamba jo balsas, kaip džiaugiasi kiekvienu žmogumi, kaip akimis nuglosto kiekvien?, iki aguonos gr?do paž?stam? daikt?. Tarsi gert? tyr? Paberž?s or?, šitaip gaivindamas šird? ir atgaudamas fizines j?gas.
Ta?iau Paberž? visada liks pažym?ta ir atsiskyrimo, šviesaus li?desio ženklu. Sakytum, viskas buvo pasirengimas b?ti ?ia, kai Jo nebebus.  ? Paberž? ir dabar neretai atvažiuoju. Traukia Nykis ir Liaud?, j? santakos m?sl?. Niekada n?ra gana laiko pab?ti kapinait?se, kuriose tiek daug T?vo Stanislovo palikt? ženkl?. Traukia jauki ir miglota bažny?ios erdv?. Stabtel?ti kvie?ia kiekvienas, jau daugsyk matytas daiktas, tarsi žad?damas, kad vien?kart pragys ir tau.

Per daugel? met? susikaup? vaizd? ir nuotrauk? archyvas, išsaugoj?s žvilgsn?, kuriuo ži?r?ta ir matyta Paberž?. Iš atminties kyla patirti ?sp?džiai, išgyventos b?senos. Jau iš tylos gr?žta T?vo Stanislovo kadais pasakyti žodžiai, pokalbi? nuotrupos, kuriais norisi pasidalyti su kitais.
Po T?vo Stanislovo mirties, gal net laidotuvi? dien?, vienas est? intelektualas, dažnai lankydav?sis Paberž?je, j? myl?j?s, iš T?vo Stanislovo rank? pri?m?s Krikšto sakrament?, pasak?: „Jeigu yra kas iš tikr?j? prisimins T?v? Stanislov? ir jo ged?s, tai Paberž?s daiktai“. Pasak?, nenor?damas užgauti artim? ir tolimesni? T?v? Stanislov? supusi? žmoni?. Tenor?damas pasakyti, kokia kokia gyva ir tikra yra T?vo Stanislovo Paberž?je sukurta giedan?i? daikt? karalyst?. Tie žodžiai n?jo iš galvos, nepaleido. Jie tapo raktu sukuriant ši? parod?. T?vo Stanislovo portret? joje n?ra. Už j? kalba giesm? Esimui giedantys Paberž?s daiktai.

Fotografij? paroda „Paberž?s giedantys daiktai“ gim? iš asmeniškos iniciatyvos, noro ir pareigos prisid?ti prie T?vo Stanislovo atminimo išsaugojimo, jo puosel?t? ir žmon?se skiepyt? vertybi? sklaidos. Nors paroda ir skiriama T?vo Stanislovo metams, tai n?ra staigus, proginis  sumanymas – seniausios fotografijos datuotos 2005-ais, naujausios – 2018-ais metais.

T?vas Stanislovas niekur neiš?jo. Jis liko Paberž?je – bažny?ioje, šventoriuje, prie Liaud?s kranto, ?iurlioniškai stanisloviškose kapinait?se, pakel?s sm?tkeliuose, rakanduose, mums paliktoje giedan?i? daikt? karalyst?je ir žmoni? atmintyje. Nereikia gail?tis ir nusiminti, kad jo neb?ra. Reikia džiaugtis tuo, kad jis buvo, kad gal?jome j? pažinti, prisiliesti prie jo didelio gyvenimo.


Trumpai apie autor?:
Gim? ir mok?si K?dainiuose.
Lietuvos nacionalin?s žurnalist? k?r?j? asociacijos nar?.
?vairiri? žurnalistini? k?rybos konkurs? laureat?.
Lietuvos žurnalist? s?jungos skiriamos Antano Macijausko premijos už tautin?s savimon?s, valstybin?s kalbos ir nacionalin?s kult?ros puosel?jim? laureat?.
Keli? publicistikos ir eseistikos knyg? autor?.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 18.118.200.86.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Švent? „D?MESIO – AŠ ESU“

Švent? „D?MESIO – AŠ ESU“, skirta Tarptautinei vaik? gynimo dienai, vyks birželio 1 d. (šeštadien?) 12 val. VYTAUTO PARKE.

Švent?s, skirtos Jadvygos Teofil?s Juškyt?s-Širš?s 150-me?iui, programa

Pedagogei, žymiai tautinio atgimimo veik?jai, gimusiai m?s? krašte, Jadvygai Teofilei Juškytei-Širšei 2019-aisiais – 150! Skelbiame švent?s, k...