V. Baltraitien?. Visi mes - pensininkai. Vieni – esami, kiti – b?simi.

Nuotr. iš tradicini?

Kalb?dami apie pensij? dydžius, pensij? skyrimo tvark?, mes kalbame ir apie dirban?iuosius – tuos, kurie išlaiko dabartinius pensininkus bei patys ateityje jais taps. Europa sen?ja, o spar?iausiai sen?jame mes, Lietuvos visuomen?. Dabar maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gav?jas, ta?iau po 25 met? pensinink? ir dirban?i?j? skai?ius bus vienodas. Jei dabar yra sunku, pabandykite ?sivaizduoti, kas bus v?liau...

Lietuvos socialin?s apsaugos sistema paremta einamaisiais mok?jimais, t.y. dirban?i? žmoni? socialinio draudimo ?mokos yra skiriamos pensijoms finansuoti. Vadinasi, kuo daugiau dirban?i?j? ir kuo mažiau pensinink? – tuo santykis geresnis. Ta?iau yra atvirkš?iai. Žmoni? gyvenimo trukm? ilg?ja (kas išties džiugina), ta?iau maž?ja dirban?i?j?.

Žinoma, senatv?je dabartiniai dirbantieji sulauks pajam? ir iš sukaupt? pensij? fonduose l?š?. Ta?iau ar to pakaks oriai gyventi?

Žad?ti aukso kalnus taip pat neapsiverst? liežuvis, ta?iau tai, kad situacij? galima ir reikia keisti – faktas. Pasi?lym?, kaip t? daryti – apstu. Tai ir gimstamumo skatinimas, ir imigracijos politikos keitimas, ir skatinimas žmones savarankiškai kaupti l?šas. Dabartiniai pensininkai yra atid?r? nepavyd?tinoje situacijoje. Vis? gyvenim? sunkiai dirb? senjorai, iš?j? ? užtarnaut? poils?, labai dažnai atsiduria ties skurdo riba.

Statistika negailestinga – apie 29 proc. vyresni? nei 65 met? lietuvi? gyvena ant skurdo ribos. Viena vertus, mes nesame išskirtiniai: Belgijoje ant skurdo ribos gyvena maždaug 21 proc. pensinink?, Graikijoje – 22 proc., Ispanijoje – 27 proc., Latvijoje – net 48 proc. Kita vertus, skurdo ribos lygis visur skirtingas, tad nusiraminti, kad kažkur yra blogiau – tikrai negalime.

Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje yra politini? j?g?, manan?i?, jog pensininkai yra ta visuomen?s dalis, iš kurios galima kada sugalvojus atimti j? pelnytai gaunam? pensij? dal?...

 Juk 2009 metais vos dviej? bals? persvara dešini?j? valdžiai pavyko sumažinti pensijas bei kitas socialines išmokas. „Už“ balsavo 66 parlamentarai iš 130 dalyvavusi? balsavime. Tai – vien valdan?ioji koalicija: konservatoriai, libcentristai, libs?j?die?iai bei A. Valinsko kompanija – „prisik?l?liai“. Ar nors vienas j? prisiima atsakomyb? d?l sumažint? pensij?? Ne. Daugumos j? politikoje n? neliko – kaip ir j? atsakomyb?s. Tuomet su ?statymu nesutiko 64 Seimo nariai, iš esm?s – visa opozicija. Ta?iau m?s? bals? nepakako, kad b?t? sustabdyta tokia, dr?stu sakyti, nes?mon?. 

Senatv?s pensijos, viršijan?ios 650 lit?, sumaž?jo vidutiniškai 5 proc., valstybin?s pensijos – 10 proc., našli? pensijos – 5 proc., paskirtos slaugos ar prieži?ros išlaid? ar šalpos kompensacijos – 15 proc. Maksimali bedarbio išmoka buvo sumažinta nuo 1 040 lit? iki 650 lit?. Ta?iau konservatori? lyderis Andrius Kubilius tur?jo ?ž?lumo pareikšti, kad net ir sumažinus senjorams pensijas jie gyvens geriau nei prieš pora met?! Mat pensijos mažinamos „labai nedaug, vidutiniškai 5 procentais“… „Tie patys pensininkai po dabar priimt? sprendim? gyvens šiek tiek geresn?se s?lygose nei gyveno pra?jusi? met? pradžioje, kai ankstesn? valdžia nebuvo prad?jusi didinti pensij?“, – pareišk? tuometinis premjeras Andrius Kubilius 2009 met? gruod?.

Tai, kas konservatoriams su liberalais buvo „labai nedaug“, pensinio amžiaus sulaukusiems žmon?ms stipriai kirto per kišen?. Nemaža dalis j? n? nesulauk? pensij? kompensavimo, tad dešinieji išties sutaup? j? s?skaita.... Deja, bet tokia realyb?. Nereikia didelio proto atimti iš silpnesniojo, stokojan?io, k? ir padar? buvusi valdžia.

Tad žengti ? priek?, tuo pa?iu metu taisant dešini?j? padarytas klaidas, yra tikrai nelengva. Kas garantuos, kad kada nors v?l at?j? ? valdži? jie nesugalvos dar kokios nors „puikios“ reformos, juk patirties atimin?jant jie jau turi...

Darbo partija savo pažadus pildo – sunkiai, bet išsikovoj? minimalios algos k?lim?, mes sieksime, kad vidutin? senatv?s pensija siekt? 422 eurus. Turi did?ti tiek dirban?i?j?, tiek senjor? pajamos – gyventi oriai nusipelno visi. Juk augant darbo užmokes?iui did?ja ir „Sodros“ biudžetas, o tai reiškia, kad galima didinti pensijas.

Nuo 2012 m. pensinis amžius prad?tas didinti: jis kasmet moterims ilginamas 4 m?nesiais, vyrams – 2 m?nesiais, kol 2026 metais pasieks 65 met? rib?. Tokia pensinio amžiaus riba yra daugelyje kit? Europos šali?: Graikijoje, Belgijoje, Airijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Olandijoje ir t.t.

Senatv? n?ra nuosprendis, iš?jimas ? pensij? – tai naujo kelio, užtarnauto poilsio ir galimybi? pradžia. Ir tai n?ra tik pensijos dydžio klausimas. Senjorai neturi jaustis gyvenimo užribyje, kai sukrapš?ius paskutinius pinigus vaistams n? pasvajoti negalima apie vakar? teatre ar kelion? ? kit? šal?. Juolab jie netur?t? apsiriboti vien namais, juk ne paslaptis, kad žmogus, netek?s veiklos, neturintis užsi?mim?, grei?iau sensta bei daugiau serga. Labai palaikau visas iniciatyvas, skatinan?ias senjorus burtis ?vairiai veiklai. O galimybi? yra, dažnai tereikia geros valios. Pavyzdžiui, užimtumo centrai, kuriuose pensinio amžiaus sulauk? žmon?s gal?t? turiningai leisti savo laik?. Juos ?kurti savo turimose patalpose gal?t? kiekviena seni?nija, bendruomen?. Tai svarbu ir m?s? K?daini? kraštui.

Džiaugiuosi, kad daugelis rajono bendruomeni? nepamiršta senjor?, ne?gali?j? ir ?traukia juos ? veikl?. Tikiu, kad bendruomen? tik tada yra tvirta, kai visi jos nariai veikia darniai, kai n? viena žmoni? grup? n?ra nustumta ? užrib?, o kiekvienas jos narys – vertinamas. Neabejoju, kad senjor? bei ne?gali?j? užimtumu K?daini? krašte ir toliau bus r?pinamasi, kad atsiras vis nauj? id?j? ir projekt?, kaip tai daryti kokybiškai, kad visi m?s? žmon?s jaust?si laukiami ir vertingi.

Politin? reklama. Užsakymo Nr. 4. Bus apmok?ta iš politin?s kampanijos dalyv?s Virginijos Baltraitien?s rinkimin?s s?skaitos Nr LT717044060008091239

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.