„Aukštinti save d?l pavard?s? Palikime tai daktarams. Bet negaliu nepasteb?ti, kad Vincas Kudirka savu metu užsi?m? muzika, poezija ir publicistika ? neju?iomis ? tas pa?ias sritis atitek?jau ir aš. Matyt, tai genai. Tod?l ir turiu savo asmenin? š?k?: „Aš Kudirka. Pasitik?k genais.“ Su anuo Kudirka šiek tiek paflirtuoju. Esu pa?m?s interviu iš Kudirkos paminklo savivaldyb?s aikšt?je, keliais skirtingais b?dais remiksav?s himn?,“ – taip kalba Žygimantas Kudirka, talentingas ir nestandartinis k?r?jas bei atlik?jas, su kuriuo k?dainie?iai susitiks jau š? ketvirtadien?.
Netradicin? rengin? Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga k?dainie?iams dovanoja K?daini? rajono savivaldyb?s meras Saulius Grinkevi?ius. Renginys vyks geguž?s 4 d. 17.00 val. K?daini? r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje.
Labai kvie?iami žiniasklaidos atstovai, kalbininkai, bibliotekininkai, knygyn? ir spaustuvi? darbuotojai, kiti k?dainie?iai ? visi, kas myli ir gerbia spaud?, laisv? žod?, lietuvi? kalb?, knyg?. Taip pat ir muzik?!
Su Žygimantu Kudirka kalbasi R?ta Švedien?, K?daini? rajono savivaldyb?s kalbinink?.
Pasikviesti Jus ? K?dainius prieš pat Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien? paskatino tai, kad J?s esate kaip ir vis? ši? dalyk? patriotas, jei taip galima pasakyti. Ir spauda, ir kalba, ir knyga Jums artima, ? tai ir hobis, ir darbas, ir pramoga. J?s esate ir tekst? k?r?jas, dirbantis spaudoje, televizijoje, reklamos agent?rose, esate lituanistas, neseniai išleid?s knyg?. Tai, ko gero, labai gerai padar?me Jus pasikviet? ? K?dainius. Pas mus J?s ir kalb?site, ir skaitysite, ir dainuosite. Šalia J?s? paties asmenyb?s bent dalinio atsiskleidimo J?s? dainos bei muzikavimas bus puiki švent?s dalis!
Na taip ? knyga, kalba, muzika ? šie dalykai yra labiau susij? nei gal?t? pasirodyti. Reklamos, kino ar net kompiuterini? žaidim? scenarijai ? visa tai yra tas pats tekstas. Ir negalvokime, kad rašytojai s?di vien r?siuose prie žvak?s šviesos ir rašo plunksna. Šiuolaikinis rašytojas kone privalo sekti socialinius tinklus, lankytis galerijose, baruose ir klubuose ? juk ten žmon?s kalba ir taip priartina j? prie realaus gyvenimo, užpildo autori? turiniu.
Jei stojote ? studijuoti lietuvi? kalbos ir literat?ros, tai, galima ?tarti, buvote toks... „prie meno“, ar ne? K?r?te eiles, skait?te knygas ir pan.?
Tur?jau tam potrauk? visada. Bet mane visuomet labiau trauk? ne programin? literat?ra, o fantastikos, siaubo romanai. V?liau ? radikali, maišto, uždrausta literat?ra. Rašyt anks?iau bandžiau proz?, o darbuose ? publicistik?. V?liau (matyt, interneto ?taka) visur tekstai ?m? trump?ti. ?miau dom?tis poezija ir reklaminiais tekstais. Taigi teoriškai galima sakyti, kad poezija mane sudomino internetas.
Couderc > Kuderk> Kuderka > Kudyrka > Kuderkevicz > Kuderkowicz > Kuderkevi?ia > Kudyrkewicz > Kudirkewiczius > Kuderko > Kudirko > Kudirka. Tok? pavard?s evoliucijos pateikim? radau J?s? knygoje. Tai pirmiausia buvote švelnus ir žalias lituanistas poetas, kaip ta pievel?? Juk, kaip pats rašote, provansal? senojoje kalboje couderc reiškia pievel?.
Na jau ne! Buvau gana radikalus lituanistas. Bet pievel?, tikiuosi, kad mano charakteryje išliks amžinai. Aš pievel? laikau tokia ner?pestinga nuotaika, m?ginimu ? dalykus neži?r?ti pernelyg rimtai. Savotiškas lengvab?diškumas ir šokis per gyvenim?. Tik esant tokiai nuotaikai gali gimti kažkas ?kvepian?io. Nor??iau sugriauti ken?ian?io k?r?jo mit?. Tokie k?riantieji dažniausiai b?na labai kompleksuoti, tulžingi ir pernelyg susižav?j? savimi.
O J?s visada žinojote, kad esate m?s? Lietuvos šviesuolio Vinco Kudirkos, palikuonis? Tai nevert? besimokant, bestudijuojant, bedirbant, o ir dabar... ar tai nevert? kažkaip imti p?stis, save aukštinti, o gal atvirkš?iai ? tai labai ?pareigojo ir vert? jaustis esant? prastesn?? Ir dar... gal ieškojote ?kv?pimo ano Kudirkos epochoje? Gal band?te koki? ?d?j? prikelti ar koki? motyv? pasiimti? Viena ausim gird?jau, lyg perdirbote Vinco Kudirkos sukurt? himn?.
Spaudimo nejau?iau, nes j? patiria nebent tie, kieno t?vai yra ?žymyb?s, tai jiems sud?tinga išlipti iš t?v? metamo šeš?lio. Aukštinti save d?l pavard?s? Palikime tai daktarams. Bet negaliu nepasteb?ti, kad Vincas savu metu užsi?m? muzika, poezija ir publicistika ? neju?iomis ? tas pa?ias sritis atitek?jau ir aš. Matyt, tai genai. Tod?l ir turiu savo asmenin? š?k?: „Aš Kudirka. Pasitik?k genais.“
O dabar su anuo Kudirka šiek tiek paflirtuoju. Esu pa?m?s interviu iš Kudirkos paminklo savivaldyb?s aikšt?je, keliais skirtingais b?dais remiksav?s himn?. Apskritai pradedu dom?tis ir kitais kudirkomis, netur?t? pasaulis atsiminti vieno vienintelio Vinco. Pavyzdžiui, vienas išleido žargono ir keiksmažodži? žodyn?, kitas yra eksperimentin?s elektronin?s muzikos kompozitorius, dar vienas šaltojo karo metais ?sib?g?jo ir iš soviet? laivo peršoko pas amerikie?ius!
Taigi, k?r?te ir kuriate poezij?, o muzika atsirado kartu, žalioj jaunyst?je, ar truput? v?liau? Neužteko eiles tik skaityti? Kokia J?s? muzika? Kokie albumai išleisti?
Muzika dom?jausi nuo mažens. Tur?jau kr?vas techno, reivo, hardcore, speed garage kase?i?, miksavau perdirbtu „Elfa“ magnetofonu, semplavau savo motin?, ?rašin?jau DJ Saga ir Rimo Šapausko radijo laid? „Miksas“, klas?je rinkau muzikos „Top20“ ir leidau piratines kasetes.
Visgi ?vair?s žanrai dar? ?tak? ir kažkod?l tapau ne didž?jumi, o vokalistu. Galb?t b?tent d?l tos traukos tekstui. Bet ir pa?ios muzikos k?rimo proces? stengiuosi kontroliuoti, jame dalyvauti.
Mano muzika neturi žanro, stengiuosi ar bent jau tikiuosi atrasti kažk? naujo, dar nepavadinto. Joje galima rasti ir tos pa?ios elektronin?s muzikos iš kase?i?, ir repo ?tak?.
Išleist? album? s?rašas yra toks: ANTIMATERIJA (2006), PASKUTINIS REPO ALBUMAS (2013), PIUR? FUTURE (2014), #UZGROTU (2015), POMIRTINIS (2016).
Slemas yra balso poezija, skirta ne tiek skaityti, kiek klausytis gyvai – tiesiai iš autoriaus l?p?. Kod?l b?tent slemas Jus patrauk?? Kas buvo tas, kas ?trauk?? Žmogus, ?vykis ar kas?
Man visuomet atrod?, kad poezija tokia turi b?ti ? gyva, iššaukianti, provokuojanti. Netgi atrodo, kad ji visuomet tokia ir buvo. Skaitydami seniai parašytus k?rinius galvojame, kad jie suglostyti. Bet savu metu jie lygiai taip pat stebino ? tik žmon?s buvo kitokie. Dabar mus kur kas sunkiau šokiruoti. Viename renginyje man pa?iam pasak?, kad tai k? rašau - yra slemas. Ir tokiu b?du per daug met? susipažinau su kr?va bendramin?i? tiek ?ia, tiek užsienyje. O iš slemo autori? visuomet patiko afropankas Saul Williams (be kita ko, jis kuria ir nuostabi? muzik?).
Dažnai poetai skaito savo poezij? labai monotoniškai ir nuobodžiai, aktoriai dažnai tarsi persitengia, skaito pernelyg teatrališkai. Tai slemo skaitymas gal kaip koks tre?iasis variantas? Kuo jis ?domus?
Tiesa, slemas neturi teatro scenos patoso (modernus teatras to irgi kratosi) ir poezijos skaitym? rimties. Scena ?ia tampa papras?iausia pakyla kokiame bare, o poetais ? pankai, fotografai, muzikantai ar kiti norm? neatitinkantys autoriai, dalis kuri? galb?t rašo tik ? stal?i?. Slemas yra žaidimas, kur? žaisti gali visi ? ir profesionalai, ir tik pradedantys. Kartu.
Slemo poezija netgi ?traukta ? mokykl? programas, regis, šeštokams ar septintokams truput? d?stoma, slemas neatsirado šiandien, jo pradininkas amerikietis Markas Smithas jau pagyven?s žmogus, slemas tikrai n?ra naujas ši? dien? reiškinys, bet, žinokit, su kuo tik pakalb?davau, užklausdavau, tas nieko pasakyt negal?davo, sakydavo „kas kas kas, kas tas slemas ???"
Na džiaugiuosi, kad m?s? gan nedidelio rato veikla jau randa keli? ir ? mokykl? programas. Juk mes patys tuo prad?jome dom?tis ne taip jau seniai. Nenuostabu, kad ne visi dar žino š? reiškin?. Ne visiems jis privalo ir patikti. Bet slemas padeda suprasti, kuo literat?ra yra patraukli ir kad ji irgi gali b?ti „t?sas“.
Donelait? žino visi. Bet ar skaito?
O Mark’? Smith’? yra tek? sutikti. Jis vis dar gyvas ir gyvastingas.
J?s esate išleid?s slemo poezijos knyg? „XXI amžiaus KUDIRKA“ (beje, labai gražiai išleista knyga), o štai skai?iau, kad Markas Smithas leidžia tik CD, nes nenori pamesti raiškos sluoksnio. Slemo išraiška, kaip suprantu, yra J?s? eil?raš?i? interaktyvumas, literat?riniai remiksai, ne?prast? grafini? form? ir turinio tekstai. Bet, regis, ir to neužtenka. J?s rašote eiles pagal automobili? numerius, kalbat?s su dirbtiniu intelektu. Rašo ir J?s? kat?. Atrodo, kad tai tarsi J?s? vaizduot?s žaidimai.
Literat?ra ir yra vaizduot?s žaidimai. Vienas žmogus, pasitelkdamas knyg? (ar kompaktin? disk?, ar gyv? bals?) kuria paveiksl?lius kito žmogaus galvoje! Tai ne?tik?tina.
O kalbant apie ne?prastas poezijos formas ? man tai atrodo labai ?prasta ir nat?ralu. Pats pirmas eil?raštis, kur? parašiau, buvo gr?stas persp?jim? ant cigare?i? pakeli? tekstais. Po tokios pradžios ? ?prasto, klasikin?s formos eil?raš?io vargiai iš man?s b?t? galima tik?tis.
Noriu gr?žti prie kalbos. Gal taip rašydamas ir kurdamas dainas taip keistai, gal taip... bandote parodyti, kokia lietuvi? kalba plastiška, lanksti ir kad lietuviški žodžiai gali b?ti lyg koks plastilinas, iš kurio gali k? nori minkyti. Ji tarsi k?rybos medžiaga.
Literat?rin? kalba dažnai yra perd?tai puošni, o vartojami žodžiai kartais yra ... nebevartojami. Man pati kalba skamba labai smagiai, tik reikia rinktis tam tikrus žodžius ir d?lioti juos tam tikra seka, tam tikru b?du, kad neužpl?st? g?dos jausmas. Kažkur yra tas aukso vidurys, nes tiek pabr?žtinai normin? kalba žini? laidose, tiek svetimyb?mis pripildytas slengas t? g?dos jausm? sukelia. Man rodos, mes tiek trumpai naudojam?s savo kalba, kad dar ne visai išmokome ja kalb?ti ir kurtis estetiškai.
J?s kuriate lietuviškai... Kaip Jums atrodo, kod?l jaunimas kartais g?dijasi savo kalbos, kuria grupes angliškais pavadinimais, kuria dainas angliškais žodžiais, pagyven? por? m?nesi? angliakalb?je šaly ima neva su akcentu kalb?ti, kavin?ms, parduotuv?ms suteikia angliškus pavadinimus, nors joki? ryši? su užsieniu neturi. Man atrodo, kad tai kažkoks nesusipratimas, savigarbos stoka, o gal... mažai mes vartojame ?vairi? žodži?, mažai skaitome knyg?, nevartome žodyn?, kalba tikrai tarsi sulies?jusi ir žmon?s nežino, kur t? ger? žodži? ieškoti, kaip t? savo kalb? išnaudoti, panaudoti k?ryboje.
Tokiais atvejais išsitraukiu Zemkausko pavyzd?, kai garsindamas „Sopranus“, jis ima kalb?ti „kietai“, bet ne grubiai. Keikiasi grubiai, bet ne rusiškai. Angliškai iš paži?ros skamba geriau. Lietuvi? kalb? galima pralaužti, bet galb?t žmones atbaido ta perd?tai normin? kalba televizijose ? taip niekas kalb?ti nenori. O kaip tada kalb?ti?
Kai b?nat užsieniuose, ten skaitot slem?, tai kokia kalba skaitot? Lietuviškai? Ar jums neg?da?:)
Užsieniuose dažniausiai skaitau angl? arba dirbtin?mis kalbomis. Kartais kuriu lietuviškai ir ver?iu ? angl? kalb?. Kartais kuriu angl? kalba ir ver?iu ? lietuvi?. Neturiu ?sipareigojimo rašyti vien lietuvi? kalba, bet gi tai visiška egzotika ? kurti viena seniausi? pasaulio kalb?, kuria kalba tik keli milijonai gyventoj? pasaulyje.
J?s esate tekst? k?r?jas, dirbote, o gal ir dirbate spaudoje, kokie j?s? santykiai, jei galima taip pasakyti, su žiniasklaida? Koks poži?ris ? j?? Dabar dažnai ji smerkiama, neva pernelyg juodai rašo, bet be jos jau mes kaip ir nebegalim. Ar daug pats skaitote spaudos, koki? skaitote, o gal neskaitote, ar daug jai raš?te, rašote?
Mažokai skaitau spaudos. Nedomina man?s vienadien?s naujienos. Skaity?iau žurnalus, jei b?t? ?domesni?. Vien? kit? neblog?, beje, galima rasti kavin?se dalijam? nemokamai.
Laikraš?iai rašo daug ir dažnai. Jie naujien? išsitraukti turi net tada, kada j? n?ra. Ir j? skaitytojas perka juos tik iš inercijos ? n?ra nuoširdžiai susidom?j?s, kokia tema ar konkre?iu straipsniu.
O štai žurnalai turi siauresnes temas, j? skaitytojai yra jau atsifiltrav? ? dažnai perskaito visk? nuo pradži? iki galo. Galiausiai ir patys autoriai turi žurnalui paruošti m?nes?, o ne dien? ar savait?. Taigi ir pats turinys žurnaluose b?na turtingesnis.
Taigi esu žurnal? žmogus. Bet, kaip galite matyti kiosk? vitrinose, ir žurnal? galima užpildyti sumautai prastais tekstais.
Pernai J?s kartu su Lina Marcinonyte laim?jote sidabrin? „Kan? li?t?“ jaun?j? k?r?j? kategorijoje. „Kan? li?tas“ – tai „Oskaro“ ar „Grammy“ apdovanojim? atitikmuo reklamoje. Tai reklamos sritis Jums sekas nek? blogiau nei tekst? rašymas, slemo poezijos k?rimas ar avangardinio repo atlikimas?
Visados vienu metu tobul?jau keliose srityse. Negal?jau apsispr?sti. Nor?jau tur?ti ir hob?, ir profesij?. Ir rašyti, ir b?ti scenoje. Iš to neapsisprendimo buvau labai užimtas žmogus, bet dabar visose srityse jau imu skabyti vaisius. A?i?die, nepal?žau eidamas iki esamo taško. Dabar tiek muzikoje, tiek literat?roje, tiek reklamos industrijoje jau?iuosi stiprus ir savarankiškas. Pagaliau.
K? dar m?gstate veikti? ?tariu, kad koncertuoti, nes matyti, kad vis lekiate vis ? kit? Lietuvos krašt? koncertuoti. Galb?t dabar esate savo j?g?, savo k?rybos žyd?jimo virš?n?je? Na, o be koncert?, be poezij?, be repo, be tekst? ir reklam?, kas dar svarbu?
Santykiai santykiai santykiai. Ir turb?t n?r nieko svarbiausio. O kalbant apie laisvalaik? ? visi užsi?mimai ir formuoja laisvalaik?. Kuri men? ? ir bendrauji su menininkais. Kuri muzik? ? tave sups muzikantai. Kuri reklamas ? tikriausiai pietausi ir kalb?sies su klientu.
Vietoje filmo namuose ? naktiniai pasis?d?jimai studijose. Vietoje kalb? apie or? ? kalbos apie id?jas. O bent pus?je lankom? diskotek? koncertuoji pats. Taip jau b?na.
Ma?iau apie Jus parašyta, kad esate scenos ungurys, Mesijus? Kod?l ungurys, kod?l Mesijus? K? Mesijus gali atnešti K?dainiams? Kokie atrodo Jums tie K?dainiai iš toli, iš sostin?s, iš Vilniaus?
Ungurys galiu vadintis, nes nuolatos siekiu m?tyti p?das ir keisti pavidalus. O gal tod?l, kad scenoje gerai jau?iuosi ? virstu geresniu savimi.
Mesijus išplauk? iš to, kad nor?josi ryškaus pavadinimo savo ryškiai asmenybei. Na, ir buvo revoliucinis noras visk? keisti. Griauti ir statyti iš naujo. Iš kur visa tai? Manau, atsakymas slypi tame, kad muzikantai sau pseudonimus susigalvoja b?dami keliolikos met? amžiaus. Bet nesakau, kad maišto dvasia visiškai išsigaravo.
O K?dainiai man labai ?dom?s, nes esu buv?s tik kelis kartus ir tik keliose vietose. Didieji miestai jau ištyrin?ti, tod?l K?dainiai man yra tarsi užsienis!
Žygimantas KUDIRKA-Mesijus – ?domi ir labai ?vairiapusiška asmenyb?. 1987 m. gimimo. Pats yra lituanistas, dirba tekst? k?r?ju, reklamos k?rybininku, nemažai yra raš?s spaudoje - žodžiu, dirba su tekstais. Veda k?rybinio rašymo paskaitas. Labai gražiai moka parodyti, kokia lietuvi? kalba gali b?ti ?domi. Nes daugelis jaunimo galvoja, kad lietuvi? kalba kurti negalima, ji neturi ger? žodži? ir pan. O jis kaip tik ir rodo m?s? kalbos plastiškum?, k?rybiškum?, kuria dažniausiai lietuviškai. Daug kuria muzikos, rengia koncertus, išleid?s ne vien? disk?. Repas, hiphopas ir kt. jaunatviška muzika. Jis yra vienas iš atliekamosios – slemo – poezijos pradinink? Lietuvoje. Slemas yra balso poezija, skirta ne tiek skaityti, kiek klausytis gyvai – tiesiai iš autoriaus l?p?. Atstovavo Lietuvai Europos slemo poezijos ?empionatuose Vokietijoje, Belgijoje, Pranc?zijoje, 2014 m. vykusiame ?empionate laim?jo pirm?j? viet? – tapo geriausiu žanro atstovu Europoje. Poezij? tarsi „miksuoja“ iš garso, vaizdo bei konkre?iosios poezijos element?. Gav?s ne vien? apdovanojim? užsieny ir Lietuvoje. Išleido autorin? knyg? – poezijos rinkin? „XXI a. Kudirka“. J? sudaro interaktyv?s eil?raš?iai, literat?riniai remiksai, interneto poezija, ne?prast? grafini? form? ir turinio tekstai. Pernai jam ir Linai Marcinonytei pavyko laim?ti sidabrin? „Kan? li?t?“ jaun?j? k?r?j? kategorijoje. „Kan? li?tas“ – tai „Oskaro“ ar „Grammy“apdovanojim? atitikmuo reklamoje. Žygimantas Kudirka yra ?domus, jaunatviškas, Vilniuje labai madingas, m?gstamas jaunimo, o ir nestandartinio m?stymo bei pol?kio vyresni?j?. Žygimantas Kudirka yra tikr? tikriausias Vinco Kudirkos, Lietuvos himno autoriaus, giminaitis.
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.
Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Taip pat skaitykite
Švent? „D?MESIO – AŠ ESU“
Švent? „D?MESIO – AŠ ESU“, skirta Tarptautinei vaik? gynimo dienai, vyks birželio 1 d. (šeštadien?) 12 val. VYTAUTO PARKE.
Švent?s, skirtos Jadvygos Teofil?s Juškyt?s-Širš?s 150-me?iui, programa
Pedagogei, žymiai tautinio atgimimo veik?jai, gimusiai m?s? krašte, Jadvygai Teofilei Juškytei-Širšei 2019-aisiais – 150! Skelbiame švent?s, k...