Nuomon?: Kunigai labiausiai socialiai pažeidžiama ir neturtingiausia grup??
Pra?jusi? savait? nuskamb?jo dvi žinut?s. Vyriausyb? nepritar? kunig? pensij? padidinimui bei tai, kad ? 3 Lietuvoje veikian?ias kunig? seminarijas ?stojo „rekordinis“ pirmakursi? skai?ius - net 17 klierik?.
Fantazijos d?lei reik?t? ?sivaizduoti universitetuose situacij?, kai kurse mokosi po du studentus. Telši? kunig? seminarijoje studijuoja iš viso 10 klierik?! Kokie seminarijos r?mai, pastato išlaikymas, šildymas, kiek d?stytoj?, klierik? maitinimas nemokamas... Tik labai turtinga institucija gali sau tai leisti.
Nemaža dalis kunig? šiandien darbuojasi iš pasišventimo, šalia sakrament? teikimo užsiimdami aktyvia švietimo, šiuolaikine sielovada. Bet tikrai, bijau, kad didžioji dalis, kunig? tik ir užsiima pelningu „sakramentiniu konvejeriu“. Ir š? darb? galima ?vardinti kaip eilin? komercin? veikl?, kuri dar n?ra apmokestinama. Dar daugiau, valstyb? moka socialinio draudimo ?mok?, kad kunigams b?t? mokama bazin? pensija.
Kod?l pensijos turi b?ti mokamos ir tiems kunigams, kuriems tai yra papras?iausias biznis – be magini? sakramentini? formuli? didel? dalis nieko kito ir nesugeba ir net nenori sugeb?ti. O kam? Nes pinigai, ir dideli, sukasi b?tent tuose „sakramentiniuose konvejeriuose“.
Kai kuriose parapijose iškabinamos „rekomendacin?s“ (tai reiškia, kad ne mažiau) sumos, kiek mok?ti už sakramentinius patarnavimus. Už Mišias rekomenduojama duoti 40 – 70 lit?, už santuokos sakrament? - 250 lit? (kai kur net 700 lit?) ir laidotuvi? mišias – 250 lit?, vaiko krikšt? – 100 lit?. Sud?tin?s (kai tuo pat metu meldžiamasi už kelis mirusiuosius) laidotuvi? Mišios miesto bažny?ioje su palyd?jimu ? kapines kainuoja 250 Lt.! Ir ?ia „vargš?“ uždarbis už sunk? darb?, kur? tenka vargti vis? dien?. Krikštas neretai t?siasi tik 15 minu?i?. Mišios - apie pusvaland?. Juk ?ia jokios k?rybos – t? pat? atskaityk, tuos pa?ius veiksmus, kuriuos jau daugyb? kart? kartojai, pakartok dar kart?, ir gausi sum?, kuri ?vardijama kaip „auka“, nuo kurios ne?manoma sumok?ti socialinio draudimo (tegu tai padaro valstyb? kit? mokes?i? mok?toj? pinigais), nes auka „nedaloma“ ji skirta dabar pirkti prabangiai mašinai, persivalgymams. Koks procentas kunig? yra su antsvoriu ar net nutuk??
Aktyv?s kunigai sovietme?iu buvo persekiojami. Šiandien tais dividendais naudojasi visi kunigai. Naud?
laisvoje Lietuvoje kunigai dalijasi visi po lygiai: ir tie kurie rizikavo savo laisve, sovietin?s valdžios
nemalonumais, ir tie, kurie bendradarbiavo su KGB ir gavo šilt? tarybin?s valdžios palaimint? koki?
dekano vietel? geroje parapijoje.
Panev?žio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dar neb?damas vyskupu, apie savaimin? bažny?ios autoritet? atsiliep?s kritiškai, teig?: „Autoritetas yra kuriamas gyvenimu“. Koks šiandien kai kuri? kunig? poži?ris ? bažny?ios tarnus, tikin?iuosius, kuriamas autoritetas? Kai ? nauj? parapij? atkeliamas klebonas tarnams išr?žia: „O j?s ?ia prie ankstesnio klebono per daug gavote, užtenka už patarnavimus po 10 lt.“ Kai tuo tarpu pats ima šimtus lit?. O jei bažny?ios tarnai nenori dirbti už pasity?iojimo grašius, tai j? visai atsisakoma, kaip Salant? parapijoje. Juk daugiau klebonui lieka...
Pavyzdži? begal?s, kai Mišiom vadovaujantis kunigas, po pamokslo daro trump? pertrauk?l?, pats, o ne parapijos tarnautojas ar zakristijonas, eina susirinkti pinig? per bažny?i?, nes jam daugiau duos, nes jis matys kas ir kiek dav?. Tokiam spaudimui ypa? senyvo amžiaus žmon?s pasiduoda.
Iš to galime suprasti: Bažny?ia sudaryta iš dviej? r?ši? žmoni?: kunig? ir „aveli?“. Vieni yra privilegijuoti finansiniu apr?pinimu, išskirtin? kasta, kiti – rinkliavos šaltinis.
Reikia išskirti miestuose kunig? gyvenim? ir mažose kaimo parapijose, kuriose žmon?s jau išmir? ir sakramentini? patarnavim? daug nebereikia. Bet nei vienas kunigas tikrai neskursta net kaime. O kunigai, gav? pelningesnes parapijas, didesn? dal? nuo auk? (išspaust? iš žmoni?) nuveždami vyskupui, užsitikrina toliau pelning? parapij?. Užburtas ratas.
Kiek dabar yra žmoni?, kurie užsiima visuomenine veikla negaudami tinkamo ar net jokio atlyginimo ir nesumok?dami soc. draudimo, kuris užtikrint? ori? pensij? brandžiame amžiuje. Jie yra mažiau verti pensijos nei kunigai, kurie bent jau miest? parapijose gauna tikrai didelius pinigus už ?vairias sakramentines veiklas?
Gal reik?t? išpl?sti žmoni? rat?, kuriems po specialios komisijos sprendimo b?t? skiriama valstybin? pensija už konkre?ius darbus, išskirtin? visuomenei nauding? veikl?. J? gavusi? tarpe gal b?t? nemažai ir nusipelniusi? kunig?, kurie daug nuveik? visuomeniniais pagrindais dirbdami ir nesukaupdami pensijai, bet vienos grup?s išskyrimas kaip privilegijuotos tikrai n?ra teisingas ir šios praktikos atsisakyti tur?t? pati Bažny?ia. Nors ir neapibr?žt? nepritarim? kunig? pensijos padidinimui iki 1080 lit? išsak? ir Lietuvos vyskup? konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevi?ius.
Kunigams ir vyskupams pavyzd? reik?t? imti iš popiežiaus Pranciškaus atsisakant privilegij?.
Juozas Dapšauskas
2013-?j? - Sveikatingumo met? iniciatorius
www.tikiu.lt
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.
Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Taip pat skaitykite
Atliekų tvarkymo centrai pataria – rūšiuoti naudinga ir nesunku
Partnerio turinys
Šiukšlės, netvarka ir dėl jų kylanti rizika sveikatai, nemalonūs kvapai bei kitos problemos nepatinka niekam. Dėl to dabartinė visuomenė vis ...
Kaip išsirinkti geriausią keptuvę savo virtuvei?
Partnerio turinys
Žmonės, kurie mėgsta gaminti, mėgsta kokybiškas priemones maisto gamybai, todėl renkasi tik aukščiausios kokybės gaminius.