Atidaryta Rudok? šeimos paroda

Galerijos nuotr.

Janinos Monkut?s - Marks galerijoje buvo atidaryta Rudok? šeimos paroda. Ji veiks iki birželio 4 dienos. 

K? gal?t? reikšti ži?rovui parodos pavadinimas „R-5“, kokios simbolin?s inspiracijos yra pasl?ptos po šita vienos raid?s ir vieno skai?iaus anagrama?

„R-5“- penki vienos šeimos skirting? kart? k?r?jai, turintys daug bendro ir tuo pa?iu metu esantys absoliu?iai individual?s savo menine raiška, poži?riu ? juos supan?ius kasdienius reiškinius, keliantys savo k?rybai skirtingus tikslus. Kaligrafinis kruopštumas, linijos ir d?m?s derm?, darbai kupini poetinio grožio ir drauge laikinumo nuojautos. Viskas laikina, netvaru laike ir erdv?je, bet kartu ir amžina kaip gamta, žmoni? nuod?m?s ar amžinos g?rio ir grožio paieškos. Grožis – reliatyvus dalykas, nes kas gražu vienam, kitam gali b?ti visiškai kitaip. Ta?iau baltiška estetika, savita spalvin? kult?ra, filosofinis k?rybos ir tapatumo santykis, pozityvo sklaida, tai – vienijantys parodos segmentai.

Jolanta Rudokien? – grafik?, LDS nar? nuo 2001 m. Popierius ir pieštukas, tai du komponentai, kuri? pagalba grafik? ?traukia ži?rov? ? meno pasaul?, kuriame akmuo, laikraštinis origamis, lamdyto popieriaus lapas sukuria keist? iliuzij?. Ži?r?damas  ? minimalistin?s kompozicijos darbus ži?rovas gali nepastebimai sau nusikelti ? meninio transo b?sen? ir pasijusti lyg Alisa paslaptingoje karalyst?je, kurioje po matoma forma slypi absoliu?iai kitas turinys. Atrodyt? viskas aišku – iš seno laikraš?io lapo išlankstyta gerv?s fig?r?l?, ištrup?jusi kambario siena, perpiešta senovin? nuotrauka…. Ta?iau ar tai k? matome yra taip paprastai traktuojama ir perskaitoma? O gal informacija slypi viduje, ir ži?rovui suteikiama išskirtin? teis? išlukštenti t? popierin? gerv?, perstatyti akmenuk? rate pasl?pt? informacij?, pakei?iant t? autor?s sukurt? lakonišk?, minimal? ritm? ? absoliu?iai kitok? vizualin? kod?? Ar tiesiog ramioje, kamerin?je aplinkoje pasigrož?ti piešiniu, panirti ? tyl?, pamedituoti prieš balt? popieriaus lap? ir pabandyti perskaityti  autor?s siun?iam? žinut?: „Konkretus k?rinys yra min?i? apvalkalas, kuris gali tiesiogiai atskleisti arba sl?pti jas. Ži?rovas, priklausomai nuo savo vidin?s b?senos, k?rinyje siun?iam? žinut? gali perskaityti arba tiesiog praeiti pro šal?.“

Girmantas Rudokas – tapytojas, LDS narys nuo 1995m. Paskutiniai treji – ketveri metai autoriui buvo labai s?kmingi. 2014 m. ir 2016 m. Tarptautin?je akvarel?s bienal?je ,,Baltijos tiltai“ laureatas. Akvarel? yra technika, kuri? puikiai jau?ia ir virtuoziškai ?vald? k?r?jas. Atrodyt?, kad vanduo, pigmentas ir popierius ?spraudžia meninink? ? tam tikrus r?mus, tarsi apriboja „technikoje“ ir formate. Nat?raliai kyla klausimas – k? dar galima sukurti kitaip tradicin?mis priemon?mis XXI amžiuje? Ar ?manoma nustebinti  ?noring? meno  vertintoj? ar eilin? galerijos parod? lankytoj?? Bet žvelgiant ? Girmanto akvareles randi atsakym?. Skaidri, dažniausiai „vienasluoksn?“ akvarel? skleidžia švies?. Sudygsniuota ,,sušaudyta“ ?vairaus ritmo dygsniu ji sustiprina emocin? poveik? ir prikausto žvilgsn?. Kiekvienas popieriaus lapo centimetras yra ,,pasmerktas“  adatos ir si?lo invazijai. Ir tai veikia ži?rovo regos lauk?, kei?ia k?rinio strukt?r?, plokštumin? vaizd? transformuoja ? minimalistin? 3D dimensij?. Sudygsniuotas si?las tarsi „užmeta tinkl?“, sukuria vizuali? kli?t? tarp vaizdo ir ži?rovo, išpina keistus  ar akiai ?prastus ornamentus,  papildo paveikslo turin?, praple?ia k?rinio suvokimo ribas. Tradicij? pateikti netradiciškai – akvarelininko Girmanto Rudoko moto.

Marija Rudokait? – 2015 m. baig? bakalauro studijas VDA. Jauna k?r?ja parodoje prisistato su bakalauriniu tekstilin?s grafikos darbu ,,GORA GORA“. Didelio formato darbuose autore sumaniai suderino dvi technikas –tekstil? ir grafik?. 2014 m. savasties identiteto paieškos nuved? Marij? ? Indij?. Kaip pasakojo jauna k?r?ja, ji pateko ? absoliu?iai kitok? pasaul?, kuriame praktiškai n?ra vietos europin?ms tradicijoms. Trintis milijoninio miesto minioje, kvap? ir spalv? gausa, maisto ir elgesio kult?ra, gyvenimo tempas ir problematika yra visiškai kitokia nei namuose. Kardinalus aplinkos pakeitimas dav? tam tikr? k?rybin? impuls?, kuris ir atsiskleidžia Marijos darbuose. Indiškas šilkas, jo ornamentika, aukso blizgesys darniai susijung?  su abstrak?iais grafikos anspaudais ant lietuviškos drob?s. Pilk? atspalvi? harmonija, skirting? t?ri? persiliejimas iš vienos formos ? kit?, minimalus fig?ratyvas, lyg veidrodyje, kuria keisto pasaulio iliuzij?, kuri? ?r?mina ryškus ir blizgus indiškas audinys. Du tarpusavyje sujungti skirtingi spalviniai – tekst?riniai sprendimai lyg IN ir JAN ženklas, atskleidžia amžinos priešpriešos ir harmonijos b?sen?. Autor? palieka ži?rovui spr?sti, ar ?eiti ? jos kuriamo pasaulio vid?, pakeisti savo saugi? aplink? ir ?prast? maršrut? ar pasukti kitu keliu.

Diana Rudokien? – tapytoja, LDS nar? nuo 2001m. Tapatyb? – objekto lygyb? pa?iam sau arba kitam objektui. Šis tapatyb?s apibr?žimas dabartiniame lietuvi? kalbos žodyne atrodyt? yra labai aiškus, lakoniškas ir teisingas. Ta?iau ar m?s? dabartin?je postmodernioje visuomen?je, kur m?stantis individas kiekvien? dien? užduoda sau klausim? – kas aš, k? aš veikiu, kod?l aš tai darau – tai yra vienintelis teisingas atsakymas……? Tapatyb? – daugiafunkcin? ir sud?tinga. J? sudaro tarpusavyje persipinan?ios sferos, kuriose vienu metu gali egzistuoti ne tik skirtingi, bet netgi vienas kitam priešingi elementai. Juk dažnai tapatyb? lemia ne vien tai, kaip tu suvoki pats save, ta?iau ir tai, kaip tave suvokia kiti. Diana Rudokien? ?sileidžia ži?rov? ? savo kuriamos moteriškos tapatyb?s pasaul?, kartu sukeldama nedidel? menin? – socialin? provokacij?, tarsi kvie?ia kartu surasti atsakym? ? savo tapatumo klausim?. Beveik vis? jos paveiksl? heroj? – m o t e r i s. Neperkrautas spalva paveiksl? koloritas, paprasta kompozicija, ram?s fig?ros rakursai, visa tai tarytum transliuoja žini? ži?rovui – ateikit, paži?r?kit ? trapi? jaun? b?tyb? egzistuojan?i? kažkokioje paralelin?je erdv?je, pamirškit kasdien? rutin?, pask?skit moters aki? gelm?je… Bet pastabesnis ži?rovas ?žvelgs daugiau: gilus ir paslaptingas moters žvilgsnis, pralieta arbata, apnuoginti medži? siluetai, tarsi erdv?je pakib?s g?l?s žiedas – tai simboliai, detal?s, kuriantys atskir? moters „mikrokosmos?“, jos saldžiai kerint? ir paslapting? pasaul?.

Tomas Rudokas – grafikas, LDS narys nuo 1999 m. LDS Panev?žio skyriaus pirmininkas, galerijos ,,GALERIJA-XX“ vadovas. Pastaruoju metu savo k?ryboje bandau sujungti tautinio ornamento simbolik? su XX bei XXI amžiaus aktualijomis. Ornamentika mano darbuose atlieka dekoro ir minimalaus simbolio reikšm?. Trikampi?, kvadrat?, linij? ?vairov? darniai susilieja ? uždaras formas, kurios pa?vairinamos portretais, ar kitokiais man svarbiais objektais. Noriu suteikti ži?rovui galimyb? susipažinti su senuoju, archajiškuoju balt? ornamentu  ir jo panaudojimo galimyb?mis meniniame kontekste. Paveiksluose nerasite tradicin?s tapybos, jos praktiškai n?ra. Aš nenutolstu nuo grafin?s raiškos, nes vis? tai, k? rodau šioje parodoje, ir yra piešinys nuspalvintas  akriliniais dažais. K?riniuose  dominuoja aiškios spalvin?s d?m?s, dažnai statiška kompozicija ir simetriška  ornamentika. Mano tikslas – praeities artefaktus pateikti ži?rovui per kiek kitoki?, sumodernint? prizm?. Tod?l daugelyje darb? atsiranda ir gili? fakt?rini? element?, kanapini? virvi? fragment? ir žinom? praeito šimtme?io asmenybi? portretai. ? šit? paveiksl? cikl? reik?t?  žvelgti kaip ? kažkok? dailininko kuriam? žaidim? su praeitimi esant  „?ia ir dabar“. Šiame žaidime neprimetamos jokios  taisykl?s. Tik nuo ži?rovo fantazijos priklausys ar k?riniuose jis matys tik paprast? vaizdin?, ar žvelgdamas ? vien? ar kit? paveiksl? geb?s sugr?žti ? savo vaikyst?s prisiminimus ir persikelti ? personalin? iliuzij? pasaul?.

Kažkas yra pasak?s, kad k?ryboje svarbu nemeluoti. Ir šia fraze galime apib?dinti penki? dailinink? Rudok? parod?. Mes kvie?iame ži?rov? užsukti ? sve?ius. Ži?r?kite, diskutuokite, priimkite ar atmeskite, bet svarbiausia b?kite „?ia ir dabar“.

Parodos kuratorius Tomas Rudokas

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.