Kaip valdyti stres??

Vš? K?daini? pirmin?s sveikatos prieži?ros centre vyksta t?stiniai vykdomo projekto ,,Psichikos sveikatos ir gerov?s darbe stiprinimas K?daini? rajono sveikatos prieži?ros darbuotojams“ mokymai. Vienos dienos mokymuose, tema: ,,Streso valdymo praktiniai užsi?mimai“ jau dalyvavo kelios projekto dalyvi? grup?s. Užsi?mimus ved? lektor? Lolita Kuginien?.

Stresas – tai…

S?vok? ,,stresas“, lektor? apib?dina taip, jog tai nespecifin? organizmo reakcija ? situacijas, kurios sukelia pavoj?, gr?sm?.Arba stresas – tai organizmo prisitaikomoji reakcija: pavojaus akivaizdoje organizmas pasiruošia išgyventi – kovoti arba b?gti…

Paaiškinta, kas vyksta organizme streso metu, kokie streso požymiai, kaip mes patys susikuriame stres?, kokios emocijos yra ?gimtos ir ?gytos, kokia emocij? paskirtis, k? reiškia valdyti savo jausmus, kokie jausmai dažniausiai mums kyla profesin?je aplinkoje, kod?l svarbus savo emocij? supratimas ir pažinimas, kokie signalai rodo, kad mes patiriame stres?.Pasirodo, kad ir malon?s ?vykiai gali sukelti stres?, nes streso reakcij? sukelia visi su poky?iais susij? ?vykiai, nes prie vis? nauj? situacij? reikia prisitaikyti.

Lektor? tikino, jog b?tina pusiausvyra tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo, nusistatyti prioritetus ir j? laikytis.Turint aiškias vertybes ir prioritetus, lengviau priimti sprendimus ir nusistatyti ribas.

Kas didina streso atsparum??

Kalb?dama apie streso valdym?, ji pabr?ž? kelis svarbius momentus.Tai atsparumo stresui didinim?, laiko planavim?, pasekmi? šalinim? bei m?s? elges? konfliktin?se situacijoje. Streso lygis situacijoje priklauso nuo jos reikšmingumo konkre?iam žmogui, nuo to, kaip žmogus vertina situacij?, pats save, savo sugeb?jimus prisitaikyti prie situacijos. Vis d?lto, k? daryti situacijose, kurios kiekvienam asmeniui sukelia stres??

Pasak praneš?jos, b?tina pažinti savo streso šaltinius ir savo emocines bei fizines reakcijas, suprasti, k? galime pakeisti, sumažinti savo emocini? reakcij? stiprum?, mokytis sušvelninti savo reakcijas ? stres?, tobul?ti, kurti savo fizinius rezervus, stiprinti savo emocinius rezervus, nustatyti aiškius veiklos prioritetus.

Projekto dalyviai braiž? gyvenimo balanso rat?, kuriame visos sritys: karjera, finansai, darbas, šeima, laisavalaikis, sveikata, tobul?jimas, meil? turi užimti maždaug vienod? viet? gyvenime, kad tas ,,ratas“ gal?t? tolygiai suktis.

Nerimas d?l ateities

Savo paskaitoje L. Kuginien? nemažai laiko skyr? kalb?dama apie nerim? d?l ateities. Kaip rodo tyrimai, net 38 proc. žmoni? nerimauja nuolat ir ? tai žvelgia kaip ? nat?rali?, neatsiejam? kasdienyb?s dal?. Kai kurie asmenys net mano, kad vis? ,,Kas, jeigu?…“ pasv?rimas padeda užb?gti problemoms už aki?. Vis tik tai  n?ra efektyvus problem? sprendimo b?das. Deja, užuot mus apsaugoj?s, nerimas d?l ateities atima gyvenimo džiaugsm?, trukdo m?gautis šia diena. ,,Kas bus, jei mane atleis iš ši? pareig?? Kas nutiks, jei pav?luosiu? O jei susirgsiu nepagydoma liga?“ – tokios mintys paralyžiuoja ir ver?ia jaustis bej?giais. Kaip susigr?žinti gyvenimo vair? ? savo rankas?

Lektor? atsako, jog nerimavimas nepadeda ?veikti iškilusi? kli??i?, tod?l reikia spr?sti problem?, nešvaistyti laiko klausimams ,,Kas bus, jeigu…“, paversti nerim? veiksmu, išmokti priimti netikrumo jausm?, neužgniaužti nerimo, b?ti ?ia ir dabar, perimti vadovavim?, t. y., kad neigiamos mintys nesugadint? dienos, b?tina skirti joms ,,pasimatym?“ iš anksto – numatyti laik?, kada nieko neblaškomi gal?sime pris?sti ir paanalizuoti savo nerimo šaltinius.

Labai dažnai mintys apie praeit? arba mintys apie ateit? ar apie dabart?, bet kažkur kitur, o ne ?ia ir dabar, mums neleidžia jaustis laimingais.

Asta Raicevi?ien?, atstov? viešiesiems ryšiams

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.