TILTAS PAS RADVILAS: Architektas J.R.Palys K?dainiams mezga ambicing? legend?

A.Bružo nuotr.

Autorius: Audrys Karalius PILOTAS.LT

„Tiltas ? pagrindin? K?daini? senamies?io aikšt? – man yra didelis išš?kis. Gal net didžiausias gyvenime. ?ia gi Radvil? miestas, vienas pažangiausi? ano meto Europoje!“- sako architektas J.R.Palys.

Jurgis Rimvydas Palys yra didelis istorijos m?g?jas. Ypa? tos istorijos, kur laivai, l?ktuvai, vis? r?ši? mašinerijos, uostai, tiltai, konstrukcijos… Kartais man atrodo, kad jis d?ka kažkokio nuotykio atsiliko nuo XIX a. architekt?rinio ešelono, kai architektai išman? ir konstruktyv?, ir detali? s?rang?, ir funkcij?, ir technologij?, ir medžiag?.

Gal d?l to J.R.Palys nežino ir nemoka, kaip „daryti dizain?“, nes vis? savo architekt?r? iš esm?s konstruoja. Ir forma ateina paskui s?rang? ir funkcij?. O stilius ir estetika nat?raliai gimsta iš mentalinio geno, tod?l n?ra jokio reikalo jais r?pintis papildomai.

Tod?l visai gali b?ti, jog K?dainiams labai pasisek?, kad j? p?s?i?j? tilto ? Didžiosios Rinkos aikšt? ?m?si tokia patyrusi ir k?rybinga inžineriškai-architekt?rin? galva.

Ar ne per garsiai pasakyta…?

Tikrai ne. Lietuvoje n?nai tilt? statoma mažai, patirties n?ra. Originalios architekt?ros tilt? – vienetai. Du iš j?, bene geriausi, b?tent ir suprojektuoti dalyvaujant J.R.Paliui: M.K.?iurlionio tiltas per Nemun? Kaune ir Vytauto Didžiojo tilto per Nemun? rekonstrukcija (irgi Kaune).

Žinoma, dirbant tokios unikalios istorijos mieste, kaip K?dainiai, kur Radvilos buvo suk?r? pažang? ir ambicing? ekonomin?-kult?rin? klaster?,- istorinis matmuo yra neišvengiamas. Tiksliau sakant – b?tinas proistoriškas architekt?rinis mentalitetas, gebantis kurti su istoriniu kontekstu s?jung?, o ne konfliktuojantis ir forma, ir architekt?riniu žodynu, kaip kad atsitiko Didžiosios Rinkos aikšt?je projektuojant bibliotek? (PRB architektai).

Kaip žinia, istoriniame kontekste šiais laikais populiaru projektuoti trim b?dais.

Pirmas: ignoruoti kontekst?, dovanojant jam architekt?rin? staigmen?-kontrast?, gr?st? egocentriška k?rybine išmone ir estetika (Dažnas, bet nerezultatyvus kol kas).

Antras: atkurti buvusi? materij? tiksliai ir skrupulingai, nuosekliai remiantis gausiais ikonografiniais duomenimis ir tyrimais (Lietuvoje itin retas).

Tre?ias: romantizuoti, sukuriant „iš tolo panaši? – iš arti banali?“ abstraktaus personažinio statinio replik?, kurios „tikrov?“ nekelia abejoni? tik Brailio rašto skaitytojams ir ki?o kolekcininkams su j? Baikalo nerpos kailini? nešiotojomis.

J.R.Palys eina ketvirtuoju keliu. Rizikingu, bet s?km?s atveju, dovanosian?iu lygiavert? kokyb? radvilinei K?daini? prabai.

K?rybiškas istorin?s patirties interpretavimas, kaip min?jau, slidus reikalas. Dažniausiai kvaduž?li? sluoksniuose šis metodas atmetamas, kaip ideologoškai sunkiai suvaldomas ir atpaž?stamas. Be to, moksliškai-metodiškai neteisingas – nes remiasi ne faktais (iškasenomis ir archyvenomis), o k?ryba. Laisva ir neprotokoline…

Ta?iau k?rybos fenomenas ir gl?di tame, kad giliai tem? suprantantis menininkas geba j? interpretuoti, prat?sti, išpl?toti naujoje erdv?je ir naujoje medžiagoje, sukurdamas nauj? produkt?, kupin? sen? syv?, seno skonio, sen? pasakojim?.

? paviršutiniškum? linkusioje meinstrymin?je architekt?roje toki? pavyzdži? nerasime, ta?iau pasaulis j? turi, paž?sta, didžiuojasi. Mums tokie opusai labiau paž?stami iš gryn?j? men?: B.Kutavi?iaus muzikos, S.Gedos poezijos, S.Eidrigevi?iaus ar P.Repšio dail?s.

Tai, k? architektas J.R.Palys (bendraautor? Ieva Palyt?-Veilandien?) konstruoja K?dainiams, b?tent ir vertinu kaip autorin? istorinio tilto temos interpretacij? – s?moning?, motyvuot?, disciplinuot?. Ta?iau šiuo atveju nauj?j? tilt? netgi vadinti „nauju“ didelio noro n?ra – nes jis neturi naujumo geno, kai kam atrodan?io kaip savaimin? vertyb?.

Taigi, nors K?daini? tiltas ir naujas, ta?iau neturi mados dimensijos ir neskleidžia mados propagandos.

Praba yra, vert? yra, stilius yra, o mados – ne.

Nes n?ra „nauj?“ atradim?, „nauj?“ stulbinan?i? form?, „nauj?“ lozung? ir pareiškim?, kaip reikia gyventi architekt?rin? gyvenim? „nuo šiandien“.

Ar tai tr?kumas tiltui, kaip architekt?ros k?riniui? Priešingai – tai privalumas, turint omeny aukštos prabos Radvil? miesto istorin? kontekst?, kurio orkestruotei visai netr?ksta nauj? revoliucing? pareiškim?.

K?daini? senamiest? lygiaver?iai praturtinti gali tik darnus ir brandžios kokyb?s architekt?rinis ind?lis. Ir, esu absoliu?iai tikras, kad jo liudininku mes b?tent ir esame…

Rupi, vyriškai sur?sta medin?s tilto santvaros, nut?pusios ant esam? betonini? atram? sukuria ne tik konstruktyv? pagrind? grakš?iam tiltotakio šuoliui per Nev?ž?, bet ir suformuoja ?sp?ding? erdvin? koridori? ? aikšt?.

Istoriniams tiltams, o ypa? medin?s konstrukcijos, b?dingas architekt?rinis-erdvinis koridorius, kuris dažnai netgi tur?davo stog?. Many?iau, kad toks erdvinis sprendimas be žodži? paver?ia K?daini? tilt? istoriniu tipažu ir, tik?tina, miestie?i? bus pam?gtas ir pamiltas. Nes „koridorinis“ tiltas apart savo ?sp?dingos išvaizdos sukuria ir jauki? namin?, interjerin? nuotaik?.

Kita vertus, „eifelin?“ strukt?ra suteikia K?daini? tiltui ir aukštesn? nei vien utilitari? hierarchij?.

J.R.Palio tiltas tur?t? atkurti pašlijusi? urbanistin? pusiausvyr?, kuri nuo Evangelik? reformat? bažny?ios ir Didžiosios Rinkos aikšt?s bej?giškai nulinksta Nev?žio pus?je.

Gali b?ti, kad K?daini? vyr.architekto Vytauto Kundroto min?ti planai ties naujuoju tiltu ?rengti nedidel? uost? vytin?ms (tradicinis lietuviškas upi? laivas), dar labiau sustiprint? istorin? K?daini? branduol? ir jo akvaurbanistin? potencij?.

Architektai: J.R.Palys ir I.Palyt?-Veilandien?. Nuotraukos A. Bružo.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.