Po gaisro: palikta likimo valiai

? redakcij? kreip?si K?dainietis.lt skaitytoja Aurelija Bujanauskien?, nor?dama papasakoti skaudži? savo gyvenimo istorij?. Gaisras, kuris ?vyko 2017-? met? saus?, iš jos at?m? visk?, k? bes?lygiškai myl?jo: brangiausi? žmog? – mam? bei pa?ius nuostabiausius namus, ? kuriuos vis sugr?žta… 

Moteris ? savo mylimiausius namus sugr?žta nebe pails?ti ar pab?ti kaip anks?iau, o vis tvarkyti ?vykio vietos. „Ar gali kas nors b?ti blogiau nei gaisras? Ir dar tvarkytis po jo be VANDENS! Jeigu jis b?t? buv?s, gal ir b??iau išgelb?jus nam?, kuris buvo pastatytas mano senelio rankomis. Jis gr?žo iš antro pasaulinio karo su sužeista ranka ir stat? š? nam?. D?l to man taip r?pi ši vieta.“, - ima pasakoti Aurelija. 

Moters teigimu, vanduo po gaisro buvo atjungtas nežinia kod?l, nes visi vamzdžiai, vandentiekis yra, ta?iau atvažiav? žmon?s pasak?, jog yra gedimas, kur? reikia taisyti, ta?iau li?dna, jog vis dar niekas tuo neužsiima. Išsikvietus priva?ius asmenis Aurelija sužinojo, jog reikia atkasti ir sutvarkyti pagrindin? vamzd?, kuris yra valstybin?j žem?j, ta?iau tai gali padaryti tik patys K?daini? vandenys. 

Tvarkytis teko nuo pat pamat?

“Pirmiausiai reik?jo išvežti nuodeg? liku?ius, kurie krito ant žem?s sukeldami juod? d?m? debesis… Aš pati ir su manim dirb? žmon?s, buvome tokie juodi, kad tik akys mat?si. Lindome ? vid? ir iš ten išvež?me 7-8 priekabas likusi? daikt?. Pati savo rankomis kiekvien? daikt? k?liau ir apži?rin?jau, nes ten buvo mano ir mamos daiktai, kurie, galvojau, jog liks atsiminimui. Džiaugiuosi, kad radau seneli? nuotraukas, nes labai myl?jau senelius ir prosenel?, kuri sulaukus 103 met? taip pat užgeso tuose namuose”, - ir tai tik moters istorijos pradžia. 

Kadangi Aurelija d?l rank? skausmo nebepaj?g? tvarkytis, nusprend? išvykti pas vyr? ? užsien? pails?ti ir atgauti j?gas, nes kažkur? laik? tur?jo nematyti tos vietos,  tai be galo drask? jai šird?. Nukent?jusioji ši? vasar? v?l sugr?žo ir prad?jo nuo to paties – VANDENS, kurio vis dar neturi buvusiuose savo namuose: „Tokiu oru, taip karšta ir mes su vaiku be vandens ten b?nam. Kaip taip galima? Toks karštis ir be vandens!!“, - moteris piktinasi, jog n?ra kur nusiprausti. 

Pagalbos iš savivaldyb?s nesulaukia

Pasak Aurelijos, iš pradži? pagalbos ieškoti vyko pas Dotnuvos seni?n? Vytaut? Grig? ir iš ten skambino UAB “K?daini? vandenys” darbuotojui, kuris aptarnauja Dotnuv?, pasiteirauti ir paprašyti patarimo, ta?iau sulauk? nukreipimo ? UAB “K?daini? vandenys” pavaduotoj? Robert? Lukoševi?i?. Pastarasis išgird?s, kad tai Aurelija, pasak moters, prad?jo r?kti, kad vykt? ? “vanden?” padalin? Dotnuvoje ir daugiau jokios informacijos nesuteik?. 

„Likau sukr?sta ir šoko b?senoje nuo tokio j? elgesio. Ar netur?t? suteikti bent informacijos, kaip ?sivesti t? vanden?? Be to, gal?jo pajungti vanden? mamos vardu, o paskui mano, ta?iau jokios pagalbos, tik stumdymas!!“, – piktinosi Aurelija. 

Moteris t?s? savo pasakojim?, jog ji atvyko ? K?daini? rajono savivaldybe su mažame?iu vaiku, kuris užmigo mašinoje ir teko prašyti žmogaus pagalbos, kad priži?r?t? vaik?, kol ji pakalb?s su direktoriumi, kuris pri?m? šaltu veidu, bet išgird?s istorij?, teigia puikiai visk? suprantantis ir ši? problem? išspr?siantis, ta?iau Aurelijai visk? teko rašyti raštu. Pagal moters pasakojim?, pasirodo moters prašymas savivaldyb?je nebuvo užvizuotas pagal reglamentuojan?ius teis?s aktus pavaldžiai K?daini? rajono savivaldybes ?staigai, o tiesiog atšviestas ir ?duotas žmogui iš ?kio skyriaus, kuris atvažiavo kiek v?liau ? kiem? ir piktu balsu paklaus?: „KO TU NORI? “ bei liep? vykti moteriai ? UAB "K?daini? vandenys”. B?tent ten, kur tas prašymas tur?jo nukeliauti, ta?iau nenukeliavo. 

Pasak Aurelijos, buvo bendrauta su savivaldyb?s, “K?daini? vandenys” atstovais, buvo rašyta ne vienas ir ne du prašymai, ta?iau antri metai visiškai niekas nesikei?ia. “Taip pat per vis? t? laik? bendravau su Via?eslavu ?erenkovu, kuris šuo metu pavaduotoja K?daini? savivaldyb?s Administracijos direktori? ir kuris žad?jo išspr?sti klausim?, ta?iau joki? veiksm?, jokio atsakymo nesulaukiu.”, - t?s? moteris.

Pastangos, už kurias moteris tur?jo susimok?ti savo sveikata

 Pastangos d?l vandens, kurios eina veltui, moteriai kainavo labai daug. “Beskub?dama prašyti pagalbos sprogo mašinos ratas ir tai gal?jo atimti mano vaiko gyvyb?. Taip pat belakstydama, begalvodama, kaip visk? sutvarkyti, patekau ? ligonin?, kur buvo diagnozuota priešinsultin? b?sena. Pragul?jus kelet? par?, v?l pakilau ieškoti vandens, ta?iau v?l viskas iš naujo – tie patys žmon?s, tie patys prašymai, tas pats laukimas”, - sako moteris.

Stengiasi ne pad?ti, o dar labiau pasunkinti situacij?

Besitvarkydama teritorij? moteris rado kr?v? suverst? šiukšli?, po kuriomis pasteb?jo didžiausius pamato luitus. Tai buvo nuo seno, tarybini? laik? vandentiekio bokšto, kur? ard? pavasar?. „Kas buvo rangovai ir vykdytojai nežinau, bet jie paskutines atliekas suvert? ? mano teritorij?. Aišku, mes jas išvež?me,  bet argi tai žmogiška? Ar taip turi elgtis savivaldyb? ir jos atsakingi asmenys? Atlikti darbus ne iki galo ir be prieži?ros palikti vykdytojus?!“, - moteris piktinasi, jog savivaldyb? stengiasi pasunkinti ir pabloginti situacij? nei kad patys pasisi?lyt? išvežti šiukšles ir pad?t? tvarkytis. 

Man tai buvo viskas

„Mama man buvo viskas, neturiu brangesnio žmogaus už j? – sak? skaitytoja, nelaikydama ašar?, - man tokie brang?s tie namai! Pasaulyje nerandu brangesnio kampelio!“, - taip pasakoja Aurelija apie savo buvusius namus ir ten žuvusi? mam?: “Negana to, kad mamos išgelb?ti nepavyko, pirmoji priešgaisrin?s tarnybos pagalba atvažiavo be speciali?j? priemoni?, o antroji be vandens”, - b?tent d?l to Aurelijai labiausiai skauda šird? ir vis dar negali patik?ti, jog taip staigiai prarado visk?, kas jai buvo svarbiausia.

Ši istorija yra Aurelijos Bujanauskien?s nuomon?, pasakojimas, kuris išvyd?s dienos švies? galb?t pad?s grei?iau moteriai išspr?sti problemas, su kuriomis ji susiduria. Už pateiktus faktus moteris atsako pati. Tikim?s, jog sulauksime ir šios istorijos t?sinio, kit? istorijos dalyvi? nuomoni?, fakt? ir atomazgos (laimingos pabaigos).

Monika Šaliakait?

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.