Ponas A. Lapinskas paraš? puik? straipsn?, kuriame atskleidžiama visa tiesa apie mano konferencij? Maskvoje. „?nirtinga pozicijos ir opozicijos kova, dažnai peržengianti kult?ringo bendravimo ribas, darosi ?prastu m?s? politinio gyvenimo reiškiniu. Mažai kas ieško politini?, ekonomini? ar kult?rini? argument?, svarbu surasti kuo bjauresn? žod? apib?dinant oponent?. Lietuva tuo gars?ja jau ne pirmus metus.
Vartydamas senus laikraš?ius užtikau prieš dešimtmet? vykusios triukšmingos politin?s kampanijos prieš Viktor? Uspaskich atspind? – Maskvoje vykusios jo spaudos konferencijos komentar?. Kaip tik ji tapo neva „argumentu“ piešiant Viktoro – Lietuvos priešo portret?.
Vis d?lto, V.Uspaskich nepražuvo ir netgi dukart tapo išrinktas ? Europos parlament?, o praeit? šeštadien? „su trenksmu“ paskelb? sugr?žtantis ? didži?j? politik?.
Anaiptol neidealizuodamas šio spalvingo, bet kartu ir gana sunkaus charakterio žmogaus, si?lau pasiskaityti 2007 met? „Lietuvos aide“ paskelbt? Sauliaus Kaziukonio straipsn? „K? Maskvoje pasak? Viktoras Uspaskich?“ Ar nesurastume alegorij? su ši? dien? Lietuvos politikos insinuacijomis?* * *
„Sunku dabar pasakyti, kas iš Lietuvos politik? ar žiniasklaidinink? pirmasis atsimin? nuo sovietini? laik? jau užmiršt? pasakym?, o anais laikais ir nuosprend?: „Jis apšmeiž? (apderg?, išdav?) t?vyn?“. Sovietme?iu, aišku, dar b?davo patikslinama – „tarybin? t?vyn?“. Tie šmeižikai b?davo triukšmingai pasmerkiami, nors j? knyg? ar straipsni? mažai kas tuomet reg?davo. Užtekdavo KGB išvados – antitarybin? propaganda ir agitacija.
Ar tik neatsitiko taip ir dabar, kai persekiojimo manijos aps?sti Lietuvos politikai, žurnalistai, visuomen?s veik?jai su nauja energija ?m?si pl?sti Viktor? Uspaskich už jo spaudos konferencij? Maskvoje rugs?jo 21 dien?, nors jos nebuvo nei mat? ar gird?j?.
Iš karto po jos nemaža grup? Seimo nari? savo pareiškime j? pavadino „politinio ir teisinio pob?džio išpuoliu“, prezidentas V.Adamkus pareišk?, kad „V.Uspaskichas ty?iojasi iš valstyb?s“. Seimo narys A.Kubilius tiesiai šviesiai paskelb? nuosprend?: „V.Uspaskichas apšmeiž? Lietuv?“, o jo partijos nariai pag?sdino, kad klausytis to, k? pasako V.Uspaskich, yra t?vyn?s išdavimas.
Panaši? pareiškim? Lietuvos politik? l?pose, žiniasklaidos puslapiuose buvo šimtai. Ta?iau niekur niekas net neužsimin?, kuo ir kaip V.Uspaskich derg? Lietuv?, nepateik? bent kokios analiz?s, k? jis Maskvoje pasak?.
Taigi tauta tur?jo tik?ti, k? kalb?jo garb?s politikai. J? nelaimei, už lango jau XXI amžius. Skirtingai nuo sovietme?io laik?, Lietuvoje veikia necenz?ruojamas internetas, o keli dr?sesni laikraš?iai išspausdino konferencijos medžiag?. Taigi V.Uspaskich žodžius vis d?lto ?manoma surasti. Many?iau, kad ir po trij? m?nesi? verta paanalizuoti to „šmeižto“ medžiag?, nes kiekvien? kart? minint jo paties ar jo partijos vard?, tas „šmeižimas“ visuomet primenamas. Tai kas gi buvo pasakyta Maskvoje rugs?jo 21 d., kas ten buvo šmeižikiška ar neteisinga?* * *
„Lietuvos valdžios virš?n? nebe iš sovietini?, bet iš tautini? trib?n? šaukia apie demokratij?, ta?iau iš tikr?j? mindo žmogaus teises. Lietuvos jaunimas masiškai b?ga – per dešimt met? iš Lietuvos emigravo pus? milijono jaun?, kvalifikuot? žmoni?“.
Tiems, kurie mano, kad šie teiginiai yra šmeižtas, si?ly?iau atsiversti Žmogaus teisi? steb?jimo instituto (valdybos pirmininkas K?stutis ?ilinskas) tinklalap? ir susiimti už galvos, pama?ius kaip Lietuvoje mindomos žmogaus teis?s. Štai instituto 2006 m. ataskaitoje sakoma:
„Trys ketvirtadaliai respondent?, dalyvavusi? visuomen?s nuomon?s apklausoje, pareišk?, jog mano, kad j? teis?s buvo pažeistos, ta?iau d?l to niekur nesikreip?. 74 proc. j? nesikreip? ? valstyb?s institucijas d?l savo teisi? gynimo, nes netik?jo, kad tai pad?s. Tad nenuostabu, kad išgyvename nereg?to masto emigracij? iš Lietuvos. Ji paaiškinama ne vien ekonominiais motyvais, j? taip pat s?lygoja nesugeb?jimas užtikrinti žmogaus teises“.
„Daugelis politik? bei valstyb?s pareig?n? dar turi ?sis?moninti, kad Lietuvos valstybingumas yra grindžiamas pagarba žmogaus teis?ms. Ilgainiui jis yra pakertamas nesiimant s?moning? pastang? kurti ir tobulinti veiksming? valstyb?s žmogaus teisi? politik?, bei manipuliuojant žmogaus teis?mis, siekiant siaur? politini? tiksl?. Pastaraisiais metais susir?pinimu žmogaus teisi? apsauga buvo dangstomi politik? siekiai apsiginti nuo kritikos, išvengti teisin?s atsakomyb?s, eliminuoti iš politin?s kovos konkurentus“. Stipriau nepasakysi.
Šviežesn?s žmogaus teisi? pažeidim? naujienos. Gruodžio pradžioje min?tas institutas tradiciškai paskelb? 2007 met? Žmogaus teisi? nešlov?s lyg?. Nešlov?s lyga – tai s?rašas politik?, valstyb?s pareig?n? bei institucij?, kuri? veiksmai ar pasisakymai 2007 metais kirtosi su žmogaus teisi? principais. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti vieš?j? asmen? d?mes? ? j? žalingus žmogaus teis?ms veiksmus ar pasisakymus.
2007 met? Žmogaus teisi? nešlov?s lygos nariais pripažinti Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas už tolerancijos ir lygi? galimybi? princip? laužym?; grup? Lietuvos Seimo nari? (Rima Baškien?, Irena Degutien?, Etela Karpickien?, Vinc? Vaidevut? Margevi?ien?, Rimantas Jonas Dagys ir Andrius Kubilius) už asmen? diskriminacij? d?l j? socialin?s pad?ties; Policijos departamentas už policijos pareig?n? keliam? gr?sm? Lietuvos žmoni? saugumui ir gyvybei.
Dabar viešai paklauskime: ar V.Uspaskich Maskvoje pasakyti teiginiai apie Žmogaus teisi? pažeidimus Lietuvoje neatitiko tikrov?s? Taip išeit?, kad jei apie juos buvo paskelbta Maskvoje – neatitinka, bet jei Vilniuje – atitinka. Keista V.Uspaskich kritikuojan?i?j? logika.
„Aš nepasitikiu Lietuvos teis?sauga“
Paradoksas, bet lygiai t? pat? pasak? prezidentas V.Adamkus savo metiniame pranešime 2007 m. balandžio 19 d.: „Politikoje ir viešojoje erdv?je vis labiau ?sivyrauja teisinis nihilizmas ir nepagarba ?statymams. Vieši kaltinimai korupcija ir kitais nusikaltimais, teis?tumo poži?riu abejotini sprendimai tampa politikos kasdienybe. Kreipiuosi ? vis? teis?saugos institucij? vadovus: j?s? pareiga – garantuoti, kad ?statymai galiot? visiems. Teis?s norm? poveikio netur?t? slopinti net pa?ios storiausios valdžios institucij? sienos.
Šiame kontekste verta svarstyti ir pilie?i? galimybi? ginti savo teises pl?tr?. Deja, šiandien Konstitucijos norma, kad valdžios institucijos tarnauja žmon?ms, yra skambi fraz?, o ne praktin? valdžios institucij? veiklos nuostata. ?ia ir slypi biurokratinio piktnaudžiavimo, teis?s akt? ir nustatyt? termin? nesilaikymo, formalaus poži?rio ? žmoni? problemas priežastys. Valstyb?s institucijos dažnai vadovaujasi savo, bet ne pilie?i? interesais, tod?l pastarieji jau?iasi visiškai priklausomi nuo sud?ting? biurokratini? proced?r?.
B?ta ne vieno atvejo, kai už piktnaudžiavimus ir aplaidum? atsako ne sprendimus pri?m? asmenys, bet bevard? „sistema“. Taip kaltininkai išvengia atsakomyb?s, o valstyb? ir pilie?iai patiria nuostolius. Taip sudaromos idealios s?lygos korupcijai. Ypa? didel? gr?sm? viešajam interesui kelia sritys, kur korupciniai ryšiai sieja valstyb?s ir verslo institucijas. Tod?l raginu teis?saug?, Seim? ir Vyriausyb? ypa? atidžiai steb?ti vieš?j? pirkim? ir Europos S?jungos l?š? skirstymo skaidrum?“.
Nuo pavasar? skaityto prezidento pranešimo pad?tis Lietuvoje anaiptol nepasikeit? ? gera, grei?iau atvirkš?iai. Užtenka atsiversti kasdien? spaud? ar internet? ir šimtai nauj? pavyzdži? patvirtins Prezidento žodžius. Ta?iau v?lgi „Quod licet Jovi, non licet bovi“ – kas galima sakyti Prezidentui, negalima sakyti jo valdomos valstyb?s pilie?iui Viktorui Uspaskich…
„Demokratinis ir liberalus lietuvi? poži?ris gali b?ti uzurpuotas valdžios klano veiksmais“.
Šviežias dokumentas – apklausa „Kas valdo Lietuv?“ („Veidas“, 2007 12 06) objektyviai atspindi gyventoj? poži?r? ? šalies valdži?. Net 41 proc. apklaust? Lietuvos didmies?i? gyventoj? mano, kad valstyb? valdo ne pilie?i? išrinkta politin? šalies vadovyb?, o neskaidr?s klanai ir grup?s, 7 proc. respondent? teigia, kad valstyb? valdo pilkieji kardinolai, 15 proc. – Seimas ir prezidentas, 12 proc. – ES biurokratai, 14 proc. apklausos dalyvi? ?sitikin?, kad jokios valdžios šalyje apskritai n?ra, klesti anarchizmas, valstyb? plaukia pasroviui“.* * *
Sugr?žtant ? šias dienas, priminsiu praeit? savait? Darbo partijos s?skrydyje pasakytus Viktoro Uspaskich žodžius: „Kvies?iau visus taikai, kaip sutaikyti visas ?manomas j?gas ir pasi?sti visuomenei signal?, kad mes kartu ir nereikia b?gti iš Lietuvos“. Tai žodžiai, ? kuriuos nepaisant ar patinka Viktoras ar ne, visoms partijoms ir visiems Lietuvos žmon?ms verta ?siklausyti.“Anatolijus Lapinskas
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.
Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Taip pat skaitykite
Kaip dirbtinė oda gali pakeisti jūsų namų interjerą?
Partnerio turinys
Apmušalai formuoja mūsų interjero estetiką. Tai sukuria juose tinkamą nuotaiką. Tai suteikia stiliaus ir lemia funkcionalumą. Tinkamos medžiag...
Sparčiai populiarėjanti paslauga - kapaviečių tvarkymas
Partnerio turinys
Kartais dėl vienokių ar kitokių priežasčių artimieji negali prižiūrėti mirusiojo kapo. Tokiu atveju tenka ieškoti kitų sprendimų, samdyti ...