Motinyst? neturi b?ti traktuojama kaip draudiminis ?vykis

„Kod?l nutylima, kad Lietuvoje galiojanti ir valdan?i?j? taip liaupsinama neva dosni ir ? šeim? orientuota išmok? t?vams, auginantiems vaikus iki 1–2 met?, sistema, varžo vien? esmini? žmogaus teisi? – teis? ? saviraišk? per darb? ir versl??“ – klausia Art?ras Melianas, socialini? reikal? ekspertas.

Neseniai tur?jau garb?s steb?ti vaikus auginan?i? verslininki? ir Seimo nari? diskusij?, kuri? cikl? ?m?si rengti portalas verslimama.lt Vienoje barikad? pus?je ma?iau moteris, labai koncentruotai ir aiškiai ?vardijan?ias motinyst?s, darbo ir verslo derinimo problemas, kuri? ypa? daug kyla auginant ikidarželinio amžiaus vaikus, o kitoje – arogantišk? tautos išrinkt?j? poži?r?. 

Toks t?las parlamentaras, ?sitais?s sal?s gale, iš pradži? netgi band? ?sakmiu tonu ?rodin?ti, es? at?jusios verslinink?s šneka nes?mones, esantieji valdžioje visk? geriau mato ir žino, o „Sodros“, d?l kurios sistemos ir veikimo kult?ros kilo daugiausiai diskusij?, apskritai pajudinti negalima, nes tada viskas bus labai blogai. Ar ne tada pasijuntama pusdieviais, kai atitr?kstama nuo realyb?s? O ypa? – nuo lietuviškos gyvenimo realyb?s, kurioje žmon?s dabar baudžiami už tai, kad bando s?žiningai užsidirbti ir suderinti tai su motinyste.

Kelias tur?t? b?ti vaiko pinigai

Kod?l Lietuvoje vert?t? nustoti traktuoti motinyst? kaip draudimin? ?vyk?? Nes susilaukusi vaiko moteris nepraranda geb?jim? generuoti pajamas, tik susiduria su pasikeitusio gyvenimo ritmo išš?kiais. Kaip rodo verslininki? istorijos, veiklios ir disciplinuotos Lietuvos moterys, jau?ian?ios stipr? šeimos palaikym?, sugeba susitvarkyti ir su šiais laikinais darbin?s veiklos nepatogumais.  

M?s? šalyje pasirinktas kelias susieti vaiko auginim? su socialine draudimo išmoka, ko gero, n?ra visiškai korektiškas ir sukelia visuomen?je nereikaling? ?tamp? bei susipriešinimo. Daugelyje kit? valstybi?, pavyzdžiui, Jungtin?je Karalyst?je, vaiko auginimui skirti pinigai šeim? pasiekia ne per socialinio draudimo sistem?, o per išmok? vaikui. Ir tai teisinga, nes vaiko gimimas ir auginimas turi b?ti iš esm?s remiamas valstyb?s, ypa? esant dabartinei Lietuvos demografinei pad??iai. Juk n?štumas ir gimdymas, motinyst? ir t?vyst? n?ra nei liga, nei trauma ar negalia, d?l kuri? žmon?s  praranda galimybes užsidirbti pajam?. Gal? gale, yra ?žeidu, kai motinyst? prilyginama draudiminiam ?vykiui.

Ilgalaik?je perspektyvoje vaik? auginimas neša didel? ekonomin? naud? valstybei: vaikai yra b?simieji BVP k?r?jai. Ir dar klausimas, kas ilgainiui to BVP sukuria daugiau: ar vaik? apsisprendusi netur?ti moteris, ar mama, kuri išaugina 2–3 vaikus. Tod?l turint omenyje tragišk? gimstamumo ir jaun? žmoni? emigracijos iš Lietuvos situacij?, reik?t? rimtai svarstyti ženkli? param? šeimoms, susilaukusioms vaik?. 

Lenkai moka po 500 zlot?

Kaip praneš? portalas delfi.lt, ši? met? pradžioje Lenkijos Seimas ženg? ryžting? žingsn? ir 20 eur? tesiekusias m?nesio išmokas vaikui padidino iki 500 zlot? (115 eur?) už kiekvien? antr? ir paskesn? vaik?, jei vidutiniškai vienam šeimos nariui per m?nes? tenkan?ios pajamos sudaro ne daugiau kaip 180 eur?. 

Panaši? si?lym? pasigirsta ir Lietuvoje. Ar m?s? šalyje vaiko pinigai tur?t? b?ti tokio pat dosnumo? Reikia s?sti ir gerai paskai?iuoti. Kad neb?t? staigaus šuolio ir neigiamo poveikio valstyb?s biudžetui, trumpuoju laikotarpiu vert?t? palikti dal? draudimin?s išmokos, susietos su buvusiomis iki gimdymo draudžiamosiomis pajamomis. Toks dvinaris modelis gal?t? egzistuoti kur? laik?; v?liau b?t? visiškai pereita prie vadinam?j? vaiko pinig?, kuri? tikslas – nepriklausomai nuo buvusio mokslo, darbo ir pan. suteikti visoms mamoms vienodas s?lygas auginti ir ugdyti savo vaikus.

Dabar žinomos absurdiškos situacijos, kai pagimdžiusi jokio darbo stažo ir draudžiam?j? pajam? neturinti student?, už gaunam? kukli? socialin? išmok? sunkiai patenkina net kasdienius poreikius ir patenka ? socialin? atskirt?, gerokai apsunkinan?i? tos šeimos ateit?. Koks pasirenkamas kelias? Teisingai, dažniausiai – emigruoti. Ne k? geresn? situacija mam?, vykdan?i? individuali? veikl? pagal pažym?. O juk kiekvienas vaikas, jei jis svarbus ne tik šeimai, bet ir valstybei, tur?t? gauti vienod? išmok?, nepriklausomai nuo to, kokias draudžiam?sias pajamas iki jo gimimo gavo t?vai. 

Kitas svarbus vaiko pinig? modelio aspektas – vaiko pinig? mok?jimas, ypa?, jei jie b?t? mokami nepriklausomai nuo šeimos turtin?s pad?ties, atrišt? veikliems t?vams rankas legaliai imtis papildomos veiklos ne pilna darbo dien?. Tokia tvarka užtikrint?, kad mama arba t?tis nes?d?t? namie vien d?l to, kad gauna iš „Sodros“ pinig? ir, bijodami juos prarasti, vengia užsidirbti papildomai oficialiai. Tai ypatingais svarbu, siekiant neprarasti darbini? ?g?dži?.

Min?tosios diskusijos Seime metu iš socialini? verslininki? teko išgir?sti ne vien? kuriozin? situacij?, kai epizodiškai dalyvaujantys nevyriausybin?je veikloje, tarkime, pardav? labdaros akcijos metu išvirtos uogien?s stiklain?, socialiai remtini žmon?s susilaukia valstyb?s sankcij? ir nuken?ia finansiškai. Ar valstybin?s institucijos nebeturi rimtesni? darb?, tik gaudyti tokius „nelegalus“?

Visuomen?s ir valstyb?s užduotis – sudaryti s?lygas pilie?iams tinkamai atskleisti ir vystyti turimus geb?jimus, nes juk tokia ir yra žmogaus gyvenimo esm?. O Lietuvoje, kur gimstamumas toks mažas, kad po 20 met? nebetur?sime dirban?i? ir mokes?ius mokan?i? žmoni?, verslum? ir motinyst? ar t?vyst? derinti ir skatinti tiesiog privaloma. 

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.