„Praeitis bendrai atei?iai“ praturtinti K?dainiai

Pra?jusi? savait? K?daini? krašto muziejaus dar 2015 m. laim?to ES programos „Europa pilie?iams“ 70-osioms Antrojo pasaulinio karo metin?ms skirto tarptautinio projekto „Praeitis bendrai atei?iai“ dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos susitiko K?dainiuose, kur buvo ne tik pristatyta paroda ir filmas, skaityta paskaita, rodytas pantomimos etiudas, bet ir miesto erdv?se atidengti net du viešojo meno objektai.

Vilniuje – Tuskul?n? rimties parkas, Genocido auk? muziejus

Birželio 15-?j? projekto dalyviai susirinko Vilniuje. Pagrindiniai objektai, kuriuos tur?jo aplankyti mokiniai, buvo susij? su Antruoju pasauliniu karu, nes juk vienas iš pagrindini? projekto tiksl? ? parodyti šio karo ir jo pasekmi? bendrum? Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, taip pat ir visos Europos gyventojams.

Tuskul?n? dvaro teritorija – tai sovietini? okupant? brutalum? ir žiaurum? liudijanti vieta. ?ia 1944–1947 m. slapta buvo užkasti NKGB (MGB) vidaus kal?jime vykdant mirties bausm? nužudyti žmon?s. K?daini?, R?zekn?s, Sein? mokiniai ir juos lyd?j? projekto vadovai bei mokytojai apsilank? Tuskul?n? rimties parko memorialinio komplekso koply?ioje-kolumbariume ir susipažino su unikalia Inos Skardži?t?s-Kozel instaliacija „Karo nuotaka – našl?“. 

Genocido auk? muziejus ?sik?r?s buvusiuose KGB r?muose, kur penkiasdešimt met? buvo vykdomi soviet? nusikaltimai. Mokiniai gal?jo apži?r?ti buvus? KGB vidaus kal?jim?, mirties nuosprendži? vykdymo patalp?, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinan?ias su nepriklausomyb?s praradimu XX a. viduryje, soviet? valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova d?l nepriklausomyb?s atgavimo.

K?dainiuose – nuo parodos iki paminkl?

Paroda ir filmas

Kit? dien? projekto dalyviai rinkosi ? K?daini? daugiakult?r? centr?, kur buvo pristatyta kilnojamoji paroda „Praeitis bendrai atei?iai“. Paroda buvo parengta naudojantis K?daini? krašto muziejaus ir trij? šali? vaik? surinkta medžiaga. Jaunimas, vadovaujamas specialist?, pats tyr? savo krašto istorij? Antrojo pasaulinio karo metu, rinko fotografijas, medžiag?, klausin?jo, užraš?, o paskui ta medžiaga buvo panaudota rengiant parod?.

Lietuvos, Latvijos, Lenkijos jaunimo surinktos istorin?s medžiagos pagrindu parengt? parod? apie Antrojo pasaulinio karo ?tak? trij? šali? šeim? likimams papild? to paties pavadinimo edukacinis filmas.

„Atskleidžiamos karo priežastys: soviet? ir naci? draugyst?, pasireiškusi 1939 m. rugpj??io 23 d. Molotovo?Ribentropo paktu ir Europos pasidalinimu ?takos zonomis, o po to bendrai okupuota Lenkija bei prasid?jusios sovietin?s represijos okupuotoje Lenkijos dalyje. Po to sek? 1940 m. Lietuvos ir Latvijos okupacija, rinkim? farsas ir aneksija, 1941 m. pirmieji masiniai tr?mimai. Filme pasakojama apie 1941?1944 m. naci? okupacij?, holokaust?, antr?j? soviet? okupacij?, jos metu prasid?jus? partizanin? kar? ir antr?j? tr?mim? bang?. Kuriant film? panaudotos K?daini? krašto muziejaus nuotraukos, gyv? ?vyki? liudinink? pasakojimai, kino kronika. Filmas gal?t? b?ti naudojamas kaip metodin? medžiaga istorijos pamokose, pad?t? mokiniams geriau suvokti Antrojo pasaulinio karo sek?, jo tragišk? pasekmi? reikšm? ir m?st? Lietuvos, Latvijos, Lenkijos gyventojams,“ – pasakojo K?daini? krašto muziejaus direktorius, projekto autorius ir vadovas Rimantas Žirgulis.

Pantomimos etiudas ir nuoširdi kalba

Rašytojo ir publicisto Arkadijaus Vinokuro pasirodymas „Misteris Arkadas ir Holokaustas“ negal?jo palikti abejing?: tai, kas buvo rodoma, juk gali b?ti sietina ir su šia diena. Klounas atvyksta ? miestel? pajuokinti žmoni?, bet pasirodymo metu Antrojo pasaulinio karo metu žudyti vežam? žyd? balsai, garsai, vaizdai ?siveržia ? klouno spektakl?. Jis bando b?gti. Žinoma, kaip ir visais laikais, atsiranda nieko nedaran?i? arba pab?g?l? niekinan?i? steb?toj?.

Po mažy?io spektaklio A. Vinokuras tar? žod?, kurio esm? tokia: abejingumas kito nelaimei kaip galutinis blogis. „Mes kiekvien? miel? dien? renkam?s tarp blogio ir g?rio, tai yra tarp atjautos ir abejingumo. Manymas, kad kito nelaim? yra tavo laim? visuomet baigiasi tuo, kad nelaim? pagaliau pasibeldžia ir ? tavo namus. Tod?l, kai ateini ? mokykl?, matai li?dint? klas?s draug?, paklausk jo ar jos, ar gali kuo pad?ti, ar reikia pagalbos ar paramos. Tai tikrai n?ra sunku, o rezultatas stulbinamas. Juk niekas nenori b?ti pamirštas ir su savo kan?ia paliktas vienas ar viena, ? sak? jaunimui aktorius.

A.Vinokuro nuomone, holokaustas neb?t? ?vyk?s, jeigu žmon?s b?t? išties? rank?. „Net 1 560 toki? žmoni? yra žinoma. Buvo tiek pat nežinom?. Bet, deja, per mažai. Tie, ištiesusieji rank?, tai nedar? d?l atlygio. Jie tai dar? d?l to, kad jiems nebuvo vis viena“.

Paskaita, atvirukai, žem?lapis

Po VU prof. Violetos Davoli?t?s-Opgenorth trumpos ir konstruktyvios paskaitos „XX a. traumos Ryt? ir Vidurio Europoje: iš praeities ? ateit?“ projekto autorius ir vadovas R. Žirgulis pristat? neseniai išleistus atvirukus, kuriuose – to meto žmon?s, pastatai, kiti objektai, kalbantys apie skaudžius laikus. Viename atviruke matome grafo E. F. Totlebeno r?m? fragment? su saul?s laikrodžiu, o šalia ? jau naci? 1944 m. sugriaut? r?m?, t. y. griuv?si?, vaizdas. Kitame atviruke – tarpukario K?daini? sinagogos, Skerdiko namelis, kuris taip pat naci? buvo nugriautas 1942 m. Keli atvirukai, kuriose regime tiesiog laiming? t?kart Lietuvos, Latvijos, Lenkijos vyr?, moter?, vaik? veidus.

R. Žirgulis taip pat pristat? projekto metu sukurt? sovietin?s ir naci? okupacij? nusikaltim? p?dsak? K?dainiuose žem?lap?. Beje, ir R?zekn?je buvo pristatytas panašus interaktyvus regiono žem?lapis, kuriame pažym?ti bei aprašyti su Antruoju pasauliniu karu susij? objektai.

K?daini? žem?lapyje aprašyta 21 vieta. Atsivert? žem?lap?, rasite trump? apraš? ir nuotrauk?. Štai sužinome, kad K?daini? geležinkelio stotis buvo pastatyta 1871 m., o susprogdinta 1944 m. atsitraukian?i? naci?, o štai paminklinis akmuo Skongalio gatv?s gale yra vietoje, kurioje palaidoti 1944–1953 m. K?daini? apyl. žuv? Jungtin?s K?stu?io, Prisik?limo ir Vy?io apygardos partizanai. Pastatytas 1989 m. V. Smagurausko r?pes?iu, kryžius pritvirtintas 1996 m. J. Ardavi?iaus. Paklaidžioje žem?lapy, atrasime tai, ko nežinojome ar d?l ko abejojome. Pasak R. Žirgulio, žem?lapis bus dar pildomas, tobulinamas ir rengiamas kitomis kalbomis.

Po renginio Daugiakult?riame centre ir po viešojo meno objekt? pristatymo projekto dalyviai aplank? holokausto auk? kapaviet? Daukši? kaime.

K?dainiai praturt?jo dviem meno objektais

Abu viešojo meno objektai skirti Antrojo pasaulinio karo ?vykiams. Abu paminklus už projekto l?šas suk?r? meninink? grup? iš Kaliningrado „San Donato“. Vienas stovi Senosios Rinkos aikšt?je, kitas – miesto parke.

Buvo pasirinkti du svarb?s to laiko ?vykiai, kurie tur?jo ?takos ir šiuolaikiniam miesto likimui: tai žyd? gyventoj? sušaudymas ir vienos iš architekt?rini? K?daini? dominan?i? – Eduardo Franco von Totlebeno dvaro r?m? – sunaikinimas.

Pirmasis objektas – „Dovydo žvaigžd?“ yra skirtas K?daini? žyd? gyventoj? genocidui 1941 metais, kai buvo sunaikinta daugiau nei du t?kstan?iai žmoni? ir pakeista etnin? miesto sud?tis.

Iš Antrojo pasaulinio karo istorijos yra žinoma, kad atsitraukianti vokie?i? nacist? kariuomen? naikino kult?ros ir istorijos paminklus. Taip ?vyko ir su Totlebeno dvaru. Visiškai beprasmis vandalizmo aktas, sunaikin?s unikal? architekt?ros ansambl? K?dainiuose.

Mokiniai patenkinti

„Manau, kad šiuolaikiniam jaunimui labai ?domu ir naudinga dalyvauti tokiame projekte. Šis projektas kiekvien? mus skatina dalintis prisiminimus, perimti patirt? iš l?p? ? l?pas, kurti ir dom?tis, b?tis smalsiems, skatina suvokti, kad pažin? praeit? suvoksime dabart? ir ?žvelgsime ateit?. Projekto metu aš padariau sau išvad?, kuria nor??iau pasidalinti su visais, ? pasaulis yra unikalus tuo, kad viskas yra susij? prasminiais ryšiais, o mes galime pasirinkti savo gyvenimo ir suvokimo b?d?.

Manau, kad ?domu ir naudinga b?t? dalyvauti panašiame projekte ir kitais metais, nes prapl?sti savo žini? ir suvokimo akirat? yra ir naudinga, ir ?domu,“ – kalb?jo Šviesiosios gimnazijos mokinys Martynas Tau?as.

Pareng? R?ta Švedien?, K?daini? rajono savivaldyb?s vyr. specialist?

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.