Top 10 lankytin? viet? K?dainiuose

K?dainiai – vienas seniausi? Lietuvos miest?, tikrai vertas vienos dienos išvykos su visa šeima. Net jei ir nesat istorijos m?g?jas ar religingas žmogus – K?dainiai sužav?s išskirtiniu ir vienu gražiausi? Lietuvoje senamies?iu. Jaukiai pris?skite kavinuk?je ir pasim?gaukite Lietuvos miestuose slypin?iu žavesiu, kurio važiuojant automobiliu galite ir nepamatyti. Didžioji gatv?, Rinkos aikšt? ir Rotuš?, tikrai nepaliks abejing?, net ir daug senamies?i? ma?iusi? žmoni?. Radvil? sarkofagai, vienas iš dviej? Lietuvoje esan?i? minaret? ir šalies geografinis vidurys tikrai sudomins aplankyti K?dainius ir ?ia praleisti nuostabi? popiet? ar net vis? savaitgal?.K?daini? senamiestis – muziejus po atviru dangumi,pasakojantis turting? miesto ir Lietuvos istorij?. ?ia n?ra pigios butaforijos– tik tai, kas tikra ir nesumeluota, kas pasiek? m?s? laikus iš pra?jusi? amži?. Apsilankymas K?daini? senamiestyje suteiks nepakartojam? istorin? patirt?: vaikš?ioti vingiuotomis senamies?io gatvel?mis – tarsi vaikš?ioti po XVII amžiaus miest?. Archajiškame, autentiškame senamies?io audinyje – ?ia gyvenusios margos, ?vairiataut?s bendruomen?s palikimas, didik? Radvil? dvasia,svarb?s K?daini? miesto ir Lietuvos ?vykiai. Patirsite ger? emocij? besigrož?dami senamies?iu, atgaivinsite ir praturtinsite Lietuvos istorijos žinias. Senamiestyje rasite firmini? krautuv?li?, viešbu?i?, jauki? kavini?, kepykl?li?, muziej?. Si?lomos apžvalgin?s ir temin?s ekskursijos po senamiest? lietuvi?, rus?, angl? kalbomis, turistams parengta informacija lietuvi?, angl?,rus?, lenk?, vokie?i? ir pranc?z? kalbomis.

Didžioji gatv?K?dainiuose yra 29 istorin?s gatv?s. Vienos j? tiesios,kitos – kreivos ir vingiuotos. Tiesios gatv?s prad?tos planuoti XVII a.pradžioje. Magistratas r?pinosi, kad mieste b?t? statomi m?riniai namai,grindžiamos gatv?s. Jonušo Radvilos ?sakymu kiekvienas ?važiuojantis ? K?dainius tur?jo atgabenti po akmen?. Didžioji gatv? – viena iš nedaugelio,išsaugojusi? savo archajišk? kreiv? linij?. Šiandien dalis Didžiosios gatv?s skirta p?stiesiems, joje ?sik?r? firmin?s parduotuv?l?s, restoranai, kavin?s,viešbu?iai, muziejai, suvenyr? parduotuv?l?s.

Rotuš? ir didžiosios Rinkos aikšt?

Aikšt? suformuota XVI amžiuje, dešiniojo Nev?žio kranto pakilioje terasoje, tai buvo pagrindin? K?daini? turgaviet?. Šalia aikšt?s –XVII a. pastatai: Stikli? namai, burmistro Jurgio Andersono namas, Rotuš?,Evangelik? reformat? bažny?ia. Dabar aikšt?je vyksta ?vair?s kult?riniai miesto renginiai. Aikšt? puošia paminklas kunigaikš?iams Radviloms ,,Skrynia“.

Didžiosios Rinkos aikšt?je – viena iš trij? iš likusi? Lietuvoje rotuši? ir vienintel? renesanso stiliaus. Pastatyta XVII a. viduryje.Tai dviaukštis m?rinis kampinio plano pastatas. Anks?iau rotuš?s r?syje buvo kal?jimas ir archyvai, pirmajame aukšte – parduotuv?s (jose buvo laikomos pavyzdin?s svarstykl?s, ilgio ir saiko matai), o antrajame – Magistrato darbo patalpos ir teismo sal?. Rotuš? puošia senieji K?daini? herbai – K?daini? raj. savivaldyb?s vyr. architekto sumanym? ?gyvendino Bronius Rutkauskas, vienas geriausi? renesanso ir baroko stili? sienin?s tapybos meistr? Lietuvoje. Šiuo metu rotuš?je ?sik?r?s Turizmo ir verslo informacijos centras, Civilin?s metrikacijos skyrius, kitos ?staigos, vyksta koncertai, reprezentaciniai ir kult?riniai renginiai.

Adresas: Didžioji g. 1 , K?dainiai

K?daini? Šviesioji gimnazija

1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila ?steig? mokykl? dabartiniame rotuš?s pastate. 1647 m. ji tapo gimnazija,pavadinta Šviesiosios vardu (lot. Gymnasium Ill ustre), persik?l? ? puošn? renesanso stiliaus dviej? aukšt? pastat? Didžiojoje Pilies gatv?je. Joje d?st? gars?s Europos mokslininkai (filosofas Adomas Rasijus bei medicinos ir filosofijos moksl? daktaras, fortifikacij? specialistas Adomas Freitagas(1608–1650), mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus.Gimnazijoje veik? Joachimo Jurgio Rheto spaustuv?, kurioje 1653 m.išspausdintas vienas svarbiausi? reformat? ir XVII a. didžiausi? leidini? lietuvi? kalba „Kniga nobažnist?s krikš?ioniškos“. Radvilos siek? ?ia ? kurti aukšt?j? protestant? mokykl?, ta?iau tam sutrukd? XVII a. vidurio karai. Po1863 m. sukilimo gimnazijos pastatas atiduotas caro kariuomenei. Sovietme?iu joje ?sik?r? soviet? armijos kariai. Nuo 2002 m. ?ia veikia Šviesioji gimnazija. Jos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas ark?,primenan?i? Vilniaus universitet?.

Adresas: Didžioji g. 62 , K?dainiai

Darbo laikas: I–V: 8.00– 17.00 VI: 9.00 –13.00

Kunigaikš?i? Radvil? mauzoliejus Evangelik? reformat? bažny?ioje

Kunigaikš?i? Radvil? mauzoliejus – K?daini? krašto muziejaus filialas. Kripta Evangelik? reformat? bažny?ioje (XVII a. vid.)restauruota 1995 m., unikal?s XVII a. kunigaikš?i? Radvil? sarkofagai baigti restauruoti 2001 m. balandžio m?nes?. Tai pirmoji atkurta XVII a. LDK didik? kapaviet? Lietuvoje, ?rengta vienoje iš seniausi? ir didžiausi? protestantišk? bažny?i? visoje buvusioje Abiej? Taut? Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikal?s XVII a. nacionalin?s reikšm?s dail?s ir istorijos paminklai –kunigaikš?i? Kristupo Perk?no (1547–1603), Jonušo (1612–1655), Mikalojaus(1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626)Radvil? sarkofagai. Bažny?ioje ?rengta paroda, pasakojanti apie K?daini? evangelik? reformat? bažny?ios istorij?, mauzoliejuje palaidotus kunigaikš?i? Radvil? šeimos atstovus, sarkofag? restauravim?.

Adresas: Senoji g. 1, K?dainiai

K?daini? evangelik? liuteron? bažny?ia

Nuo XVII a. I p. K?dainiuose gyveno vokie?i? liuteron? bendruomen?. Vienanav? liuteron? bažny?ia unikali d?l viduje išlikusios originalios XVII a. sienin?s tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Buvusiose kapinait?se(sunaikintos sovietme?iu) palaidoti žym?s XVII a. K?daini? gyventojai.

Adresas: Vokie?i? str. 7, K?dainiai

Šv. Juozapo bažny?ia

XVIII a. pradžioje K?dainiuose ?sik?r? vienuoliai karmelitai. Vietos gyventojai reformatai priešinosi karmelitams, bažny?i? jie pastat? tik 1766 m. Bažny?ios, kaip ir greta stovin?ios varpin?s t?riai yra kresni ir masyv?s, sudarantys ram? ir monumental? siluet?. Viduje yra išlik? XVIII a. antrosios pus?s altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Šv?. Marijos su k?dikiu paveikslai su aptaisais. Sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos,prie j? puikiai der?jo iliuziškai ant lent? tapyti šonini? altori? retabulai,deja, neišlik? iki m?s? dien?. 1963 m. Šv. Juozapo bažny?ia buvo uždaryta ir paversta sand?liu. 1991 m. restauruota ir gr?žinta tikintiesiems. Lietuvos vardo 1000-met? ?amžino šventoriuje pastatyta ir pašventinta skulpt?ra,,Angelas“. Jos autorius – k?dainietis tautodailininkas Julius Urbonavi?ius. Uždaryta pirmadien?.

Adresas: Radvil? g. 10 , K?dainiai

Knypavos Rinkos aikšt?

Ši aikšt? suplanuota XVII a. pradžioje, pradži? jai dav? vokie?i? pirkliai, atvyk? ? K?dainius iš Karaliau?iaus miesto dalies, vokie?i? vadintos Kneiphof. Manoma, kad šioje aikšt?je vokie?iai supirkin?jo Pr?sijoje vertinamus lietuviškus arklius. 1652 m. kunigaikštis Jonušas Radvila pietin?se aikšt?s prieigose pastat? medin? sta?iatiki? cerkv? ir ?steig? vyr? vienuolyn?.Vienuolynas neišliko, o sta?iatiki? cerkv? šiuo metu saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšišk?se.

Miesto parkas ir minaretas

K?daini? miesto parkas ?sik?r?s buvusioje K?daini? dvaro sodyboje. Išlikus? dvaro sodybos kompleks? sudaro minaretas, piet? ir šiaur?s r?siai, vartai ir parkas. Kai 1811 metais K?dainiai atiteko vokie?i? kilm? slenkui grafui Pranciškui ?apskiui, pastarasis ?k?r? dvaro sodyb? buvusiame Radvil? palivarke. M. Hutenas ?apskis praplatino Dotnuv?l?, ?reng? tvenkinius,supyl? salas, pastat? tiltelius ir užveis? park?. Po 1863 m. sukilimo dvaras iš ?apskio buvo konfiskuotas, atiteko vokie?i? kilm?s rus? armijos generolui,grafui Eduardui Totlebenui. E. Totlebenas rekonstravo dvaro r?mus, perplanavo park?, Krymo karui atminti apie 1880 m. pastat? 28 m aukš?io minaret?. Viena legenda pasakoja, kad generolas j? pastat? musulmon? tik?jimo žmonai, kita sako, jog egzotišk?j? statin? jis išm?rij?s meilužei, tre?ia skelbia –minaretas atgabentas iš Bulgarijos miesto Pleveno: ten generolas per 1877–1878 m. Rusijos ir Turkijos kar? j? dažnai lankydav?s ir pavarg?s nusn?sdav?s ant jo laipt?. Grei?iausiai statinys buvo pastatytas iš sentiment? Balkanams. Iš minareto K?daini? ir j? apylinki? savininkas rodydavo sve?iams park? ir savo valdas. Me?et?je ir aivane generolas saugojo savo praeit? šlovinan?ius daiktus.Minareto aukštis – 28 metrai. Ilgainiui tai tapo romantiška pasimatym? vieta.1944 m. r?mus susprogdino vokie?iai. Išliko minaretas, vartai, r?si? dalys, peizažinis XIX a. parkas. Parke ?rengti p?s?i?j? ir dvira?i? takai. Pagrindinis ??jimas ? park? – iš J. Basanavi?iaus g. pus?s. Iš geležinkelio stoties ? park? patenkama per?jus geležinkelio pervaž? – atsidursite prie pat minareto.

Adresas: S. Dariaus ir S. Gir?no g. 5, K?dainiai

Mikalojaus Daukšos ?žuolas

Tai seniausias K?daini? miesto ?žuolas (apimtis – 5,4 m,skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad j? pasodino Mikalojus Daukša, lietuvi? raštijos pradininkas, gim?s netoli K?daini?, Bab?nuose. M. Daukša – ryški lietuvi? raštijos formavimosi asmenyb?. Jis buvo šviet?jas,humanistini? id?j? reišk?jas, gimtosios kalbos teisi? XVI a. gyn?jas, vienas pirm?j? lietuvi? literat?rin?s kalbos k?r?j?, pad?j?s pagrindus raštijai Lietuvos didžiojoje kunigaikštyst?je.

Adresas: Išskirtinio amžiaus ?žuolas, augantis K?daini? miesto šiaurin?je dalyje, Bab?nuose. Ties M. Daukšos g. 43 pastatyta nuoroda link ?žuolo (0,1 km).

Lietuvos geografinis vidurys

1995 m. Ruoš?i? kaime oficialiai nustatytas ir dideliu lauk? akmeniu pažym?tas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r.ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projekt? buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitij? ir Aukštaitij?. 2009 metais ?rengtas naujas ženklas. Ant akmen? pastatyta granito lentel? su iškaltomis geografinio vidurio koordinat?mis.

Adresas: Ruoš?i? kaimas, K?daini? rajonas

 



Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 35.172.217.40.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

SPEKTAKLIS: „MAN GAL MAGNIO TRŪKSTA?

Lapkričio 27 dieną 18 val. Kėdainių kultūros centre - spektaklis MAN GAL MAGNIO TRŪKSTA? "Buvusių Moterų Reikalai 3" kūrėjai pristato nauj...