Paneigiame populiarus su koronavirusu susijusius mitus: kur ieškoti patikimos informacijos?

Internete sklando daugybė įvairiausios informacijos apie koronavirusą. Nemažai tos informacijos yra ne tik absurdiškos sąmokslo teorijos – galima užtikti ir subtilios, visai įtikimai skambančios melagienos. Pasižiūrėkime į populiariausius mitus apie koronavirusą ir juos paneigiančius faktus, turinčius jus nuraminti bei padėti susigaudyti kasdienėse situacijose. 

Jauniems žmonėms koronavirusas nėra pavojingas: IŠ DALIES TIESA

Duomenys rodo, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Vis tik įvairiomis lėtinėmis ligomis gali ir sirgti tiek jauni žmonės, tiek vaikai. Be to, jokia liga sveikatos neprideda, todėl numoti ranka į koronavirusą nereikėtų net jei esate jaunas, sveikas – Vyriausybės nurodymų dėl socialinės distancijos, kaukės dėvėjimo, tinkamo higienos normų laikymosi ir panašiai privalu laikytis visiems.

Kaukė kenkia odai: IŠ DALIES TIESA

Nors kaukės dėvėjimas koronaviruso epidemijos metu labai svarbus ir neišvengiamas, reikia pripažinti, kad kaukės kelia nepatogumų, o kai kuriems sukelia įvairių odos problemų, pavyzdžiui, paraudimus, niežėjimą, pūslelių, spuogų. Taip nutinka, nes mūsų iškvepiamas oras yra drėgnas, o šilta drėgmė, prakaitas – puiki terpė įvairioms bakterijoms daugintis. Siekiant išvengti ar sumažinti šių problemų, suraskite jūsų odai palankiausias kaukes, pavyzdžiui, pagamintas iš natūralių medžiagų, ypač šilko, ir jas dažnai keiskite, tinkamai plaukite. Taip pat rūpinkitės veido higiena, naudokite specialus kremus nuo aknės. Prisiminkite, kad kaukių dėvėjimo, kaip ir vaistų ar skiepų, teikiama nauda persveria galimus minusus. 

Rekomenduojama nežindyti sergant koronavirusu: MELAS

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nenustoti žindyti užsikrėtus koronavirusu. Žindymo teikiama nauda mažyliams yra didesnė už riziką perduoti virusą. Kūdikiai, susirgę koronavirusu, dažniausiai nepatiria jokių simptomų arba jie būna švelnūs. Be to, šiuo metu nėra aišku, ar virusą įmanoma perduoti per motinos pieną, ar tik per kitus glaudžius kontaktus su kūdikiu. 

Nuo koronaviruso galima gydytis antibotikais: MELAS

Antibiotikai – vaistai, skirti gydyti bakterines infekcijas, virusų (o koronavisuras, kaip jau matyti iš pavadinimo, yra virusas) jie neveikia. Kartais gydytojai, įvertinę situaciją, koronavirusu sergantiems žmonėms gali skirti antibiotikų, siekdami išvengti arba gydydami kaip komplikaciją išsivysčiusią bakterinę infekciją. 

Šiuo metu nėra nė vieno patvirtinto vaisto koronaviruso gydymui ar prevencijai, bet tikimasi, kad netrukus bus išrasta saugi ir efektyvi vakcina. Sergantiems koronavirusu taikomas simptominis gydymas.

5G ryšys sukelia koronavirusą: MELAS

Koronavirusas platinamas oro lašeliniu būdu. Tai reiškia, kad užsikrėsti virusu galima esant šalia sergančiojo, kuris čiaudi, kosėja ar netgi kalba nedėvėdamas veido kaukės. Taip pat galima užsikrėsti nuo paviršių, kuriuos užteršė koronavirusu sergantis žmogus. 

Virusai neplinta, nesidaugina ir nėra perduodami nei radijo, nei mobilaus ryšio bangomis.

Išsitirti dėl koronaviruso galima ir namuose: MITAS

Sklando gandai, kad jei galite 10 sekundžių sulaikyti kvėpavimą ir nė karto nesukosėti ar nepajusti nemalonių pojūčių, diskomforto, vadinasi, nesergate koronavirusu. Tačiau tai neturi nieko bendro su tiesa. Sergantys koronavirusu gali visai nejusti simptomų arba justi labai švelnius, todėl be problemų galės nekvėpavę išbūti ir ilgiau nei 10 sekundžių. Tuo tarpu garbaus amžiaus žmonės net ir nesirgdami koronavirusu, gali nesugebėti tokį laiko tarpą sustabdyti kvėpavimo be diskomforto. Be to, tokiais simptomais kaip pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, pasižymi ne tik koronavirusas, bet ir kiti susirgimai. 

Ištirti, ar sergate koronavirusu, galima laboratorijoje arba pasitelkus greituosius serologinius testus, tačiau pastarieji taip pat nėra naminiai – jie turi būti atliekami su gydytojo nurodymu, o jų rezultatus interpretuoti gali tik gydytojas. 

Nėra patikimos informacijos: MELAS

Kai kam baimę, pyktį ir nerimą kelia tai, kad informacija, patarimai, vyriausybės įsakymai kinta. Koronavirusas – dar labai naujas, tad didžiulės mokslininkų komandos kasdien šį virusą tyrinėja, bando išrasti vakciną, bando surasti, kokios prevencinės priemonės yra patikimiausios ir t. t. Todėl natūralu, kad informacija bėgant laikui gali keistis, svarbiausia – visada vadovautis naujausia. 

Jei kyla kokių nors klausimų, neaiškumų dėl koronaviruso ir su juo susijusių dalykų, geriausia informacijos ir atsakymų ieškoti oficialiuose interneto puslapiuose. Lietuvoje veikia svetainė Lietuvos vyriausybės įkurta svetainė koronastop.lrv.lt. O skaitantiems angliškai arba rusiškai būtų vertinga atsidaryti oficialią Pasaulio sveikatos organizacijos svetainę who.int.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.