NUOMONĖ: Jolanta Blažytė. „Nesu aš visiškas liurbis ir kvailys...“

Jau n metų tiek ES, tiek ir Lietuvos ekspertai baksnoja į niekaip nepagydomas Lietuvos švietimo sistemos žaizdas: Lietuvoje mokyklų tinklas neefektyvus, mokinių pasiekimų atskirtis yra viena iš didžiausių ES, o mokymo kokybei skirtas lėšas „suvalgo“ tuščių mokyklų plotų ir išpūsto aptarnaujančio personalo išlaikymas.

Visos įmanomos Lietuvos partijos kurpia strategijas ir pasiūlymus, kaip tą mokyklų tinklą optimizuoti. Ir visos įmanomos partijos su visais įmanomais ekspertais pritaria nuomonei, kad jungtinių klasių Lietuvos mokyklose neturi likti.

Tik štai yra viena didelė bėda – visi tų „strategijų“ kūrėjai pamiršta, jog de facto tikrieji Lietuvos mokyklų tinklo savininkai yra ne jie, o atskirų rajonų politikai bei kaimų bendruomenės. O savininkai, kaip ne kaip, savo turtą gali naudoti taip, kaip tik jiems šauna į galvą.

Ir naudoja. Ir labai dažnai visiškai ne vaikų ugdymui, bet tikrų tikriausiai rinkėjų balsų žvejybai. Todėl tos visos didžiųjų Lietuvos partijų ir ekspertų rašomos strategijos bei vizijos apie ateities kartos ugdymą, tikriesiems mokyklų tinklo savininkams yra svarbios tiek, kiek kiaulei galėtų būti svarbi informacija apie NASA skrydžius į kosmosą.

Kad būtų paprasčiau suprasti šio švietimo sistemoje vykstančio marazmo mechanizmą, pateiksiu vieną pavyzdį.

Štai Kėdainių rajono taryboje vyksta posėdis, kuriame svarstomas mokyklų tinklo optimizavimo planas. Siūloma mažoje kaimo mokyklėlėje X panaikinti jungtines klases, ten likusius kelis 5–8 klasių moksleivius vežioti į šalia esančią gimnaziją Y, o pačioje mokyklėlėje X palikti tik pradines klases.

Prieš tokią pertvarką ir jungtinių klasių panaikinimą kryžiumi gulasi visa „govada“ rajono taryboje įsitaisiusių politikų. Kaipgi kitaip – ar begalės būti geresnė proga, leidžianti prieš rinkimus parodyti „rūpestį“ kaimo žmogumi?

Todėl prieštaraujantys jungtinių klasių naikinimui politikai argumentus žeria tokius, kokių pavydėtų pats Ilfas ir Petrovas.

Pirmiausia į areną išeina valstiečių partijos lyderė ir rėžia savo „įžvalgas“: „Karantinas nebus atšauktas tol, kol nebus išrasta vakcina. Ir visos mokyklos turės ženkliai sumažinti mokinių skaičių klasėse, visos mokyklos turės būti panašios (???) į mokyklą X, kurią naikiname.“

Vietinių „valstiečių“ lyderė siūlo visas reformas atidėti iki to laiko, kol pasibaigs pandemija ir bus išrasta vakcina. Kartu valstiečių lyderė „išslaptina“ informaciją apie tai, kad Lietuvoje teks uždaryti visas dideles mokyklas ir pristatyti daug mažų ir su jungtinėmis klasėmis – bent jau tol, kol bus išrasta vakcina.

Jai antrina kitas valstietis: „Ne visi vaikai imlūs žinioms, ne visi gali pasiekti tų aukštumų. Kitam gal užtenka jungtinėj klasėj paklausyti ir lieka galvoje.“

Suprantu, kad Lietuvoje vaikai bus suskirstyti į dvi rūšis: tie, kuriems reikia konkrečių žinių ir konkrečių pasiekimų, ir tie, kuriems nereikia nieko, išskyrus tai, kad „kažkas liktų galvoje“. Ir nesvarbu kas.

Gal ir gera idėja, tik ką šiuo atveju pasakytų EK ekspertai, kurie nuolatos Lietuvai prikaišioja didelę mokinių pasiekimų atskirtį?

Trečiajai rajono taryboje įsitaisiusiai valstietei ramybės neduoda tik vienas klausimas: „Kažkodėl dabar taip susirūpinta, kad mokykloje X prastas ugdymas, o iki šiol taip niekas nekalbėjo, kad ten prastas ugdymas. Čia jūs iš piršto laužiat ar kaip, kai kalbat, kad reikia kelti (ugdymo) kokybę ir jungti prie gimnazijos?“

Suprantu, kad užsiminti apie prastą vaikų ugdymą mokyklėlėje X, kurioje mokinių rezultatų vidurkis tesiekia vos 4 balus, yra tolygu išduoti valstybės paslaptį.

Toliau savo „neužmušamas tiesas“ žeria buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Jų daug, bet paminėsiu tik kelias.

1. „...labai svarbu gyventi savoje aplinkoje, savo teritorijoje lankyti mokyklą...“

Suprantu, kad už 10 km esanti ir geru asfaltuotu keliu pasiekiama gimnazija 5–8 klasių vaikui yra tokia svetima teritorija, nelyginant Pietų Amerikos džiunglių indėnui Niujorko miestas.

2. „Kitas dalykas – pačių vaikų patekimas į didesnę mokyklą, kurie galbūt yra jautresni, kurie yra iš kito socialinio sluoksnio...“

Suprantu, kad vaikams iš „kito socialinio sluoksnio“ šiukštu negalima patekti į didesnę mokyklą. Na, panašiai, kaip ir tiems džiunglių indėnams, kuriems nebuvo galima patekti į Niujorko miestą. Taip pat suprantu, kad Kėdainiuose, norint vaikus surūšiuoti į tuos, kurie gali lankyti didesnes mokyklas, ir tuos, kurie to daryti negali, nebereikia jokių komisijų, jokių psichologų – tokį rūšiavimą gali atlikti viena rajono taryboje įsitaisiusi sovietmečio ekonomistė.

Ir jokiems vaiko teisių apsaugos prievaizdams tokie vaikų rūšiavimo darbai tiesiog... neužkliūva.

3. „...(vaikų) tėvai neturi nei tiek finansų, nei tiek galimybių išleisti į didesnę mokyklą.“

Šiuo atveju suprantu tik tiek, kad buvusi ministrė V. Baltraitienė gerai orientuojasi auksinių miltų kainose, bet visiškai nesiorientuoja vaikų ugdymo išlaidose. Ir nežino, jog didesnė mokykla nėra privati mokykla ir jokių papildomų išlaidų šioje situacijoje tėvams nereikia. Vaikai iki didesnės mokyklos yra nuvežami nemokamai.

4. „...(vaikui) ta mokykla yra viskas – ir pavalgymas, jam ne gėda gauti ir nemokamo maitinimo...“

Suprantu, kad vaikai jungtinėse klasėse mokosi tik todėl, kad... jiems nebūtų gėda gauti nemokamą maitinimą. Ir dar suprantu, kad šios menkutės problemos negalima išspręsti niekaip kitaip, kaip tik išlaikant kaimo mokyklas ir jungtines klases, kuriose vaiko ugdymas kainuoja kelis kartus brangiau nei miesto mokyklose.

5. „...(vaikui) yra galimybė nusiprausti po dušu, ko jis nepadarys didesnėje mokykloje, nes visi užjuoks...“

Suprantu, kad jungtinės klasės ir kaimo mokyklos reikalingos tik tam, kad vaikai galėtų nusiprausti po dušu. Nors šiaip jau dešimteriopai pigiau būtų už tuos pinigus kiekvienam vaikui įrengti namuose ne tik dušą, bet ir baseiną su burbulinėmis voniomis.

Šią vietinių švietimo išminčių diskusiją vainikuoja liberalo ir buvusio Kėdainių mero Sauliaus Grinkevičiaus kalba: „Mes gyvename tame reklamos – piaro – amžiuje. Įvaizdis daug ką reiškia. Vienas dalykas yra mokykla, kitas dalykas yra skyrius, jau reiškia, kad mes pasmerkiame tą mokyklą, kad ji įvaizdį turės nelabai kokį.“

Suprantu, kad tiek pustuštės kaimo mokyklos, kuriose vieno vaiko ugdymas kainuoja kelis kartus brangiau nei miesto mokyklose, tiek jungtinės klasės yra išlaikomos dėl piaro...

Beje, šioje vietoje neprošal būtų prisiminti ir tai, kad per dvejus metus iš tos mokyklėlės X į šalia esančias gimnazijas perbėgo nemaža dalis mokinių. Buvusio Kėdainių mero piaras, už kurį brangiai sumoka mokesčių mokėtojai, mokyklėlei X nepadėjo...

Negana to, posėdyje dalyvaujanti mokyklėlės X direktorė paaiškina, kad vaikai iš jungtinių klasių pabėgo į gimnazijas dėl to, kad bėgo nuo... atsakomybės.

„Vaikams labai patogu yra pabėgti iš mūsų mokyklos, nes yra tam tikra kontrolė: kiekvienas vaikas buvo žinomas, kur jis yra, kodėl jis neatliko namų darbų... O pabėgti yra lengviausia. Išvažiuoti į didžiąją mokyklą, kada tu klasėje esi tarp 26 ar 27 ir tavęs niekas nemato“, – teigė direktorė.

Iš šių liberalo S. Grinkevičiaus ir mokyklėlės X direktorės pasisakymų suprantu, kad visi gimnazijose ir didesnėse klasėse besimokantys mokiniai ten nesimoko, o tiesiog slapstosi nuo atsakomybės.

Tačiau žinia apie iš mokyklėlės X išsibėgiojusius vaikus nė kiek nesutrikdo S. Grinkevičiaus olimpinės ramybės ir pastarasis toliau dėsto savo atradimus: „Buvau nuvažiavęs į bendruomenę X, tai jie labai nusivylę, kad nelieka 5–8 klasių, jie sako, kad kai buvo ta mokyklėlė su vyresniais vaikais, tai per valstybines, religines šventes ta mokyklėlė pasipuošdavo, kažkokias eisenas organizuodavo, būdavo linksma, būdavo smagu.“

Suprantu, kad vaikai jungtinėse klasėse turi mokytis tam, kad galėtų organizuoti „kažkokias eisenas“ ar šiaip kermošiaus metu palinksminti kaimo bendruomenes.

Na, o tikrą vyšnaitę ant visų vietinės politikos „bebrų“ išminties torto uždeda tas pats Kėdainių eksmeras liberalas S. Grinkevičius: „Aš ketverius metus mokiausi jungtinėje klasėje, ir kas mane pažįsta, nesu aš visiškas liurbis ir kvailys...“

Suprantu tik tiek, kad „Severiutės“ epocha, kai mužikai mėgdavo sakyti „aš pats ganiau kiaules, tai tegu ir mano vaikai gano“, Lietuvoje dar nesibaigė...

Ir galiausiai suprantu, kad jau nieko nebesuprantu...

Tačiau kad ir kaip Kėdainių „valstiečiai“ ir Kėdainių liberalai kovojo už jungtinių klasių išsaugojimą, sprendimas dėl jungtinių klasių panaikinimo taryboje buvo priimtas. Tačiau kovotojai už „Severiutės“ laikų švietimo politiką rankų nenuleido.

Ta pati valstiečių lyderė, kuri planuoja visas didesnes Lietuvos mokyklas paversti mažomis bent jau iki tol, kol bus išrasta vakcina, šiuo metu važinėja po kaimo bendruomenes ir tarsi koks Leninas ant šarvuočio „Potiomkino“ skelbia revoliuciją bei kviečia visas kaimo bobulytes priešintis jungtinių klasių naikinimui.

Bobulytės jau galanda šakes, tuo tarpu Kėdainių „valstiečiai“ skaičiuoja rinkėjų balsus, kuriuos per ateinančius rinkimus minėtoji revoliucijos šauklė atneš jų partijai...

Šį Kėdainiuose vykstantį realybės šou aprašiau tik tam, kad visiems švietimo sistemos pertvarkos strategijų kūrėjams ir švietimo politikos formuotojams praneščiau vieną netikėtą žinią – kol švietimo sistema yra išmaniųjų ir rajonų tarybose sėdinčių „bebrų“ nasruose, pati tinkamiausia visų pokyčius siūlančių „strategijų“ vieta geriausiu atveju būtų tualete ant didelio „cvieko“.

Kitos vertės tos strategijos neturi. Nes rajoninio lygmens politinių „bebrų“ tikslai yra visiškai kiti nei strategijų rašytojų. „Bebrams“ šiuo atveju nereikia nei vaikų mokymosi rezultatų, nei lygių galimybių gaunant žinias, nei ateities su kuo mažesniu bedarbių skaičiumi.

„Bebrams“ reikia tik vieno – piaro ir rinkėjų balsų. Čia ir dabar. Ir jie tą gauna be jokių problemų. Nes kažkas kažkada jiems padovanojo... ne, ne kokį nors rąstą užtvankai statyti, o visą Lietuvos švietimo sistemą.

Kartu tas „kažkas“ Lietuvai padovanojo ir niekada neišnyksiančią svieto lygintojo profesiją. Akivaizdu, kad dar bent kelis ateinančius dešimtmečius svieto lygintojai turės daug „prasmingo“ darbo, tąsydami niekada nenusidėvinčius lozungus apie didelę socialinę atskirtį, pajamų nelygybę ir didelį santykinį skurdą.

Šis tekstas - asmeninė autoriaus  nuomonė. Kėdainietis.lt rubrikoje ,,Nuomonės“  publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias portalo redakcija neatsako.

Jolanta Blažytė, įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkė
Šis tekstas - asmeninė autoriaus  nuomonė. Kėdainietis.lt rubrikoje ,,Nuomonės“  publikuojamos politin4s ar kitos tematikos nuomonės, už kurias portalo redakcija neatsako.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 18.213.192.104.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

ULAC medikai primena: kaip tinkamai dėvėti kaukę?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido ka...

Psichologė nurodo svarbiausius dalykus, kurie skatina vaiko atsakomybę už savo daiktus

Pirmieji mėnesiai mokykloje – įveikti, šis ruduo buvo nauja patirtis moksleivių gyvenime. Po savaitės atostogų daugumos mokinių laukia dar vi...