Kaip naująjį pėsčiųjų tiltą per Nevėžį vertina architektų bendruomenės nariai?

Pateikiame žymių Lietuvos architektų Lino Tuleikio, Gintaro Prikockio ir Astos Prikockienės Kėdainių miesto pėsčiųjų tilto (projekto architektai Jurgys Rimvydas Palys ir Ieva Palytė-Veilandienė) architektūrinių sprendinių kontekstualumo istoriniame miesto centre vertinimu ir komentarais.

Architektūros ekspertas, buvęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, Architektūros įstatymo bendraautoris, architektas Linas Tuleikis  naująjį Kėdainių tiltą vertina štai taip:

„Pėsčiųjų tiltas statomas pirmojo Kėdainių tilto per Nevėžį, pastatyto tuoj po Magdeburgo teisių miestui suteikimo, vietoje. Vietoje, kur ėjo svarbūs keliai: Kauna–Ryga ar Karaliaučius–Peterburgas, kas byloja apie ypatingą šio tilto svarbą ne tik Kėdainių, bet ir visos šalies kontekste. Šis tiltas, įvertinant jo istorinę svarbą, galėjo net išlaikyti plataus transporto tilto parametrus, tačiau, nusprendus jį daryti išskirtinai pėsčiųjų ir pasirinkus jaukaus siauresnio tilto plotį, iškilo užduotis, kaip suderinti tilto siaurą jaukumą su jo reikšmingumu miestui.

Nėra labai gerai vertinti kūrinį, kol jis dar  nebaigtas, tačiau, konstrukcijas įrengus dešiniajame krante, kai kuriuos esminius dalykus jau galima pasakyti.
Manau, kad tilto autoriams pasirinkus stipraus silueto, išgauto iš tilto konstruktyvo, kelią, pavyko išspręsti tą prieštaringą jaukumo ir reikšmingumo užduotį ir sukurti malonų upės perėjimo scenarijų. Tilto konstruktyvo siluetas, primenantis karūną, byloja apie turtingą ir kilmingą miesto praeitį ir vizualiai harmoningai kalbasi su Didžiosiso Rinkos aikštės šiaurės rytų užstatymo pastatų išklotine. Šio tilto ir istorinio užstatymo kontakto aš nepavadinčiau konkuravimu, man tai panašu į lygiavertį pokalbį, neperrėkiant autentiškos aplinkos.
Žvelgiant iš arti kiek stambokos medžio konstrukcijų sijos visiškai pasiteisina žiūrint į tilto kuriamą ažūrinę kompoziciją, darniai, ne per silpnai, įsiliejančią į bendrą miesto aikštės pastatų siluetą.
Tilto ėjimo plastiška lengvo kalniuko kreivė kuria įdomų ėjimo tiltu scenarijų, ypač iš kairiojo kranto į dešinį, kai pradžioje dengusi tilto grindų danga miestą, einant pamažu atveria ir sufokusuoja tarp konstrukcijų rėmo ir, einant artyn, pamažu praveria kito kranto miestą žiūrovui. Tai byloja apie labai jautrų požiūrį į šį kūrinį, o ypač į jį supantį kontekstą.
Tilto konstrukcijoje nenaudojoma kokia nors raiški spalva, o pasilikta prie neutralios pilkos spalvos, kas leidžia tiltui išlaikyti tam tikrą neutralitetą miesto architektūros spalvų atžvilgiu. Taip leidžiama atsiskleisti visoms kitoms miesto spalvoms ir nėra su jomis konkurencijos. Na, šiuo metu nieko negaliu pasakyti apie mažąją tilto architektūrą – turėklus, apšvietimą ir kitus elementus, kurie taip pat turės  poveikio bendram rezultatui.“

Savo nuomonę apie architektų Jurgio Rimanto Palio ir Ievos Palytės-Veilandienės Kėdainių pėsčiųjų tilto svarbą Kėdainių senamiesčiui išsakė paveldosaugos ekspertas, pripažintas nekilnojamojo kultūros paveldo ir šiuolaikinės architektūros dialogų kūrėjas, buvęs LAS Kauno skyriaus pirmininkas, KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentas, architektas Gintaras Prikockis ir paveldosaugos ekspertė, apdovanota Europos Sąjungos kultūros paveldo prizu „Europa Nostra“,  dotnuvietė architektė Asta Prikockienė:

„Pėsčiųjų tiltas nėra tik eilinis infrastruktūros elementas, leidžiantis miestiečiams pereiti į kitą Nevėžio pusę. Šis tiltas jungia ne tik dvi istorines Lietuvos žemes, kartu jis jungia ir du tikėjimus – Evangelikų reformatų ir Šv. Jurgio bažnyčias. Būtent jungia, kas šiais laikais jau tampa nykstančia retenybe. Tai yra labai svarbus kultūrinis emocinis akcentas, todėl jis tiesiog negali būti nepastebimas. Išskirtinė prasmė reikalauja išskiritnės išraiškos.“

Vykstant diskusijoms dėl Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštės rekonstrukcijos, pėsčiųjų tilto per Nevėžį ir šalia jo atsirandančios krantinės-prieplaukos architektūrinių bei urbanistinių sprendinių, paprašiau savo nuomonę, dėl tų statinių konceptualumo ir vizualinės dermės svarbiausioje senamiesčio viešojoje erdvėje, išsakyti architektą–urbanistą, paminklosaugininką, auksinio „Architektūros riterio ordino“ kavalierių, prof. Jurgį Rimvydą Palį.

– Kokia Jūsų profesionali nuomonė dėl tilto per Nevėžį ir krantinės?

– Tiltas savo ašimi ir savo kryptimi pratęsiantis Didžiosios gatvės kryptį, sutampančia su Rinkos aikštės kraštine, sudaro bendrą kompoziciją,- t.y. teisingas sprendimas, būdingas daugeliui senųjų Europos miestų. Formuojama prieplauka su aikšte ir tilto pradžia dėl reljefo ypatumų sujungta nuolaidžiu patekimu – įvažiavimu. Be to prieplaukos atsitraukimas toliau nuo tilto yra būtinas laivavimo ir švartavimosi saugumo požiūriu. Tiek tiltas tiek prieplauka, esantys sąlyginai tolokai vienas nuo kito, suvokiami kaip atskiri objektai ir todėl vienas kitam vizualiai nekliudo. Pats tiltas sumanytas kaip jaukus erdvinis koridorius tarp abiejų miesto dalių. Ateityje galima būtų svarstyti perspektyvą pratęsti prieplaukos tipo krantinę po tiltu ir kažkiek žemyn, įrengiant platesnę promenadą su švartavimosi kilpomis, knechtais ir ją sujungiant keliais laipteliais su rinkos aikšte ir toliau.“

„Beje rengiant prieplaukos projektą nemažai vertingų patarimų projektuotojams išsakė architektas prof. J. R. Palys. Todėl manau, kad prieplaukos architektūrinėje kompozicijoje juntamas bendrumas su tilto kompozicijos ekspresija.“ (arch. V. Kundrotas).

– Kėdainiečiai norėtų išgirsti Jūsų nuomonę ir dėl Didžiosios rinkos aikštės rekonstrukcijos.

– Manau, kad Didžioji Rinkos aikštė po rekonstrukcijos įgavo rimtą autentišką pavidalą. Anksčiau buvę stichiškai susodinti medžiai sudarė ne aikštės, o didelio skvero įspūdį. Seniau visos miestų ir miestelių senamiesčių aikštės buvo prekybinės- iš čia ir pavadinimas rinkos aikštė. Vakarinėje dalyje suformuotas užstatymas padeda galutinai suformuoti aikštės perimetrą. Naujas vakarinio aikštės perimetro užstatymas nekliudo suvokti Kalvinų bažnyčią. Centrinė užstatymo dalis yra stiklinė ir beveik permatoma. Atnaujintas grindinys, suformuotas naujo užstatymo perimetras, skulptūrinė grupė, leidžia suvokti aikštę kaip tikro europietiško senamiesčio erdvę, skirtą rengti viešus renginius.

Nepakenktų aplink aikštę esančiuose pastatuose įrengti daugiau kavinių. Šiaip senamiesčiams yra būdinga, kad įvairūs vertingi pastatai nebūtinai matomi iš tolo ir „visu ūgiu“, o vaizdiniai dažnai atsiveria už posūkio ir visai netikėtai. Reikėtų padiskutuoti apie naują vakarinio užstatymo neutralesnį spalvinį sprendimą. Be to Rinkos aikštės reprezentavimui labai reikalingas rotušės bokšto su laikrodžiu atstatymas.



Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 34.228.30.69.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Nauji statiniai senamiestyje – kaip jie susiję su paveldu, kokią įtaką jam daro?

Pateikiame žymaus Lietuvos architekto, urbanisto ir paminklosaugininko, auksinio Architektūros riterio ordino kavalieriaus prof. Jurgio Rimvydo Pali...

V. Uspaskich tiesioginės transliacijos internete sulaukia didelio populiarumo

Politikas Viktoras Uspaskich kiekvieną penktadienį socialiniame tinkle facebook.com kviečia apsilankyti jo Facebook puslapyje (Viktoras Uspaskich) ...