Arnis Aleinikovas: "Laiku"

?ia buvo vasario 14-t?, kada visi pasipuoš? meile vaikštin?jo ir m?gavosi pirma saule po ilgo laiko, kuri irgi, pasirodo, žino, kada pasirodyt.

Ši s?dinti moterišk? beveik nemato, tod?l ji pusbalsiu papraš?, kad kas nors j? ?sp?t? apie atvažiuojant? troleibus?. Kita moterišk? šalia jos - tiesiog praeiv?, kuri visiškai kaip ir aš, ir daugyb? šalia stovin?i? žmoni?, lauk? savo numerio.

Turb?t taip jau yra, kad senatv?j nelabai lieka su kuo pakalb?t, tod?l ji su begaline meile ir nostalgija šalia stovin?iai moteriškei papasakojo apie savo vyr?, kuris žuvo, kai buvo išsi?stas rus? armijoj, apie anksti mirusius vaikus, apie tai, kad dabar net nebe?stengia pati pamatyt troleibuso numerio, kuris kiekvien? dien? anks?iau j? vežiodavo ? centr?.

- J?s? va šitas, - sako moterišk? ir padeda jai atsikelt.

- Žinai, - sako ji besistodama, - šitam pasaulyje viskas savo laiku. Ir žmon?s, ir darbai, ir troleibusai. - ji nusišypso ir dingsta tarp žmoni? mas?s.

Tuo momentu man kažkaip ta fraz? ne?strigo, bet šiandien aš j? v?l atsiminiau.

Ir viskas tikrai savo laiku. Tie žmon?s, tie darbai, tie troleibusai.

Aš nežinau, kuo aš b??iau dabar be t? žmoni?, kurie mano gyvenime atsid?r? laiku, be t? darb?, kurie skatina eiti ? priek? ir netgi be t? troleibus?, be kuri? b?t? daug sunkiau ? tuos darbus susp?t.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.