Po gaisro: palikta likimo valiai

Į redakciją kreipėsi Kėdainietis.lt skaitytoja Aurelija Bujanauskienė, norėdama papasakoti skaudžią savo gyvenimo istoriją. Gaisras, kuris įvyko 2017-ų metų sausį, iš jos atėmė viską, ką besąlygiškai mylėjo: brangiausią žmogų – mamą bei pačius nuostabiausius namus, į kuriuos vis sugrįžta… 

Moteris į savo mylimiausius namus sugrįžta nebe pailsėti ar pabūti kaip anksčiau, o vis tvarkyti įvykio vietos. „Ar gali kas nors būti blogiau nei gaisras? Ir dar tvarkytis po jo be VANDENS! Jeigu jis būtų buvęs, gal ir būčiau išgelbėjus namą, kuris buvo pastatytas mano senelio rankomis. Jis grįžo iš antro pasaulinio karo su sužeista ranka ir statė šį namą. Dėl to man taip rūpi ši vieta.“, - ima pasakoti Aurelija. 

Moters teigimu, vanduo po gaisro buvo atjungtas nežinia kodėl, nes visi vamzdžiai, vandentiekis yra, tačiau atvažiavę žmonės pasakė, jog yra gedimas, kurį reikia taisyti, tačiau liūdna, jog vis dar niekas tuo neužsiima. Išsikvietus privačius asmenis Aurelija sužinojo, jog reikia atkasti ir sutvarkyti pagrindinį vamzdį, kuris yra valstybinėj žemėj, tačiau tai gali padaryti tik patys Kėdainių vandenys. 

Tvarkytis teko nuo pat pamatų

“Pirmiausiai reikėjo išvežti nuodegų likučius, kurie krito ant žemės sukeldami juodų dūmų debesis… Aš pati ir su manim dirbę žmonės, buvome tokie juodi, kad tik akys matėsi. Lindome į vidų ir iš ten išvežėme 7-8 priekabas likusių daiktų. Pati savo rankomis kiekvieną daiktą kėliau ir apžiūrinėjau, nes ten buvo mano ir mamos daiktai, kurie, galvojau, jog liks atsiminimui. Džiaugiuosi, kad radau senelių nuotraukas, nes labai mylėjau senelius ir prosenelę, kuri sulaukus 103 metų taip pat užgeso tuose namuose”, - ir tai tik moters istorijos pradžia. 

Kadangi Aurelija dėl rankų skausmo nebepajėgė tvarkytis, nusprendė išvykti pas vyrą į užsienį pailsėti ir atgauti jėgas, nes kažkurį laiką turėjo nematyti tos vietos,  tai be galo draskė jai širdį. Nukentėjusioji šią vasarą vėl sugrįžo ir pradėjo nuo to paties – VANDENS, kurio vis dar neturi buvusiuose savo namuose: „Tokiu oru, taip karšta ir mes su vaiku be vandens ten būnam. Kaip taip galima? Toks karštis ir be vandens!!“, - moteris piktinasi, jog nėra kur nusiprausti. 

Pagalbos iš savivaldybės nesulaukia

Pasak Aurelijos, iš pradžių pagalbos ieškoti vyko pas Dotnuvos seniūną Vytautą Grigą ir iš ten skambino UAB “Kėdainių vandenys” darbuotojui, kuris aptarnauja Dotnuvą, pasiteirauti ir paprašyti patarimo, tačiau sulaukė nukreipimo į UAB “Kėdainių vandenys” pavaduotoją Robertą Lukoševičių. Pastarasis išgirdęs, kad tai Aurelija, pasak moters, pradėjo rėkti, kad vyktų į “vandenų” padalinį Dotnuvoje ir daugiau jokios informacijos nesuteikė. 

„Likau sukrėsta ir šoko būsenoje nuo tokio jų elgesio. Ar neturėtų suteikti bent informacijos, kaip įsivesti tą vandenį? Be to, galėjo pajungti vandenį mamos vardu, o paskui mano, tačiau jokios pagalbos, tik stumdymas!!“, – piktinosi Aurelija. 

Moteris tęsė savo pasakojimą, jog ji atvyko į Kėdainių rajono savivaldybe su mažamečiu vaiku, kuris užmigo mašinoje ir teko prašyti žmogaus pagalbos, kad prižiūrėtų vaiką, kol ji pakalbės su direktoriumi, kuris priėmė šaltu veidu, bet išgirdęs istoriją, teigia puikiai viską suprantantis ir šią problemą išspręsiantis, tačiau Aurelijai viską teko rašyti raštu. Pagal moters pasakojimą, pasirodo moters prašymas savivaldybėje nebuvo užvizuotas pagal reglamentuojančius teisės aktus pavaldžiai Kėdainių rajono savivaldybes įstaigai, o tiesiog atšviestas ir įduotas žmogui iš ūkio skyriaus, kuris atvažiavo kiek vėliau į kiemą ir piktu balsu paklausė: „KO TU NORI? “ bei liepė vykti moteriai į UAB "Kėdainių vandenys”. Būtent ten, kur tas prašymas turėjo nukeliauti, tačiau nenukeliavo. 

Pasak Aurelijos, buvo bendrauta su savivaldybės, “Kėdainių vandenys” atstovais, buvo rašyta ne vienas ir ne du prašymai, tačiau antri metai visiškai niekas nesikeičia. “Taip pat per visą tą laiką bendravau su Viačeslavu Čerenkovu, kuris šuo metu pavaduotoja Kėdainių savivaldybės Administracijos direktorių ir kuris žadėjo išspręsti klausimą, tačiau jokių veiksmų, jokio atsakymo nesulaukiu.”, - tęsė moteris.

Pastangos, už kurias moteris turėjo susimokėti savo sveikata

 Pastangos dėl vandens, kurios eina veltui, moteriai kainavo labai daug. “Beskubėdama prašyti pagalbos sprogo mašinos ratas ir tai galėjo atimti mano vaiko gyvybę. Taip pat belakstydama, begalvodama, kaip viską sutvarkyti, patekau į ligoninę, kur buvo diagnozuota priešinsultinė būsena. Pragulėjus keletą parų, vėl pakilau ieškoti vandens, tačiau vėl viskas iš naujo – tie patys žmonės, tie patys prašymai, tas pats laukimas”, - sako moteris.

Stengiasi ne padėti, o dar labiau pasunkinti situaciją

Besitvarkydama teritoriją moteris rado krūvą suverstų šiukšlių, po kuriomis pastebėjo didžiausius pamato luitus. Tai buvo nuo seno, tarybinių laikų vandentiekio bokšto, kurį ardė pavasarį. „Kas buvo rangovai ir vykdytojai nežinau, bet jie paskutines atliekas suvertė į mano teritoriją. Aišku, mes jas išvežėme,  bet argi tai žmogiška? Ar taip turi elgtis savivaldybė ir jos atsakingi asmenys? Atlikti darbus ne iki galo ir be priežiūros palikti vykdytojus?!“, - moteris piktinasi, jog savivaldybė stengiasi pasunkinti ir pabloginti situaciją nei kad patys pasisiūlytų išvežti šiukšles ir padėtų tvarkytis. 

Man tai buvo viskas

„Mama man buvo viskas, neturiu brangesnio žmogaus už ją – sakė skaitytoja, nelaikydama ašarų, - man tokie brangūs tie namai! Pasaulyje nerandu brangesnio kampelio!“, - taip pasakoja Aurelija apie savo buvusius namus ir ten žuvusią mamą: “Negana to, kad mamos išgelbėti nepavyko, pirmoji priešgaisrinės tarnybos pagalba atvažiavo be specialiųjų priemonių, o antroji be vandens”, - būtent dėl to Aurelijai labiausiai skauda širdį ir vis dar negali patikėti, jog taip staigiai prarado viską, kas jai buvo svarbiausia.

Ši istorija yra Aurelijos Bujanauskienės nuomonė, pasakojimas, kuris išvydęs dienos šviesą galbūt padės greičiau moteriai išspręsti problemas, su kuriomis ji susiduria. Už pateiktus faktus moteris atsako pati. Tikimės, jog sulauksime ir šios istorijos tęsinio, kitų istorijos dalyvių nuomonių, faktų ir atomazgos (laimingos pabaigos).

Monika Šaliakaitė

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.161.100.24.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Moterys tyrėsi aktyviau

VšĮ Kėdainių PSPC darbuotojai įgyvendina Kėdainių rajono savivaldybės remiamą tęstinę programą „Padėk savo širdžiai“.

Kėdainių profesinio rengimo centras sulaukė svečių

Kėdainių profesinio rengimo centre lankėsi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas.