Kūrybos vakaras „Apie Tėvą Stanislovą - žodžiais ir vaizdais“

Kėdainių daugiakultūris centras rugpjūčio 9 d. 17 val. kviečia į kraštietės, žurnalistės ir rašytojos Vitos Morkūnienės - Vasiliauskaitės kūrybos vakarą, skirtą Tėvo Stanislovo 100 - osioms gimimo metinėms.

Bus atidaryta fotografijų paroda „Paberžės giedantys daiktai“. Autorė pasidalins prisiminimais apie šviesaus atminimo Tėvą Stanislovą ir  mintimis apie knygą „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“. Vakaro metu skambės R. M. Rilkės poezija, išversta tėvo Stanislovo. Ją skaitys Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

Matuojant laiku, daugiau bendravimo su Tėvu Stanislovu būta Dotnuvoje. Čia buvo didžiųjų, sunkiųjų mūsų pokalbių vieta. Čia daugiausia kalbėtasi, klausinėta, ieškota atsakymų. Čia įvyko svarbių asmeninių atradimų, drįsčiau teigti – ir abipusių atsivėrimų. Tie pokalbiai buvo ir dovanos, ir pamokos, intensyvus dvasinis darbas.

Bendravimo su Tėvu Stanislovu Dotnuvoje laikas sustabdytas knygoje „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“, kurią leidykla „Baltos lankos“ išleido praėjus metams po Tėvelio mirties, 2006-ųjų birželį. 2007-aisiais tiražą pakartojo, o šių metų pavasarį perleido trečią kartą. Tokio žmonių dėmesio ir populiarumo knyga susilaukė greičiausiai dėl savo tikrumo – joje publikuojami autentiški pokalbiai skaitytojui tarsi suteikia galimybę vėl pabendrauti su Tėveliu, pabūti jo artumoje.

Paberžė buvo mūsų bendravimo šventadieniai. Fiziškai šis bendravimas užėmė gal ir mažiau laiko, bet buvo ne mažiau intensyvus ir svarbus. Tie šventadieniai susidėjo iš laukimo, iš nuojautų, iš planuotų ir neplanuotų susitikimų ir pokalbių. Nors... kalbėtis Paberžėje beveik nereikėjo. Čia buvo gera būti. Žiūrėti į horizontus, klausytis tylos, varpų gaudesio ir upelio gurgenimo. Būti apgaubtai bažnyčios prieblandos ir tiršto smilkalų aromato. Čia buvo vieta, kur niekieno netrikdoma galėjau susitikti su savimi. Vieta, mokanti įsiklausyti, įsižiūrėti, apgalvoti savo gyvenimą – mintis, jausmus, poelgius. Tačiau dažniausiai – tiesiog būti. Nes, R.M. Rilkės žodžiais, kuriuos dažnai kartodavo ir Tėvas Stanislovas, „būti čia yra nuostabu“. Paberžėje kaskart pasijusdavau kaip piligrimė, pasiekusi namus. Buvo gera matyti, kad ir Tėvas Stanislovas Paberžėje jaučiasi gerai. Kaip ramiai ir džiaugsmingai skamba jo balsas, kaip džiaugiasi kiekvienu žmogumi, kaip akimis nuglosto kiekvieną, iki aguonos grūdo pažįstamą daiktą. Tarsi gertų tyrą Paberžės orą, šitaip gaivindamas širdį ir atgaudamas fizines jėgas.
Tačiau Paberžė visada liks pažymėta ir atsiskyrimo, šviesaus liūdesio ženklu. Sakytum, viskas buvo pasirengimas būti čia, kai Jo nebebus.  Į Paberžę ir dabar neretai atvažiuoju. Traukia Nykis ir Liaudė, jų santakos mįslė. Niekada nėra gana laiko pabūti kapinaitėse, kuriose tiek daug Tėvo Stanislovo paliktų ženklų. Traukia jauki ir miglota bažnyčios erdvė. Stabtelėti kviečia kiekvienas, jau daugsyk matytas daiktas, tarsi žadėdamas, kad vienąkart pragys ir tau.

Per daugelį metų susikaupė vaizdų ir nuotraukų archyvas, išsaugojęs žvilgsnį, kuriuo žiūrėta ir matyta Paberžė. Iš atminties kyla patirti įspūdžiai, išgyventos būsenos. Jau iš tylos grįžta Tėvo Stanislovo kadais pasakyti žodžiai, pokalbių nuotrupos, kuriais norisi pasidalyti su kitais.
Po Tėvo Stanislovo mirties, gal net laidotuvių dieną, vienas estų intelektualas, dažnai lankydavęsis Paberžėje, ją mylėjęs, iš Tėvo Stanislovo rankų priėmęs Krikšto sakramentą, pasakė: „Jeigu yra kas iš tikrųjų prisimins Tėvą Stanislovą ir jo gedės, tai Paberžės daiktai“. Pasakė, nenorėdamas užgauti artimų ir tolimesnių Tėvą Stanislovą supusių žmonių. Tenorėdamas pasakyti, kokia kokia gyva ir tikra yra Tėvo Stanislovo Paberžėje sukurta giedančių daiktų karalystė. Tie žodžiai nėjo iš galvos, nepaleido. Jie tapo raktu sukuriant šią parodą. Tėvo Stanislovo portretų joje nėra. Už jį kalba giesmę Esimui giedantys Paberžės daiktai.

Fotografijų paroda „Paberžės giedantys daiktai“ gimė iš asmeniškos iniciatyvos, noro ir pareigos prisidėti prie Tėvo Stanislovo atminimo išsaugojimo, jo puoselėtų ir žmonėse skiepytų vertybių sklaidos. Nors paroda ir skiriama Tėvo Stanislovo metams, tai nėra staigus, proginis  sumanymas – seniausios fotografijos datuotos 2005-ais, naujausios – 2018-ais metais.

Tėvas Stanislovas niekur neišėjo. Jis liko Paberžėje – bažnyčioje, šventoriuje, prie Liaudės kranto, čiurlioniškai stanisloviškose kapinaitėse, pakelės smūtkeliuose, rakanduose, mums paliktoje giedančių daiktų karalystėje ir žmonių atmintyje. Nereikia gailėtis ir nusiminti, kad jo nebėra. Reikia džiaugtis tuo, kad jis buvo, kad galėjome jį pažinti, prisiliesti prie jo didelio gyvenimo.


Trumpai apie autorę:
Gimė ir mokėsi Kėdainiuose.
Lietuvos nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė.
Įvairirių žurnalistinių kūrybos konkursų laureatė.
Lietuvos žurnalistų sąjungos skiriamos Antano Macijausko premijos už tautinės savimonės, valstybinės kalbos ir nacionalinės kultūros puoselėjimą laureatė.
Kelių publicistikos ir eseistikos knygų autorė.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.221.75.68.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Įdomi parodėlė bibliotekoje!

Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje veikia Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminės organizacijos MINI ...

Muzikiniais laiškais iš praeities prisimintas žydų kultūros paveldas

Šeštadienį Daugiakultūriame centre klausytojai galėjo išgirsti retai atliekamus nepaprasto grožio ir turinio kūrinius. Balsui ir fortepijonui ...