Kuo didžiuojasi k?dainie?iai?

K?dainiai – vienas iš vidurio Lietuvos miest?, išsiskiriantis jaukiu d?l  protestantizmo ?takos XVI−XVII a. susiformavusiu senamies?iu su viena iš trij? Lietuvoje išlikusi? rotuši?.  K?dainiai – jaukus ir stilingas, o kartu ir labai europietiškas periferijos miestas, sklidinas Radvil? dvasios. T?vo Stanislovo puosel?ta Paberž? su savo unikaliomis liturgini? r?b? bei reikmen? ir žibint? kolekcijomis, Nobelio premijos laureato ?eslovo Milošo gimtieji Šeteniai su prieš 14 met?  ?kurtu kult?ros centru ir rašytojui skirta ekspozicija yra neatsiejama K?daini? krašto dalis. K?dainiai – jaunimo miestas, šiais metais sublizg?j?s nauja jaun? žmoni? iniciatyva surengti džiazo festival?.

Apie K?daini? kult?r?, besiremian?i? istorijos ir asmenybi? dvasiniu pagrindu

Š? kart? − apie K?daini? kult?r?. Kiekyb? nusakantys duomenys − kiek per metus suorganizuojama ?vairi? rengini? ir šven?i?, koks platus kult?ros centr? ir  bibliotek? tinklas, kiek dirba kult?ros darbuotoj? mieste ar visame rajone − mažai k? sako apie tikr?j?, gilumin? kult?r?. Norisi paryškinti tai, kuo K?dainiai ypatingi, k? jie tokio turi, ko kiti neturi. Be pamato – istorijos – tai b?t? sunku padaryti.

Europinio miesto bruož? K?dainiai prad?jo ?gauti XVI amžiaus pabaigoje, kai  miestas buvo didik? Kišk? gimin?s nuosavyb?, ta?iau didžiausi? ?kin? ir kult?rin? pakilim? K?dainiai išgyveno XVII amžiuje valdant iškilioms asmenyb?ms – Kristupui Radvilai, jo s?nui Jonušui ir pastarojo pusbroliui Boguslovui. Kristupas Radvila, siekdamas pakelti miesto ?kin? gyvenim?, pakviet? ? K?dainius vokie?ius ir škotus, leido apsigyventi žydams. Iki XVII a. vidurio miestas pasiek? didžiausio klest?jimo ir tapo vienu iš pagrindini? ?kini?, konfesini? ir kult?rini? kunigaikš?i? Radvil? vald? centr?. Jame veik? uostas, 6 turgaviet?s, 10 amatinink? cech?, gimnazija, spaustuv?, vaistin?, kelios ligonin?s.

Daugiakult?riškumas ir protestantizmas – ryškiausi K?daini? miesto bruožai, išskiriantys j? iš kit? Lietuvos miest?. K?daini? istorikai vienbalsiai sako, kad daugiakult?riškumas yra K?daini? paveldo pagrindas, o kartu vardija pavardes ?vairi? tautybi? žmoni?, kurie tur?jo didel? ?tak? K?daini? kult?riniam gyvenimui. O ir dabar turi, nes, kaip beb?t?, mes visada, kad ir to nejausdami tiesiogiai, kad ir nes?moningai, remiam?s ? asmenybi? sukurt? ir kuriam? dvasin? pagrind?. Mikalojus Daukša, Steponas Jaugelis-Telega, Adomas Freitagas, Vilniaus Gaonas Elijahu, Samuelis Boguslovas Chilinskis, Tomas Ramza, Samuelis Bitneris, Vincas Svirskis, Mikalojus Katkus, Piotras Stolypinas, ?eslovas Milošas, Juozas Urbšys, Jurgis Lebedys, Kazys Ulvydas, Paulius Rabikauskas, T?vas Stanislovas,  Tekl? Bružait?...

„M?g?jo“ kino studija − ? UNESCO Lietuvos nacionalin? paveldo s?raš?

Ši? laik? asmenybes sunkoka vardinti, nes baugu ko nepamin?ti, galima ?žeisti nety?ia, tad apsiribosim tik krašto garb?s pilie?i? k?r?j? gydytojo, poeto, kino k?r?jo Vitolio Laumakio ir dailininko Aloyzo Stasiulevi?iaus pavard?mis.

Vitolis Laumakys garsus  ne tik poezija ir savo intelektu. Jis − „M?g?jo“ kino studijos vienas iš iniciatori? ir k?r?j?. Studija, ?kurta prieš 50 met?, ir dabar dar gyva. Kuo tai išskirtina? Ogi tuo, kad „M?g?jo“ trijul?: Vitolis Laumakys, Adolfas Mor?nas, Algirdas Raila, užfiksavo tokius vaizdus, kurie vertinami kaip unikalus paveldas ir jau pristatyti ?traukti ? UNESCO Lietuvos nacionalin? paveldo s?raš?.

K?daini? krašto muziejus – šiuolaikiškas ir dinamiškas muziejus

K?daini? krašto muziejaus, turin?io kelis skyrius, vykdomi ?vair?s tarptautiniai projektai ir edukaciniai užsi?mimai išryškina miestietiškos kult?ros ir gyvensenos bruožus, tautini? bendrij? ir religini? konfesij? ypatumus ir j? ind?l? ? miesto pl?tr?.  Kai tuo tarpu daugelis Lietuvos regionini? muziej? labiau orientuojasi ? lietuvi? liaudies siaur?ja prasme arba kaimiškosios kult?ros pristatym?. Muziejaus padaliniai yra ?sik?r?  architekt?rin? ir istorin? vert? turin?iuose pastatuose: vienoje seniausi? ir didžiausioje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Abiej? Taut? Respublikoje  evangelik? reformat? bažny?ioje yra ?kurtas kunigaikš?i? Radvil? mauzoliejus, buvusioje mažojoje žyd? sinagogoje veikia Daugiakult?ris centras, Krašto muziejus – buvusio karmelit? vienuolyno pastatuose, kurio ekspozicijas puošia rag? baldai iš graf? Zabiel? valdyto Apytalaukio dvaro ir Vinco Svirskio kryžiai, o jo vardo sal?je eksponuojama tapytojo A. Stasiulevi?iaus dovanot? darb? K?daini? miestui paroda. Baigiamas atkurti škot? Arnet? namas. Muziejaus  skyrius – 1863 m. sukilimo muziejus su naujai ?rengtomis ekspozicijomis neseniai renovuotame  barono S. Šilingo dvare, šiais metais, minint sukilimo 150-?sias metines, ypa? gausiai lankomas.

 Muziejaus ir Daugiakult?rio centro vykdomas žyd? paveldo ir  holokausto auk? atminimo ?amžinimas sulaukia palankaus vertinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Ši k?dainie?i? veikla yra pristatoma kaip sektinas pavyzdys kitiems.  Darbas su jaunimu, glaud?s ryšiai su K?daini? krašto mokyklomis – tai dar viena stiprioji  muziejaus darbo pus?. Istorini? viktorin?, edukacini? užsi?mim?, susitikim?, paskait? ir projekt? vykdymas kartu su mokiniais  sukuria  šiuolaikiško ir dinamiško muziejaus ?vaizd?.

K?dainie?iai išnaudoja unikalaus senamies?io erdves

K?dainie?iai s?kmingai išnaudoja palanki? senamies?io erdv? ?vairiems reginiams: sen?j? amat? mug?ms, edukaciniams užsi?mimams, parodoms atvirose erdv?se. Praeivi? d?mes? traukia jau antri metai Didžiojoje gatv?je eksponuojama fotografij? paroda „Didžioji gatv? prieš 40 met? ir dabar“, žavimasi režisieriaus ir menininko Felikso Paulausko sukurtomis menin?mis instaliacijomis ant senamies?io pastat? lang? ir jo sukurtais darbais holokausto aukoms atminti bei  ?eslovui Milošui Nev?žio krantin?je.

Pastaraisiais metais vis labiau yra išnaudojamos ir senamies?io erdv?s ?vairiems kult?riniams renginiams – tai Didžioji gatv?,  rotuš?s bei pernai po renovacijos atidarytos  šiuolaikiškos Mikalojaus Daukšos bibliotekos, XVII amžiuje ?ia gyvenusio škoto Jakobo Gr?jaus namo ir kt. kiemeliai. Miestie?ius pakiliai nuteikia gatv?s muzikos diena, kaskart atsinaujinanti miesto gimtadienio ir kitos švent?s.

Profesionalaus meno rengini? tr?kumu k?dainie?iai nesiskundžia

Po truput? auga  profesionalaus meno poreikis tarp miestie?i?: kamerin?s, akademin?s ir džiazo muzikos vakarai Daugiakult?riame centre ir K?daini? muzikos mokykloje jau turi nuolatini? klausytoj? rat?, o Kult?ros centro sal? vos talpina norin?iuosius paži?r?ti profesionali? teatr? spektakli?. Priva?iame J. Monkut?s-Marks muziejuje-galerijoje atidaromos parodos yra  tarptautinio lygmens, sulaukiama žinom? meninink? darb? iš viso pasaulio. Išskirtinis šis muziejus ir tuo, kad geba pritraukti ir vienkartini? r?m?j?, ir  tikr? mecenat?, rengia nemažai rengini? jaunimui.  

Beje, puiki? parod? k?dainie?iams surengia ir K?daini? dail?s mokykla (eksponuojamos mokini? darb?,  piešimo, tapybos, odos, kompozicijos ir kit? mokom?j? dalyk? metodin?s parodos, vykdyt? projekt? pristatymai, tradicija tampa ruden? surengti mokyklos mokytoj? k?rybini? darb? parod?, kvie?iami ?ia savo darbus rodyti ir Dail?s akademijos studentai, dailininkai profesionalai, anks?iau baig? K?daini? dail?s mokykl?), K?daini? kult?ros centras (rengiamos tautodailinink?, K?daini? rajono dail?s mokytoj? k?rybini? darb? parodos, taip pat ir dailinink? profesional? iš kit? rajon? ar miest?, pvz., Vidmanto Valento pasteli? ir kt., parodos ),  Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka (ypa? graži buvo  k?dainie?io Broniaus Rutkausko tapybos paroda, o šiuo metu galima paži?r?ti vilnie?io Klaido Navicko karpini?), 1863 m. sukilimo muziejus Paberž?je (dabar veikia alytiškio S. Lampicko k?rybos paroda „Jausmai medyje“) ir netgi K?daini? krematoriumas (Nomedos Mar??nait?s urnos ir kt.).

Neseniai atidaryta jauki, nedidel?  K?daini? arena, pastatyta už akcin?s bendrov?s „Lifosa“ l?šas (kas yra dar ne?prasta Lietuvoje) atvers dar platesnes kult?rines galimybes.

Svarbu yra tai, kad K?dainiuose gali sau erdv?s ir veiklos rasti ?vair? kult?rini? poreiki? žmon?s. Ir norintieji rimtosios kult?ros, ir norintieji lengvesnio, populiaresnio žanro rengini? ir k?rini?. Ta?iau labai svarbu –  akcentuoti, ryškinti, gryninti ne vienadienius dalykus, o tai, kas atspindi m?s? tapatyb?,  turi gilesn? dvasin?, intelektin? pagrind?. K?dainie?iai tikrai n?ra iš t?, kurie tik lengvai žaidžia vienadieniais dalykais.  

Džiugu ir tai, kad senamiestyje atsiranda ir moderniosios architekt?ros pastat?, kurie derinami su sen?ja, tod?l palaipsniui  K?dainiai tampa jaukiu ir stilingu periferijos miestu.

PAD?KA. K?daini? krašto muziejaus darbuotojams Rimantui Žirguliui, Audronei Pe?iulytei už  nuoširdžias konsultacijas, Vydui Be?eliui – už nuotrauk?.

R?ta Švedien?

K?dainietis.lt nuotrauk? reportažas
 

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 3.85.245.126.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

K?daini? „Nev?žio“ nebeišvysime naujame LKL sezone

Septyniolika sezon? Lietuvos krepšinio lygoje praleid?s K?daini? „Nev?žis“ kit? sezon? „Betsafe–LKL“ ?empionate nedalyvaus, skelbia LKL.

K?dainie?iai mini Žolin?s švent?

Krikš?ioniškasis pasaulisj mini Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? švent?. Ši diena yra valstybin? švent? ne tik Lietuvoje, – Lenkijoje, Ital...