Kas lėmė sąskaitos dydį: sumažėjusi šilumos kaina ar padidėjęs šilumos suvartojimas?

Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Kėdainiuose siekė -3,6 ºC šalčio, kai prieš metus buvo daug šilčiau − vidutinė temperatūra sudarė 2,7 ºC šilumos. Dėl šaltesnių orų išaugęs šilumos suvartojimas daugiabučiuose, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, nulėmė, jog gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą šį sausį vidutiniškai 14,5 proc. didesnės, nors AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina buvo 15,9 proc. mažesnė nei pernai sausį. 

Šių metų sausį visuose Kėdainių daugiabučiuose, tiek modernizuotuose, tiek tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, butų šildymui vidutiniškai suvartota 35 proc. daugiau šilumos nei pernai. 50 kv. metrų ploto buto šildymui reikėjo vidutiniškai 1025 kWh (20,5 kWh/vienam kv. m) šilumos. Šį sausį už 50 kv. metrų ploto buto šildymą gyventojai vidutiniškai išleis 47,50 euro. Prieš metus buvo mokėta apie 41,50 euro.

Šilumos suvartojimo kiekis priklauso nuo energetinės namo kokybės, šilumos punkto automatizavimo lygio, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos subalansavimo, gyventojų norimo patalpose šilumos komforto lygio bei namo šilumos ūkio priežiūros. Įvertinus visus faktorius, šį sausį mažiausiai šilumos suvartojančių, renovuotų daugiabučių gyventojams vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 63 centus. Atnaujintuose ar po 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose namuose, 50 kv. metrų bute vidutiniškai suvartota 680 kWh (13,6 kWh/vienam kv. m) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 31,50 euro.

Daugiabučiuose, kurie buvo pastatyti iki 1993 m. ir šiuo metu nėra renovuoti, šilumos punktai seni, nėra įrengtų automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, 50 kv. m buto šildymui vidutiniškai reikėjo 1070 kWh (21,4 kWh/vienam kv. m) šilumos. Tokių namų vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 99 centus. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 49,50 euro.

Atlikti skaičiavimai leidžia matyti suvartotos šilumos skirtumą pagal daugiabučių namų tipus, todėl akivaizdu, jog gyventojai savo išlaidas už šildymą gali sumažinti tik taupydami šilumą, atliekant namo renovaciją, apšiltinant namą, automatizuojant šilumos punktą, modernizuojant namo šildymo sistemą.

AB „Panevėžio energija“, siekdama kuo mažesnės šilumos kainos, kasmet mažina iškastinio kuro naudojimą šilumos gamyboje ir siekia didesnio gamybos ir tiekimo efektyvumo visuose eksploatuojamuose rajonuose. 2020 m. bendrovės eksploatuojamų katilinių kuro struktūroje biokuras sudarė 91,8 proc. Pagal šilumos kainą 2021 m. vasario mėnesį AB „Panevėžio energija” yra 8-oje vietoje nuo mažiausios kainos tarp 49 šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje.

Informacija gyventojams

Kol orai šalti, verta prisiminti pagrindines šilumos taupymo taisykles, prieinamas kiekvienam namų ūkiui:

- neįleiskime į butą šalto oro (jei to nereikia vėdinimui). Pabrėžtina, kad ir naujoviški langai reikalingi priežiūros ir periodinio sureguliavimo, kad išliktų sandarūs. Dar vienas būdas mažinti šilumos nuostolius per langus be jų pakeitimo moderniais – išorinių žaliuzių įrengimas. Apsauginės žaliuzės daugiau saugo nuo tiesioginės vėjo įtakos, tuo tarpu turinčios apšiltintas lameles yra labai efektyvios. Kiekvienas daugiabučio gyventojas gali prisidėti prie taupymo, prižiūrėdamas, kad žiemą sandariai užsidarytų lauko durys, kad laiptinėse nebūtų pravirų ar tik vieną stiklą turinčių langų.

- taupykime radiatorių skleidžiamą šilumą. Geram ir efektyviam patalpų šildymui didelę reikšmę turi mokėjimas išnaudoti visas šildymo prietaiso galimybes. Kadangi šiluma intensyviausiai sklinda ta kryptimi, kur didžiausias temperatūrų skirtumas, žiemą − nuo karšto radiatoriaus  per sieną link lauko oro, todėl tarp radiatoriaus ir sienos įrengtas ekranas yra labai gera priemonė, jei norima daugiau radiatoriaus išspinduliuotos šilumos panaudoti buto, o ne lauko oro šildymui. Keičiant radiatorius naujais, svarbu ne tik jo projektinės galios išsaugojimas, bet ir teisingas įrengimas. Žinotina, kad  minimalūs atstumai (ypač svarbu naujiems plieniniams radiatoriams) nuo radiatoriaus viršaus iki palangės ir nuo apačios iki grindų turėtų būti ne mažiau  kaip 5, o geriausia − 10 cm. Nuo sienos iki radiatoriaus nugarėlės turėtų būti ne mažesnis nei 2 cm atstumas, kad nesusidarytų šilto oro kamštis, trukdantis cirkuliuojančiam patalpos orui „apiplauti‟ karštus radiatoriaus paviršius.

- vėdinkime teisingai. Pagrindinės patalpų vėdinimo taisyklės paprastos: vėdinti reikia trumpai (priklausomai nuo lauko oro temperatūros kelias − keliolika minučių); vėdinant langas turi būti atveriamas kuo plačiau, vėdinimą galima pagreitinti, sudarant skersvėjį (turint omenyje patalpoje esančių asmenų saugumą). Šaltas, už šiltą orą sunkesnis lauko oras kaip banga įtekės į patalpą ir leisis link grindų - kai jis užpildys visą patalpą, užterštas šiltas oras bus išstumtas lauk – vėdinimas baigtas.

- išnaudokime visas aplinkybes. Yra šilumos taupymo priemonių, kurios nereikalauja jokių materialinių sąnaudų: pvz.: viena jų – baldų ir aksesuarų išnaudojimas: dideles spintas, sekcijas statant prie lauko sienų (turėtų likti bent 1–2 cm plyšys), ar ant sienų kabinant didelius paveikslus, dekoratyvinius kilimus bei gobelenus padidinama tos vietos šiluminė varža ir per sieną prarandamas mažesnis šilumos kiekis. Svarbu ne tik užuolaidomis, bet ir baldais (sofomis, lovomis, stalais) neužstatyti šildymo prietaisų – tik gera patalpos oro cirkuliacija užtikrina ekonomišką šildymą. Storas kilimas ant grindų (ypač pirmojo aukšto patalpose) – geras sprendimas gyventi šilčiau ir neleisti buto šilumai nutekėti į šaltą rūsį. Saulėtą dieną į pietus (ir net į rytus ar vakarus) orientuotų langų atidengimas leis saulei įšildyti ne tik kambario orą, bet ir apšviestus sienų, grindų ar baldų fragmentus. Saulei nešviečiant reikėtų elgtis atvirkščiai – storos, trumpos, iki palangės, užuolaidos yra visai nebloga apsauga nuo per stiklą ir lango rėmo nesandarumus patenkančio šalto oro.

Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą bei mokėjimus už suvartotą šilumą galite rasti www.pe.lt - Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose. AB „Panevėžio energija“ vartotojai, prisijungę prie Klientų savitarnos portalo bendrovės interneto svetainėje, gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti elektroniniu būdu bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis.


Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.236.62.49.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Skaičiuojama Šlapaberžės dvarui padaryta žala

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, savivaldos ir paveldo specialistai su Kultūros paveldo d...

Viskas, ką reikia žinoti apie klausos aparatus: jų tipai, priežiūra ir kaip išsirinkti tinkamiausią?

Pasaulyje beveik 466 mln. žmonių skundžiasi klausos sutrikimais. Pasaulio sveikatos duomenimis, – net 34 mln. šių žmonių yra vaikai. Kasdieni...