Pirmaujame sunki? nusikaltim? skai?iumi. Kas toliau?

Lietuvoje 100 t?kstan?i? gyventoj? tenka 7,5 nužudymo kasmet, t. y. šešiskart daugiau nei kitose Europos S?jungos valstyb?se. Taip pat nustatyta, kad iš 110 tirt? asmen? net 97 nužudym? ?vykdo tur?dami priklausomyb? alkoholiui. Valstybin?s teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai tikina, jog siekiat sumažinti sunki? nusikaltim? skai?i? m?s? šalyje b?tina mažinti ilgalaikius ir galimus rizikos veiksnius bei formuoti visapusišk? poži?r? ? žmog? ir j? supan?i? aplink?. 

Tarp pagrindini? rizikos veiksni? atliekant sunkius nusikaltimus yra prasta socioekonimin? pad?tis, bedarbyst?, menkas išsilavinimas, nepriteklius, psichotraumuojan?ios situacijos, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir psichikos ligos. Statistika byloja, jog daugiausia nusikaltim? m?s? šalyje padaro vyrai (83 proc.). Dažniausiai tai neved?, bedarbiai ir turintys ne aukštesn? negu vidurin? išsilavinim?. 

„Siekiant mažinti sunki? nusikaltim? rodiklius, b?tinai turime formuoti kompleksin? poži?r? ? žmog?, d?ti pastangas gerinant situacij? jo aplinkoje ir pritaikyti kitose užsienio šalyse s?kmingai ?gyvendintus metodus. Lietuvoje turime d?ti pastangas gerinant psichikos lig?, asmenyb?s sutrikim? atpažinim?, skirti daugiau laiko pacientui, pasitelkti naujausius gydymo metodus. Turintiems psichikos ir elgesio sutrikim? reikia taikyti elgesio terapijos gydymo metodus, mažinti psichoaktyvi? medžiag? bei ginkl? prieinamum?, bedarbyst? ir socialin? atskirt? visuomen?je. Tik kompleksiškai siekdami ši? tikl? nustosime pirmauti tokioje li?dnoje statistikoje“, – pasakoja Valstybin?s teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM direktor? Vaiva Martinkien?. 

Sunk?s nusikaltimai m?s? šalyje dažnai susij? ir sunkiomis psichikos ligomis. Statistika rodo, jog iš 177 nužudymus ?vykdžiusi? asmenims atlikt? teismo psichiatrini? ekspertizi? 28 proc. ?vertinti kaip nepakaltinami, o 2 proc., kaip ribotai pakaltinami. Nustatyta, kad smurto rizika vyrui, sergan?iam šizofrenija padid?ja 4-8 kartus, o moteriai nuo 3 iki 23 kart?. 

„Kalb?dami apie psichikos ligas turin?i? asmen? ?vykdytus nusikaltimus, turime nepamiršti ir kitos medalio pus?s. Yra nustatyta, jog psichikos liga sergantieji triskart dažniau tampa nusikaltimo aukomis negu kit? sutrikim? turintys žmon?s. Taigi visuomen?s psichikos sveikata yra vis? m?s? reikalas. M?s? šalies teismo psichiatrai turi užtikrinti adekvat?, tinkam? nusikaltusi? psichikos ligomis sergan?i? asmen? ?vertinim? ir gydym? bei ?vertinti j? pavojingum? ir apsaugoti nuo galim? gr?smi? visuomen?“, – tikina V. Martinkien?. 

Valstybin?s teismo psichiatrijos tarnybos specialistai nuolat stažuojasi užsienio šalyse, tiekia pasi?lymus Sveikatos apsaugos ministerijai, dalyvauja ir organizuoja ?vairias konferencijas. Viena toki? veikl? – geguž?s m?n. 17-18 d. Klaip?doje vyksianti tarptautin? mokslin?-praktin? konferencija „Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos aktualijos 2018: teorijos ir praktikos vienov?“. Šios konferencijos metu ekspertai iš Lietuvos ir užsienio šali? dalinsis ger?ja patirtimi teismo psichologijos aktualij? srityje. Bus aptariamas psichikos sutrikim? simuliacijos atpažinimas, ?taigumo vaidmuo teismo psichologiniuose tyrimuose, teismo psichiatrijos tyrim? išvad? analiz?, problemos ir j? sprendimai bei kitos šios srities specialistams aktualios temos.  Konferencijoje dalyvaus žinomi srities ekspertai iš užsienio, o patirties semsis vis? profesij? kvalifikacijos gydytojai ir ekspertai, medicinos psichologai ir socialiniai darbuotojai. 

Apie Tarnyb?:

Valstybin? teismo psichiatrijos tarnyba – vienintel? savarankiška, organizuota teismo psichiatrijos ekspertin? ?staiga Pabaltijyje. Kompetentinga ekspertin? ?staiga ir mokslinis metodinis centras, reguliuoja psichiatrini? ekspertizi? atlikimo tvark?, aktyviai dalyvauja ?statym? k?rime, priverstinio gydymo organizavime, bei prevencini? priemoni? inicijavime. Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos, Olandijos, Danijos, Latvijos bei Baltarusijos teismo psichiatrijos institucijomis. 

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.