Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?

Daugelis mano, kad, lesindamas paukščius žiemą, juos gelbėja nuo šalčio ir mirties. Tai tik dalis tiesos. Pirmiausia, reiktų nepradėti lesinti per anksti. Daroma klaida pradėjus zyles, genius, bukučius  lesinti dar net nepasirodžius pirmajam sniegui bei  rimtoms šalnoms.  Kita klaida – vandens paukščių – gulbių, ančių – lesinimas vandens telkiniuose.

Pradėdami lesinti anksčiau, žmonės daro meškos paslaugą mirguojantiems paukščiams. Jie turėtų išskristi į pietinius kraštus, tačiau žmonės juos pripratina prie lesyklų, taip savotiškai iškreipia paukščių migraciją. Paukščius reikėtų pradėti lesinti tik tada, kai pradeda spausti šaltukas – tuomet bus pasilikę tik tie paukščiai, kurie įprastai žiemoja Lietuvoje. Paukščiai pripranta prie lesyklos vietos. Kai labai šąla, jie kitur nebeieško maisto. Jeigu nutrauki paukščių lesinimą, nepaberi lesalo kelias dienas, tie paukščiai gali žūti.

Kita klaida, kuri taip pat neretai kartojama – vandens paukščių – gulbių, ančių – lesinimas vandens telkiniuose. Gulbės pripranta prie maisto, tad niekur neskrenda ir joms atsiranda didelis pavojus prišalti. Tad gulbes, antis vandens telkiniuose lesinti griežtai draudžiama. Aplinkos ministerija rengia įstatymų keitimo pataisas, kuriose bus numatyta, kad ateityje lesinantieji laukinius vandens paukščius galės būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.

Būtina pažymėti, kad gali pasitaikyti atvejų, kai laukinių vandens paukščių lesinimas yra būtinas, o ypač tokiais atvejais, kai paukščiai būna jau sugrįžę po žiemos sezono ir juos užklumpa netikėti šalčiai. Tada patys paukščiai nebepajėgia susirasti maisto, tai tokiu atveju Aplinkos ministerija išduoda atskirą nurodymą lesinti laukinius vandens paukščius. Apie tokį ministerijos sprendimą informuojamos atsakingos institucijos.

Kiekvienas žmogus galėtų įsirengti lesyklėlę ir padėti zyylutėms, bukučiams, geniams ir kt. žiemą. Lesyklėlė nebūtinai privalo būti sudėtingos konstrukcijos ir brangi. Jau pagamintą ją galima įsigyti parduotuvėse. Lesyklą galima susimeistrauti ir patiems. Galima iš plastikinio butelio išpjauti kelias landas, paėmus keletą pieštukų ar medinių pagaliukų, pranerti juos per tas landas, kad paukščiai turėtų kur tupėti. Į butelio vidų priberti saulėgrąžų (žinoma, nesūdytų, nekepintų) ir pakabinti ant medžio ar pritvirtinti prie palangės iš lauko pusės.

Lesykloms gaminti tinkamos beveik visos medžiagos. Jos gali būti ne tik medinės ar plastikinės, bet ir šiaudinės, stiklinės. Puikiausiomis lesyklomis tampa net išskaptuotų moliūgų galvos. Lesyklas gali įsirengti ne tik nuosavus namus turintys paukščių mylėtojai, bet ir daugiabučių gyventojai. Tai nesudėtinga padaryti neįstiklintuose balkonuose. Galima pasigaminti tokią lesyklos konstrukciją, kuri leistų ją tvirtinti prie palangės iš lauko pusės. Paskui langą atsidarius į ją būtų galima kasdien priberti paukščiams lesalo.

Paukščius galima lesinti įvairiu maistu. Pavyzdžiui, vabzdžialesiams paukščiams, tokiems kaip zylės, geniai, bukučiai, tinka saulėgrąžos, sėmenys, nesūdyti, nerūkyti lašiniai. Kaip jau minėta, lesinti paukščius reikėtų nuolat – jeigu tik įmanoma lesalo paberti kiekvieną, ar bent kas antrą dieną.

Kai paspaudžia šaltukas, paukščiai kitur nebeieško maisto, tad paukščių lesinimas yra atsakinga pareiga, kurios kartą ėmęsis – turi tęsti iki pavasario. Maisto nebesiūlyti atėjus pavasariui. Sniegui pavasarį ištirpus, paukščių jau nereikėtų lesinti. Gamtai prabudus, paukščiai patys geba savimi vėl pasirūpinti.Galima po truputėlį mažinti porcijas, iš karto nenutraukti. Tada jau jie patys natūraliai sniegui nutirpus susiranda maisto. Viskas įvyksta dėl to sniego, jeigu jo danga stora – ji trukdo per susirasti lesalo. Taigi nereikia paukščių lesinti, kai nėra šalčių – pavasarį, vasarą, rudenį, kai jie patys gali susirasti maisto, o kai spaudžia stiprus šaltis, galima padėti jiems išgyventi. Kartais būtent dėl šaltų žiemų daug paukštelių žūsta, taip gali nutikti ir retesniems paukšteliams. Paukščių lesinimas, ypač tinkamu metu, tikrai atneša daugiau naudos nei pridaro žalos.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.236.62.49.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Skaičiuojama Šlapaberžės dvarui padaryta žala

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, savivaldos ir paveldo specialistai su Kultūros paveldo d...

Viskas, ką reikia žinoti apie klausos aparatus: jų tipai, priežiūra ir kaip išsirinkti tinkamiausią?

Pasaulyje beveik 466 mln. žmonių skundžiasi klausos sutrikimais. Pasaulio sveikatos duomenimis, – net 34 mln. šių žmonių yra vaikai. Kasdieni...