Top 10 lankytinų vietų Kėdainiuose

Kėdainiai – vienas seniausių Lietuvos miestų, tikrai vertas vienos dienos išvykos su visa šeima. Net jei ir nesat istorijos mėgėjas ar religingas žmogus – Kėdainiai sužavės išskirtiniu ir vienu gražiausių Lietuvoje senamiesčiu. Jaukiai prisėskite kavinukėje ir pasimėgaukite Lietuvos miestuose slypinčiu žavesiu, kurio važiuojant automobiliu galite ir nepamatyti. Didžioji gatvė, Rinkos aikštė ir Rotušė, tikrai nepaliks abejingų, net ir daug senamiesčių mačiusių žmonių. Radvilų sarkofagai, vienas iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų ir šalies geografinis vidurys tikrai sudomins aplankyti Kėdainius ir čia praleisti nuostabią popietę ar net visą savaitgalį.Kėdainių senamiestis – muziejus po atviru dangumi,pasakojantis turtingą miesto ir Lietuvos istoriją. Čia nėra pigios butaforijos– tik tai, kas tikra ir nesumeluota, kas pasiekė mūsų laikus iš praėjusių amžių. Apsilankymas Kėdainių senamiestyje suteiks nepakartojamą istorinę patirtį: vaikščioti vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis – tarsi vaikščioti po XVII amžiaus miestą. Archajiškame, autentiškame senamiesčio audinyje – čia gyvenusios margos, įvairiatautės bendruomenės palikimas, didikų Radvilų dvasia,svarbūs Kėdainių miesto ir Lietuvos įvykiai. Patirsite gerų emocijų besigrožėdami senamiesčiu, atgaivinsite ir praturtinsite Lietuvos istorijos žinias. Senamiestyje rasite firminių krautuvėlių, viešbučių, jaukių kavinių, kepyklėlių, muziejų. Siūlomos apžvalginės ir teminės ekskursijos po senamiestį lietuvių, rusų, anglų kalbomis, turistams parengta informacija lietuvių, anglų,rusų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Didžioji gatvėKėdainiuose yra 29 istorinės gatvės. Vienos jų tiesios,kitos – kreivos ir vingiuotos. Tiesios gatvės pradėtos planuoti XVII a.pradžioje. Magistratas rūpinosi, kad mieste būtų statomi mūriniai namai,grindžiamos gatvės. Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius turėjo atgabenti po akmenį. Didžioji gatvė – viena iš nedaugelio,išsaugojusių savo archajišką kreivą liniją. Šiandien dalis Didžiosios gatvės skirta pėstiesiems, joje įsikūrę firminės parduotuvėlės, restoranai, kavinės,viešbučiai, muziejai, suvenyrų parduotuvėlės.

Rotušė ir didžiosios Rinkos aikštė

Aikštė suformuota XVI amžiuje, dešiniojo Nevėžio kranto pakilioje terasoje, tai buvo pagrindinė Kėdainių turgavietė. Šalia aikštės –XVII a. pastatai: Stiklių namai, burmistro Jurgio Andersono namas, Rotušė,Evangelikų reformatų bažnyčia. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai. Aikštę puošia paminklas kunigaikščiams Radviloms ,,Skrynia“.

Didžiosios Rinkos aikštėje – viena iš trijų iš likusių Lietuvoje rotušių ir vienintelė renesanso stiliaus. Pastatyta XVII a. viduryje.Tai dviaukštis mūrinis kampinio plano pastatas. Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir archyvai, pirmajame aukšte – parduotuvės (jose buvo laikomos pavyzdinės svarstyklės, ilgio ir saiko matai), o antrajame – Magistrato darbo patalpos ir teismo salė. Rotušę puošia senieji Kėdainių herbai – Kėdainių raj. savivaldybės vyr. architekto sumanymą įgyvendino Bronius Rutkauskas, vienas geriausių renesanso ir baroko stilių sieninės tapybos meistrų Lietuvoje. Šiuo metu rotušėje įsikūręs Turizmo ir verslo informacijos centras, Civilinės metrikacijos skyrius, kitos įstaigos, vyksta koncertai, reprezentaciniai ir kultūriniai renginiai.

Adresas: Didžioji g. 1 , Kėdainiai

Kėdainių Šviesioji gimnazija

1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą dabartiniame rotušės pastate. 1647 m. ji tapo gimnazija,pavadinta Šviesiosios vardu (lot. Gymnasium Ill ustre), persikėlė į puošnų renesanso stiliaus dviejų aukštų pastatą Didžiojoje Pilies gatvėje. Joje dėstė garsūs Europos mokslininkai (filosofas Adomas Rasijus bei medicinos ir filosofijos mokslų daktaras, fortifikacijų specialistas Adomas Freitagas(1608–1650), mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus.Gimnazijoje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė, kurioje 1653 m.išspausdintas vienas svarbiausių reformatų ir XVII a. didžiausių leidinių lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos“. Radvilos siekė čia į kurti aukštąją protestantų mokyklą, tačiau tam sutrukdė XVII a. vidurio karai. Po1863 m. sukilimo gimnazijos pastatas atiduotas caro kariuomenei. Sovietmečiu joje įsikūrė sovietų armijos kariai. Nuo 2002 m. čia veikia Šviesioji gimnazija. Jos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų,primenančių Vilniaus universitetą.

Adresas: Didžioji g. 62 , Kėdainiai

Darbo laikas: I–V: 8.00– 17.00 VI: 9.00 –13.00

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Evangelikų reformatų bažnyčioje

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus – Kėdainių krašto muziejaus filialas. Kripta Evangelikų reformatų bažnyčioje (XVII a. vid.)restauruota 1995 m., unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai baigti restauruoti 2001 m. balandžio mėnesį. Tai pirmoji atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės ir istorijos paminklai –kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547–1603), Jonušo (1612–1655), Mikalojaus(1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626)Radvilų sarkofagai. Bažnyčioje įrengta paroda, pasakojanti apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, mauzoliejuje palaidotus kunigaikščių Radvilų šeimos atstovus, sarkofagų restauravimą.

Adresas: Senoji g. 1, Kėdainiai

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia

Nuo XVII a. I p. Kėdainiuose gyveno vokiečių liuteronų bendruomenė. Vienanavė liuteronų bažnyčia unikali dėl viduje išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Buvusiose kapinaitėse(sunaikintos sovietmečiu) palaidoti žymūs XVII a. Kėdainių gyventojai.

Adresas: Vokiečių str. 7, Kėdainiai

Šv. Juozapo bažnyčia

XVIII a. pradžioje Kėdainiuose įsikūrė vienuoliai karmelitai. Vietos gyventojai reformatai priešinosi karmelitams, bažnyčią jie pastatė tik 1766 m. Bažnyčios, kaip ir greta stovinčios varpinės tūriai yra kresni ir masyvūs, sudarantys ramų ir monumentalų siluetą. Viduje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais. Sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos,prie jų puikiai derėjo iliuziškai ant lentų tapyti šoninių altorių retabulai,deja, neišlikę iki mūsų dienų. 1963 m. Šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu. 1991 m. restauruota ir grąžinta tikintiesiems. Lietuvos vardo 1000-metį įamžino šventoriuje pastatyta ir pašventinta skulptūra,,Angelas“. Jos autorius – kėdainietis tautodailininkas Julius Urbonavičius. Uždaryta pirmadienį.

Adresas: Radvilų g. 10 , Kėdainiai

Knypavos Rinkos aikštė

Ši aikštė suplanuota XVII a. pradžioje, pradžią jai davė vokiečių pirkliai, atvykę į Kėdainius iš Karaliaučiaus miesto dalies, vokiečių vadintos Kneiphof. Manoma, kad šioje aikštėje vokiečiai supirkinėjo Prūsijoje vertinamus lietuviškus arklius. 1652 m. kunigaikštis Jonušas Radvila pietinėse aikštės prieigose pastatė medinę stačiatikių cerkvę ir įsteigė vyrų vienuolyną.Vienuolynas neišliko, o stačiatikių cerkvė šiuo metu saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Miesto parkas ir minaretas

Kėdainių miesto parkas įsikūręs buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje. Išlikusį dvaro sodybos kompleksą sudaro minaretas, pietų ir šiaurės rūsiai, vartai ir parkas. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmė slenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis įkūrė dvaro sodybą buvusiame Radvilų palivarke. M. Hutenas Čapskis praplatino Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius,supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką. Po 1863 m. sukilimo dvaras iš Čapskio buvo konfiskuotas, atiteko vokiečių kilmės rusų armijos generolui,grafui Eduardui Totlebenui. E. Totlebenas rekonstravo dvaro rūmus, perplanavo parką, Krymo karui atminti apie 1880 m. pastatė 28 m aukščio minaretą. Viena legenda pasakoja, kad generolas jį pastatė musulmonų tikėjimo žmonai, kita sako, jog egzotiškąjį statinį jis išmūrijęs meilužei, trečia skelbia –minaretas atgabentas iš Bulgarijos miesto Pleveno: ten generolas per 1877–1878 m. Rusijos ir Turkijos karą jį dažnai lankydavęs ir pavargęs nusnūsdavęs ant jo laiptų. Greičiausiai statinys buvo pastatytas iš sentimentų Balkanams. Iš minareto Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Mečetėje ir aivane generolas saugojo savo praeitį šlovinančius daiktus.Minareto aukštis – 28 metrai. Ilgainiui tai tapo romantiška pasimatymų vieta.1944 m. rūmus susprogdino vokiečiai. Išliko minaretas, vartai, rūsių dalys, peizažinis XIX a. parkas. Parke įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai. Pagrindinis įėjimas į parką – iš J. Basanavičiaus g. pusės. Iš geležinkelio stoties į parką patenkama perėjus geležinkelio pervažą – atsidursite prie pat minareto.

Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Kėdainiai

Mikalojaus Daukšos ąžuolas

Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (apimtis – 5,4 m,skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas, gimęs netoli Kėdainių, Babėnuose. M. Daukša – ryški lietuvių raštijos formavimosi asmenybė. Jis buvo švietėjas,humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių XVI a. gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs pagrindus raštijai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.

Adresas: Išskirtinio amžiaus ąžuolas, augantis Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje, Babėnuose. Ties M. Daukšos g. 43 pastatyta nuoroda link ąžuolo (0,1 km).

Lietuvos geografinis vidurys

1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r.ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas. Ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis.

Adresas: Ruoščių kaimas, Kėdainių rajonas

 



Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.159.51.118.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Nauji statiniai senamiestyje – kaip jie susiję su paveldu, kokią įtaką jam daro?

Pateikiame žymaus Lietuvos architekto, urbanisto ir paminklosaugininko, auksinio Architektūros riterio ordino kavalieriaus prof. Jurgio Rimvydo Pali...

Kaip naująjį pėsčiųjų tiltą per Nevėžį vertina architektų bendruomenės nariai?

Pateikiame žymių Lietuvos architektų Lino Tuleikio, Gintaro Prikockio ir Astos Prikockienės Kėdainių miesto pėsčiųjų tilto (projekto archite...