NUOMONĖ. Mokyklos pedagogų iniciatyvinė grupė: ,,Atsakas į straipsnį“

Atsakas į straipsnį „Jolanta Blažytė. Nesu aš visiškas liurbis ir kvailys...“

http://www.kedainietis.lt/naujienos/nuomones/nuomone-jolanta-blazyte.-nesu-as-visiskas-liurbis-ir-kvailys...-19785/

Neretai jaučiamės gana keistai valstybėje, kuri garsiai skelbia aukštus lygybės principus ir tolerancijos standartus, tuo pačiu nepaisydama išsakytos nuomonės tik todėl, jog esame žmonės, gyvenantys kaime. Ką mes galime daugiau nei žagrės reikalai išmanyti, kokiais pasiekimais be kasdieninio kiaulių ganymo galime pasigirti?.. Labai liūdna, kad dalis žmonių leidžia sau apsigyventi NASA kosminėse stotyse ir į pasaulį žvelgti iš pernelyg tolimo atstumo, kad gebėtų pajusti tikresnį ryšį su analizuojama aplinka... Labai skaudu jausti perdėtą pasipūtimą, visažiniškumą tų, kurie apie tavo gyvenimą supranta viską jame nedalyvaudami... 

Mūsų mokyklą ir jos mokinius dideli žmonės gerai pažįstą, gaudami „patikimą“ statistiką iš kitų didelių žmonių. O statistika yra Dievas... Deja, net šis Dievas ne visuomet palaiko puolančiųjų kaimo mokyklas pusę. Statistika rodo stebinantį faktą - mokyklose mokosi... žmonės! Turbūt tai labai netikėta?! Itin keista, kad nepaisant gero mokyklos, mokytojų atkaklių pastangų ir rūpesčio, mokinys mokosi prasčiau ar neišlaiko egzamino. Keista... Nes pagal dalies asmenų požiūrį mokinys ir jo artimiausia aplinka visiškai nėra svarbūs veiksniai ugdymosi procese... „Ką bandote aiškinti? Kad mokinys yra asmenybė, turinti savitų sugebėjimų, talentų, bet, deja, ir ribotumų? Nesąmonė! Visas problemas pajėgi išspręsti miesto mokykla! Visi be išimties, baigę miesto mokyklą, yra dalyvavę dešimtyse olimpiadų, visi buvo apdovanoti skatinamaisiais prizais, visi stoja į universitetus, o juos baigę įsidarbina ir kelia ekonomiką. Problemų švietimo sistemai kelia tik prastas ugdymas kaimo mokyklose“. Buvo taip pasakyta mums valdininkų iš miesto.

Prašome palaikykite šį požiūrį visi, kurie pastebėjote, kaip pakilo ugdymo kokybė, mokyklų skaičių 2010/2011 – 2018/2019 metų laikotarpiu sumažinus nuo 1321 iki 1089 (18 proc.) t. y. uždarius 153 kaimo ir 79 miesto mokyklas, už kurių stovėjo jų bendruomenė, tradicijos, kultūra, istorija...  Ar tikrai mokyklų uždarymas savaime laikytinas puikiu įrankiu mokinių ugdymo kokybei gerinti? Vadovaujantis tokia logika, vunderkindus ugdytume turėdami tik vieną ugdymo įstaigą visoje Lietuvoje. Suprantama, jog reikia reaguoti į mokinių skaičiaus mažėjimą, tačiau, ar tikrai taip drastiškai, jog seniūnijai nebūtų paliekama nė viena veikianti mokykla? Kaip jaustis toms šeimoms, kurios vertybinių nuostatų ir atsakingo tėviško požiūrio skatinamos pasirenka gyvenimą kaimiškoje vietovėje, turinčioje ugdymo įstaigą, o vėliau valdininkų būna kone apgautos iš jų atimant teisę rinktis arčiau esančią mokyklą?! Ar labai paprasta keisti gyvenamą vietą ir ieškotis naujo būsto, ypač kai turimo nekilnojamojo turo vertė taip pat krinta arti nelikus ugdymo įstaigos?

https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-statistikos-metrastis/lsm-2019/gyventojai-ir-socialine-statistika/svietimas

Kiek yra tekę sutikti žmonių turbūt nesyk esame pastebėję, jog inteligentams, su savimi nešantiems žinių, patirties, išminties bagažą, niekada nereikia imtis purvinų žaidimų įrodinėjant savo kompetencijas... Todėl gėda žiūrėti, kai savo vertę bandoma kelti menkinant aplinkinius alegorijomis, kuriančiomis tamsaus, apsileidusio kaimo vaizdinį... Atsiprašome, kad dar nesusitapatinome su Jūsų, kaimo „hater-ių“, kuriamais beraščiais personažais! Atsiprašome, kad dar drįstame kelti galvą ir pareikšti savo nuomonę, kurią daugelio nuostabai, turime! Mes ateitį kaime pasirinkome sąmoningai ir be galo absurdiškai jaučiamės, kad turime tai įrodinėti žmonėms, tikintiems, kad visavertį gyvenimą ir sėkmingo žmogaus įvaizdį gali užtikrinti tik įsikūrimas mieste. Ir jums sakome: Kiekvienas gali turėti savo nuomonęׅ!

Pavargome nuo etikečių, kurias nuolat klijuoja save paguosti ir pagražinti siekiantys žemos savivertės asmenys. Jiems pasaulio pažinimą labai palengvina stereotipinio mąstymo algoritmai. Kam save varginti rimtesne analize, jei galima viską supaprastinti iki „kaimas = blogis = naikinti“. Kam rūpintis elementariais kaimo žmogaus poreikiais tokiais, kaip kad švietimo ar sveikatos priežiūros institucijų išlaikymas, jei paprasčiau pareikalauti paslaugų vykti į miestą? Ar tikrai gyvename XXI a.? Ar viešų paslaugų pasiekiamumo nutolinimas vaikui, senjorui  tikrai rodo visuomenės pažangą? Ar požiūris „mes tau užtikrinsime pavežėjimą“ rodo maksimalias valdžios pastangas kaimo žmogui? Ar mes nesame mokesčių mokėtojai? Gal tada Kėdainiuose teikiamas ugdymo ar sveikatos priežiūros paslaugas perkelkime į Kauną? Ten, vadovaujantis aktyviai įpiršinėjama logika, ugdymo kokybė yra geresnė nei Kėdainiuose, nes miestas didesnis. Kėdainiškiai, ar nesutiktumėte savo vaikų geltonais autobusiukais paleisti riedėti į Kauną? O gal tiesiai į Vilnių? Pavadinsite mūsų pastaruosius klausimus kvailais ir absurdiškais? Mes pritarsime, kad taip ir yra...

Kartais nebesuprantame, ar ne toje pačioje valstybėje gyvename, ne ta pačia kalba šnekame, ar ne tuose pačiuose universitetuose baigiame studijas? Kodėl kaimo pedagogai nuvertinami? Kodėl į viešumą išeina penkios kaimo žmogų ir jo teises juodinančios publikacijos ir paraleliai „sunerimusi“ valdžia vis dar ieško būdų mažinti kaimo atskirtį? Ar tokios diskriminacinio pobūdžio rašliavos gali patekti plačiajai auditorijai išprususioje visuomenėje ir būti jos palaikomos ovacijomis? Kodėl diskriminacija lyties, rasistiniais, tautiniais ir kitais pagrindais labai greitai identifikuojama ir negailestingai pasmerkiama visuotinio nepasitenkinimo bangos, o kaimiečiui klijuojamos „runkelio“, „žagrės“, „sovietinio palikimo“ ir panašios etiketės skaniai žiūrisi ir netgi sulaukia palaikymo , o ne kritikos? 

Tik prieš rinkimus kaimo žmogus yra maloniai prisimenamas, tada jam daug žadama. 

Kone kiekvienas kaimo mokyklėlės svetys priešrinkiminiu agitaciniu laikotarpiu atvykęs „išklausyti“ vietos pedagogų problemų, rūpesčių, negaili išreikšti stiprios paramos kaimo bendruomenėms, geba atsakingai vertinti mokyklų išlaikymo svarbą. Po rinkimų savivaldybės tarybos veikla tampa marionečių žaidimu, kuriame virvutės tampomos visažinių rajono galingųjų-valdančiųjų, kurie turi nuoširdų interesą išmokyti vaikus skaičiuoti... Nes už jų valdomose įmonėse mokamas algas, išgyventi gali tik pasveriantieji kiekvieną gaunamą centą...

Gal tada nevažiuokit, nevažiuokit žadėti... Ačiū, mes jau sočiai pasisotinę jūsų pažadų!

X mokyklos pedagogų iniciatyvinė grupėŠis tekstas - asmeninė autoriaus nuomonė. Kėdainietis.lt rubrikoje ,,Nuomonės“  publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias portalo redakcija neatsako.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 3.228.10.34.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Prezidento G. Nausėdos kalba politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje

Mus subūrė reikšminga proga: Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai susirinko į trisdešimtąjį sąskrydį, kviesdam...

NUOMONĖ: V. Fiodorovas: Didieji duomenys Lietuvoje nuteka vamzdžiu

Pirmadienio liūtis, nuplovusi ne tik gatves, bet ir Registrų centro saugumą, atvėrė visas 40 mln. eurų kainavusios e-sveikatos sistemos ydas, si...