Vaik? ir suaugusi?j? popiet? Š?toje: kiaušini? marginimas ir sod? rišimas
Pavasariui ?sib?g?jant, aplink tvyran?i? džiugi? nuotaik? norisi perkelti ir ? namus, pasipuošti art?jan?ioms švent?ms. Ta?iau kaip tai padaryti originaliai ir neišleidžiant pinig?? Unikaliais ir k?rybiškais margu?i? marginimo ir sod? pinimo atradimais dalijosi Š?tos gimnazijos dail?s mokytoja Gintar? Boreišien?, lietuvi? kalbos mokytoja Vilma Grigien? ir technologij? mokytoja Regina Rylien?. Sod? pinimo patirtimi ir patarimais dalijosi Š?tos miestelio tautodailinink? Marija Eigirdien?. Susitikime dalyvavo ir naujasis Š?tos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevi?ius bei Š?tos kult?ros centro vadovas Vidmantas Valantiejus, Š?tos miestelio vaikai ir suaugusieji.
„Mes turime labai gilias Lietuvi? liaudies meno tradicijas ir, jeigu mes perduosim savo žinias ir patirt?, m?s? vaikai taip pat apie jas sužinos ir perduos savo vaikams. Tod?l labai džiaugiuosi, kad ? ši? popiet? susirinko tiek jaun? žmoni?, kuriems vis dar ne tik aktualus, bet ir ?domus Lietuvi? liaudies menas“, - popiet?s pradžioje džiaug?si dail?s mokytoja G. Boreišien?.
Prisiliet? prie sod? rišimo istorijos
Kaip prieš gražiausi? pavasario švent? namus puošiat?s Jus? Anks?iau lietuviai savo trobas puošdavo ?vairiausiais siuviniais, karpiniais, audimo darbais ir, žinoma, sodais. Šiandien sodus gal?tume išvysti nebent savo seneli? ar proseneli? namuose, o štai Š?tos miestelio gyventoj? vadinamos tautodailinink?s Marijos Eigirdien?s namuse gal?tume pasigrož?ti toli gražu ne vienu sodu.
Taigi ši? popiet? Marija papasakojo susirinkusiems apie sod? istorij?, supažindino su j? prasme ir simbolika, kada ir kod?l jie buvo rišami, kas juos rišo, kaip parengiamos medžiagos ir kiek met? ji pati užsiima šiuo kruopš?iu ir prasmingu menu.
Sodus Marija prad?jo rišti dar tada, kai dukra prad?jo eiti ? pirm? klas?. Tuo metu M. Eigirdien? visai nežinojo rišimo technikos, ta?iau su laiku išmoko, o šiandien skai?iuoja jau 14-us ar 15-us metus, kai užsiima šiuo darbu. Marija pripaž?sta, jog per tiek metu surišo daug sod?, ta?iau suskai?iavusi kiek – n?ra. Sod? riš?ja M. Eigirdien? atskleid?, jog kadaise buvo ypa? populiaru dovanoti sodus vaik? krikštynoms. Anot prietar?, vaiko gyvenimas tuomet bus lengvas. O pakabinus sod?, svarbiausias akcentas – jis turi suktis.
Verbos saugomos iki kit? Velyk?
Š? sekmadien? ? bažny?ias skub?jo ne tik k?dainie?iai, bet ir kit? miest? gyventojai. Sekmadienis prieš Velykas laikomas Verb? sekmadieniu. Daugelis susirišo puokšteles iš kadagi?, ?sisigijo ar patys pasigamino verbas ir skub?jo ? Dievo namus, kad puokštel?s buvo pašventintos ir namus saugot? nuo nuo žaib?, griaustini?, lig?, blog? žmoni? aki? ir kit? nelaimi?.
Pedagog? G. Boreišien? pastebi, jog puokštel?s ir verbos namuose netur?t? užsilikti ilgiau nei iki kit? Velyk?. Prieš kitas Velykas verbos sudeginamos ir v?l ?sigijamos naujos.
Lietuviški margu?iai bene originaliausi
Lietuvi? margu?i? raštai at?j? dar iš tada, kai žmogus tik?jo gamta, kai simboliai pereidavo ? audimo, drožin?jimo ir margu?i? raštus. Kaip žinote, žmogus matydamas j? supant? pasaul? visuomet siekia j? supaprastinti ir simboliais j? perteikti tam tikrame mene. B?tent tod?l margu?i? raštuose galime pamatyti pa?i? ?vairiausi? simboli? (saul?, rupuž?, žal?iukai, vyras ir moteris, dangus ir t.t.). Šie ženklai daugel? met? buvo perteikiami lietuvi? liaudies mene, taip pat ir margu?iuose.
„Velykini? kiaušini? marginimas – savotiška lietuvi? liaudies dekoratyvin?s dail?s r?šis, kuri yra pati smulkiausia ir turinti mažiausi? išliekam?j? vert? – nudaž?me, suvalg?me ir neb?ra“, - šypsosi pedagog? Gintar?.
Ar žinojai? Tai ?domu.
Kiaušiniai buvo marginami Jurgin?ms. Balandžio 23 d. laikoma Jurgini? diena. T?dien gyvuliai buvo išvaromi ? pievas ir laukus, o prieš jiems išeinant ant slenk?io b?davo padedami du išmarginti ir du nedažyti kiaušiniai. Kiaušini? peržengimas simbolizavo apsaug? nuo lig? ir nelaimi?.
Jei prieš Velykas kiaušinius dažo visa šeima, tai per Atvelyk? kiaušinius dažo tik vaikai, nes b?tent šis laikotarpis laikomas vaik? Velyk?l?mis.
Dar XIX amžiuje kiaušiniai buvo dažomi pa?iais nat?raliausiais dažais. Nat?ralu tai, kas paimta iš gamtos. Pagrindinis ir visiems geriausiai žinomas dažas tai – svog?n? lukštai. Jie skirti ne tik ornamentams, bet ir spalvai išgauti.
Technologij? mokytoja R. Rylien? visiems atskleid? paslapt?, jog norint, kad lapeliai ar g?li? žiedeliai nenuslyst? nuo kiaušinio, reikia jas patepti kiaušinio baltymu. Augal?lis stipriai prilimpa prie kiaušinio ir taip išgauname tok? ornament?, kokio tikim?s.
Medžio žiev? nudažo kiaušin? tamsia spalva, šiaudai – šviesia spalva.
Pusvaland? palaikius kiaušinius atšildytose m?lyn?se kiaušinis nusidažo violetine spalva.
Dilg?l?s, burok?liai, ciberžol?s, kario prieskoniai taip pat suteikia ?vairius atspalvius.
Šiandien kiaušiniai gražinami ?vairaiusiais b?dais: lipdukais, vašku, dekupažu, vaik? piešiniais ir kt. technikomis.
Nudažius kiaušin? ir ant jo piešiant su dant?/aus? krapštuku, kuris mirkomas ? act?, galime išgauti piešinius, koki? norime. Actas panaikina bet kok? daž?.
Judita Gaižiuvien?
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.
Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Taip pat skaitykite
10 patarimų, kurie padės apsaugoti dviratį nuo vagių
Dviračių sezonas jau įsibėgėjo ir šimtai dviratininkų mina miestų ir miestelių gatvėse kiekvieną dieną. Tačiau sezonas prasidėjo ne tik ...
Gražiausi? margu?i? nugal?tojams – pad?kos ir dovanos
Sugr?žus pavasariui ir išlindus saulutei iš po debes? Š?tos gimnazijos pradinukai skub?jo ? miestelio kult?ros centro kiemel?, kur j? lauk? šokia...