Pagalb? suteiksime, svarbu, kad jos prireikus, ieškotum?te

Prad?jus kalb?ti apie savižudybes, tikriausiai atsiranda nejaukumo jausmas, ypa? jeigu žmogus pasako, kad turi toki? ketinim?.

Lygiai taip pat nejaukiai pasijau?iame, pagalvodami, gal mes gal?tume išvengti to klausimo, gal kažkas kitas išspr?s t? problem?, gal tas žmogus iš tikr?j? nenori to mums sakyti, stengiam?s, kaip pab?gti nuo tos problemos. Bet problema, pasak Vš? K?daini? PSPC Psichikos sveikatos skyriaus ved?jos, gydytojos psichiatr?s Aist?s Leleikien?s, egzistuoja, o pagal pasaulin? savižudybi? statistik?, m?s? šalis yra pirmaujanti. Tod?l pasauliniu mastu diskutuojama, k? daryti, kad sumažintume š? skai?i?. M?s? šalies vyriausyb? savižudybi? prevencij? taip pat yra ?traukusi tarp 20 prioritetini? sri?i? Lietuvoje.

Nukreipti pas specialistus

Pasak gydytojos psichiatr?s, jei taip nutinka, pirmiausiai patys specialistai patiria tam tikr? problem? – gydytojai gali prarasti pasitik?jim? savimi, dvejoti savo kompetencija. Pirmiausia, reikia žinoti, kas yra savižudyb?. Tai labai platus sutrikimas ir negalima teigti, kad kaltos tik psichologin?s savyb?s, elgesio problemos, socialiniai, aplinkos veiksniai, bet tai yra visas biopsichosocialinis sveikatos modelis, kuris atsakingas už žmogaus psichin? sveikat?, jos sutrikimus ir kritinius sprendimus.

Teigiama, kad savižudyb?s pavojus kyla net iki 15 proc. žmoni?, kurie turi nuotaikos sutrikim?, iki 15 proc., turin?i? problem? d?l alkoholio, iki 10 proc., sergan?i? šizofrenija.

,,Savižudybi? skai?ius tarp pacient?, kurie gydosi psichikos sveikatos centruose, n?ra toks didelis. Iš tikr?j?, didžiausia problema yra tarp t? žmoni?, kurie neateina, nesikreipia ? specialistus, kad gaut? reikiam? pagalb?. Šeimos gydytojas turi b?ti tarsi vartininkas, kuris tur?t? preliminariai atpažinti su savižudyb?s rizika susijusius asmenis ir juos nukreipti specialisto konsultacijai. Didžiausias darbas yra padr?sinti, pasakyti, kad jie turi nebijoti, kad jie turi ir gali gauti pagalb?“, – pabr?ž? A. Leleikien?.

Siekti, kad žmon?s ateit? gauti pagalbos

Jei pasaulyje tam tikr? lig? (ŽIV/AIDS) atveju kalbama kaip sumažinti mirštamum?, tai psichikos sveikatos prieži?roje vis dar kalbama, kaip pasiekti, kad žmon?s, kuriems reikalinga pagalba, ateit? pas specialist?, nes visame pasaulyje vis dar kovojama su stigma. Mes dar negalime kalb?ti kaip sumažinti sergamum? arba kaip pagerinti gydymo efektyvum?, jeigu didžioji pacient? dalis vis dar vengia ateiti pas gydytoj? psichiatr?, manydami, kad g?da tur?ti psichikos sveikatos sutrikim?. M?s? tikslas – esant psichikos sveikatos problemoms dr?siai nukreipti gydymui pas specialist?.

Kokie yra rizikos veiksniai, kurie didina savižudyb?s rizik??

? savižudyb? labiau link? jaunesni žmon?s – iki 30 met? arba vyresni, virš 65 met?; šiam žingsniui labiau link? vyrai nei moterys; didel? ?tak? turi šeimynin? pad?tis, jei jie yra išsiskyr?, neved? ar našliai. Išskiriant profesijas, dažniau ? savižudyb? link? veterinarai, teisininkai, medikai.

Kokios ligos didina savižudyb?s rizik??

Alkoholizmas, šizofrenija, asmenyb?s ir nerimo sutrikimai, l?tin?s somatin?s ligos, taip pat širdies kraujagysli?, endokrinin?s, reumatin?s, urologin?s, neurologin?s ligos. Somatin?s ligos labai didina rizik?, nes žmogus patiria fizin? negali?, tod?l mintys apie savižudyb? labai dažnai juos aplanko. Onkologiniai pacientai ne išimtis.

Gydyti šalutines ligas ir depresij?

Jeigu yra tik somatin? liga, pvz. plau?i? ligos ar diabetas, astma, širdies kraujagysli? ligos ir kartu atsiranda depresija, žmogaus sveikatos b?kl? pablog?ja dvigubai. Ir jei šioje vietoje greta somatini? lig? efektyviai negydysime depresijos, atsiranda didel? rizika savižudybei. Taip pat savižudyb?s pavojus did?ja susid?rus su stresin?mis situacijomis – skyrybomis, artim?j? netektimi, problemomis šeimoje, poky?iais, susijusiais su profesiniu gyvenimu, su maž?jan?iomis pajamomis, pasijutus atstumtiems jiems svarbi? asmen?, atsiradus g?dos jausmui, kai padarius kažk? neteisingai, kyla gr?sm?, kad tai gali b?ti paviešinta.

Vis d?l to, nereikia pamiršti, kad psichikos ligomis sergantys pacientai 2, 3 kartus dažniau miršta d?l kardiovaskulini? lig?, iki 6 kart? daugiau d?l kv?pavimo sistemos lig?, iki 3 kart? – d?l nelaiming? atsitikim?, 4 kartus – d?l infekcini? lig? nei d?l savižudybi?.Didesn? rizik? turi tie pacientai, kurie neseniai išrašyti iš stacionaro arba jeigu anks?iau m?gino žudytis.

Neišskirti, bendrauti ir mokyti valdyti stres?
   
Kaip savo pranešime ,,Savižudybi? prevencija“ teig? gydytoja psichiatr? A. Leleikien?, visi pacientai, kurie turi min?i? apie savižudyb?, bendra turi ir tai, kad juos supa panaš?s tarpusavyje persipyn? jausmai – jie pirmiausiai jau?iasi bej?giai, viskuo nusivyl? ir jau?ia didel? nevilt?. Iš vienos pus?s žmogus nori mirti, iš kitos pus?s jis nori gyventi – jis negali pasirinkti, nes šie stipr?s jausmai sveria abi svarstykli? puses. Savižudyb? dažniausiai yra labai impulsyvus veiksmas, kur? kartais išprovokuoja labai trumpa akimirka. Žmogus gali ilgai tai planuoti, bet to nepadaryti ir tik kažkoks vienas stresas gali išprovokuoti š? ketinim?. Šie žmon?s yra labai kategoriški, visk? vertina kaip juoda ar balta, arba labai blogai, arba labai gerai. Savižudybi? prevencijai svarb?s ir kult?riniai dalykai, kad visuomen? nesmerkt? žmoni?, turin?i? psichikos sveikatos problem? ir bendraut? neišskirdami iš kit?. Šiems žmon?ms turi b?ti prieinamas išsilavinimas, sveikatos prieži?ros paslaugos. B?tinas fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, prieinamos ir naudojamos visos priemon?s, kurios padeda valdyti stres?.

Asta Raicevi?ien?
Vš? K?daini? PSPC atstov? viešiesiems ryšiams

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.