Svarbiausia rugpj??io švent? - žolin?

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad rugpj??io m?nes? yra tik viena valstybin? švent? –rugpj??io 15-oji − Žolin? (Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? diena). Tai viena svarbiausi? katalikišk? šven?i?. Iš pradži? šv?sta kaip atmintina valstyb?s diena (nuo 1998 m.), v?liau (nuo 2000 m. ) paskelbta valstybine švente.
 
Krikš?ioniškasis pasaulis mini Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? švent?. Ši diena yra valstybin? švent? ne tik Lietuvoje, – Italijoje, Pranc?zijoje, Belgijoje,  – taip pat.

Paprotys per šventines pamaldas šventinti g?les, žolynus ir vaisius kildinamas iš legendos, kad, at?j? aplankyti Marijos kapo, apaštalai kapo r?syje vietoj jos k?no rado tik g?li?. Etnologai mano, kad ši švent? pirmiausia yra krikš?ioniška švent?, bet švent?s tradicijos labai persipina su pagonyb?s laik? papro?iais. Rugpj??io viduryje lietuviai jau nuo seno švent? vasaros ir rudens sand?r?, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti.

Mes, ar esame tikintys ? Diev? ar ne, turime t? dien? laisv?, galime neiti ? darb?, neskub?ti, pails?ti. Ir netikintiesiems verta nueiti ? bažny?i?. Vien jau pasigrož?ti tomis baltomis skarel?mis ryšin?iomis mo?iut?mis, nešinomis margaspalvi? g?li? puokšt?mis, pajusti t? ypating? nuotaik? – siekimo gyventi šviesiau, tik?ti šventu, b?ti d?kingam. Ko gero, vos ne kiekvienas jau?iame sentiment? šiai šventei. T? dien? turime laiko pasidžiaugti visu tuo, k? mums dav? gamta ar užaugino Dievas, o ir mes patys suk?r?me savo darbu. Smagu susirinkti gimin?ms, pabendrauti. Anks?iau žmon?s sakydavo: „Kuo daugiau gimini? susirenka per Žolin?, tuo geresni ir linksmesni bus kiti metai“, „Kas neateina per Žolin? tas bus neturtingas“. Obuoliai, bulv?s, grybai, m?lyn?s, šiluma, dar žalia žol? – gražios ir šventos gamtos dovanos. Ši diena turi b?ti skirta susim?styti ir ramiai pasidžiaugti, kad gamta, o ir visas gyvenimas, yra tikras stebuklas.

Ne tik Žolini? dien?, bet ir vis? rugpj??io m?nes?, kitados tur?jus? Pj??io, Deg?sio, Šiliaus, Paukštl?kio, Pj?monies m?nesio vardus, galima džiaugtis vasaros dosnumu, dar m?gautis šiluma, atostogauti. Ir jau ruoštis šaltajam met? periodui.

Po Žolin?s jau ryšk?ja rudens nuojauta... Po vasarvidžio dienos trukm? sutrump?jo jau dviem su puse valandos, rytais jau šaltos rasos... Greit vakarieniausim prie uždegtos šviesos...
 
Kalbiškai apie Žolin?
 
Žolin? ar Žolin?s? Žolìn? ar Žõlin??

Oficialus švent?s pavadinimas – Žolin? (Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? diena). Tik vienaskaito forma (Žolin?) teikiama ir „Dabartin?s lietuvi? kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000), ir „Lietuvi? kalbos žodyne“ (Vilnius, t. 20).

Daugiskaitos forma kartais pavartojama d?l analogijos su daugiskaitiniais šven?i? pavadinimais (plg. Kal?dos, Velykos, Jonin?s, kazimierin?s, petrin?s).

Švent?s pavadinimas kir?iuojamas dvejopai. Pirmenyb? teikiama 2-ajai kir?iuotei – Žolìn?, Žolìn?s, Žolìn? (dgs. G. Žolinès)..., ta?iau pripaž?stamas ir 1-osios kir?iuot?s variantas – Žõlin?, Žõlin?s, Žõlin? (dgs. G. Žõlines).
 
Žolin? – ne tik švent?s pavadinimas, Žolin?l? – kita švent?

Žolin? – tai žoli?, g?li? puokšt?: Kiekviena moterišk? su žoline kaip su šluota rankoj, suskinta visoki? lauko žoleli?; žoli? arbata, žolyn?: Motina man dav? išgert šiltos žolin?s ir v?l suklost? pagul?t; žol?: Štai, daviau jumus visoki? žolin? s?jan?i? s?kl?; vikšras.

Žolin??l? – Mergel?s Marijos gimimo dienos švent? (rugs?jo 8 d.): Žolin??l? – rugs?jo aštunta, Marijos gimimo diena.

(Pavyzdžiai iš didžiojo „Lietuvi? kalbos žodyno“, http://www.lkz.lt/startas.htm.)

Lenkai ši? švent? vadina Zielna, latviai – Z?lu T?ja, vokie?iai – Mariä Himmelfahrt, ?ekai –Nanebevzeti Panny Marie, anglai –Assumption (of the Blessed Virgin), italai – l'Assunzione.

Dz?kai vadindavo ir Kop?stine, nes jiems priimtina šventinti ne tik žolynus, bet ir daržoves.  

Gero Jums rugpj??io su visomis švent?mis ir darbais!
  
Pareng? R?ta Švedien?, K?daini? rajono savivaldyb?s vyr. specialist?

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.