Iškeldami praeities paveldą kėdainiečiai eina ne lengviausiu keliu

Sekmadienį per TV3 buvo parodyta kompetentingai parengta, patraukli ir dinamiška laida apie Kėdainius. Laidos „Aplink Lietuvą. Miestai“ vedėjai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius prieš porą mėnesių lankėsi Kėdainiuose, o juos visur lydėjo ir viską jiems pasakojo Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė, istorikė, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė Audronė Pečiulytė.

Pateikiame jos mintis apie Kėdainius bei muziejaus veiklą, akcentuojant tai, kas svarbiausia. O laidelę siūlome pažiūrėti mediatekoje. 

Kėdainiai – išskirtiniausi daugiakultūriškumu

Miestai yra savita visuomenės integracijos forma, o jų dydis ir forma kinta istoriškai ir priklauso nuo valstybės padėties, urbanistinių koncepcijų, gyventojų sudėties ir jų materialinio pajėgumo. Miesto tapatybę formuoja jame gyvenantys žmonės, jų tarpusavio bendravimo ir sugyvenimo istorinės tradicijos bei tų tradicijų tęstinumas moderniaisiais laikais. Miesto išskirtinumo išsaugojimas yra būtinas globalėjančiame pasaulyje, nes įdomu yra tai, ko nėra kitur.

Ryškiausias Kėdainių miesto išskirtinumo bruožas – daugiakultūriškumas, kurį suformavo miesto savininkai kunigaikščiai Radvilos. Nuo XVII amžiaus Kėdainiai buvo įvairių tautybių ir religinių konfesijų miestas. Mieste stovėjo dvi evangelikų reformatų bažnyčios (vienoje iš jų pamaldos vyko lietuvių, o kitoje – lenkų ir škotų kalbomis), evangelikų liuteronų bažnyčia, rusų stačiatikių cerkvė, senoji Šv. Jurgio katalikų bažnyčia, sinagoga. Centrinėje miesto dalyje, prie pagrindinės Didžiosios pilies gatvės ir Didžiosios Rinkos turgavietės, gyveno evangelikai reformatai, kairiojoje miesto pusėje, vadinamoje Užnevėžiu, aplink Šv. Jurgio bažnyčią, nuo seno gyveno katalikai, Jonušavoje – vokiečiai, aplink Knypavos aikštę – rusai, o aplink Senąją rinką – žydai.

Kėdainiai XVI–XVII amžiais buvo vienas iš svarbiausių reformacijos centrų Lietuvoje, o nuo XVIII amžiaus ima garsėti įtakingos ir religingos žydų bendruomenės dėka. Jos kvietimu mieste kurį laiką mokėsi ir Vilniaus Gaonas Elijahu.

Nuo XIX amžiaus Kėdainių žydų dėka miestiečiai ima masiškai auginti agurkus, o tarpukariu ir pomidorus. Sunaikinus žydų bendruomenę 1941 metais daržininkystės tradicijos nenutrūko, jas sėkmingai vysto čia gyvenantys lietuviai. Kėdainiai XIX –XX amžiaus I pusėje išsiskyrė iš aplinkinių rajonų ir lenkų tautybės žmonių gausa. Žymiausias jų atstovas – 1911 metais Šeteniuose gimęs rašytojas Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas.

Be aktyvios veiklos sukaupta medžiaga – tik muziejaus eksponatai, o restauruoti pastatai – tik gražios sienos

Šiais laikais, deja, Kėdainiuose neišgirsime kalbant škotiškai, vokiškai ar žydiškai, ir tik jau pagyvenę žmonės dar moka susikalbėti lenkiškai, šiek tiek galima išgirsti rusiškai kalbančių žmonių. Išeina anapilin ta karta, kuri prisiminė greta lietuvių gyvenusius žydus ir vokiečius. Todėl reikia skubėti užfiksuoti nematerialųjį paveldą − pasakojimus, patarles, priežodžius, istorijas ir išsaugoti materialųjį. Tačiau be aktyvios kultūros ir švietimo darbuotojų veiklos, panaudojant sukauptą medžiagą – tai bus tik muziejaus eksponatai, o restauruoti pastatai – tik gražios sienos. Istoriją kuria žmonės, todėl muziejininkų, kultūros darbuotojų vienas iš svarbiausių darbų yra ne tik išsaugoti, bet ir puoselėti savo miesto ar krašto išskirtinumą ir jį skleisti, rodyti, akcentuoti. Tačiau reikia gerai apgalvoti, kokį praeities paveldą mes iškeliame į pirmą vietą ir nenueiti lengviausiu keliu (pvz., akcentuojant Kėdainius tik kaip „agurkų sostinę“).

Turbūt neatsitiktinai svarbiausiuose Kėdainių senamiesčio pastatuose veikia Kėdainių krašto muziejaus skyriai: buvusiame karmelitų vienuolyne – Krašto muziejus, buvusioje sinagogoje – Daugiakultūris centras, evangelikų reformatų bažnyčioje – kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, Arnetų name – tradicinių amatų centras. Visuose vyksta intensyvus švietėjiškas darbas, pristatant miesto ir krašto istoriją bei paveldą.

Akcentuojamas Radvilų palikimas ir daugiakultūriškumas, gera kaimynystė bei sugyvenimas

Pastaraisiais metais Kėdainių krašto muziejaus viena iš ryškiausių veiklos krypčių yra kunigaikščių Radvilų palikimo akcentavimas, organizuojant festivalį „Radviliada“, ir daugiakultūriškumo bei geros kaimynystės ir sugyvenimo akcentavimas, organizuojant Česlovo Milošo festivalio renginius. Pastarojo festivalio metu skaitomi pranešimai, vyksta diskusijos, muzikos koncertai Daugiakultūriame centre ir Evangelikų reformatų bažnyčioje.

Siekiama priminti apie didžią asmenybę ir naujai atrasti jo kūrybą. Prasminga ir reikšminga yra Kėdainių rajono savivaldybės įsteigta Česlovo Milošo premija už Kėdainių rajono istorijos, kultūros paveldo, etninės kultūros mokslinius tyrinėjimus ir jų populiarinimą. Jos laureatais yra tapęs Kėdainių krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius, išleidęs didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusias knygas „Senieji Kėdainiai“ ir „Škotų paveldas Kėdainiuose“ bei prof. Laima Šinkūnaitė ir dr. Vaida Kamuntavičienė, išleidusios monografiją „Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija“.

Svarbus kasdienis darbas su turistais, mokiniais, mokytojais

Be festivalių ir didelių švenčių, labai svarbus yra kasdienis darbas su atvykstančiais į miestą turistais, mokiniais ir mokytojais. Juos kaskart reikia sudominti miesto istorija, parodyti paveldo objektų unikalumą, pasiūlyti įdomesnių veiklų. Tam pasitarnauja Krašto muziejuje ir Daugiakultūriame centre sukurtos edukacinės programos, kurių metu galima persirengti istoriniais kostiumais, pasimatuoti kipas ar paragauti macų. Todėl pastaruoju metu vis daugiau turistinių firmų keliautojams siūlo Kėdainiuose aplankyti ne tik kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, bet ir buvusioje sinagogoje įsikūrusį Daugiakultūrį centrą. Jame patraukliai ir įdomiai yra pristatoma žydų istorija bei papročiai, vyksta daug aukšto lygio kultūrinių renginių.

Reikia dirbti lanksčiai ir kūrybiškai 

Edukacinius užsiėmimus muziejininkės veda ne tik muziejuose, bet ir senamiestyje. Kėdainiai – tai unikalus miestas, kuriame vos per 2 valandas galima susipažinti su 4 skirtingų religinių konfesijų maldos namais: katalikų, reformatų, stačiatikių ir judėjų. Todėl norėdami plačiau atskleisti mūsų miesto unikalumą ir suteikti daugiau žinių apie įvairias religijas, sukūrėme programą „Religinių konfesijų maldos namai“. Jos metu dalyviai aplanko anksčiau minėtus maldos namus, akivaizdžiai pamato jų skirtumus ir išsiaiškina panašumus, nagrinėjamas judėjų ir krikščionių Dekalogas, užduočių sąsiuviniuose atliekamos užduotys. Šią programą mielai renkasi ne tik istorijos, bet ir tikybos, etikos, dailės mokytojai, suaugusiųjų grupės.

Stengiamasi dirbti lanksčiai ir prisitaikyti prie auditorijos, akcentuojant skirtingus dalykus ir parenkant užduotis. Programos pabaigoje su suaugusiaisiais dažnai diskutuojama, kokią reikšmę žmogaus gyvenime užima religija.

Remiamasi Kėdainių miesto pavyzdžiu: XIX a. pabaigoje mieste gyveno tik 7 500 žmonių, kurie meldėsi net 13-oje maldos namų: 8 sinagogose ir maldos namuose, 2 protestantų bažnyčiose, 2 katalikų ir 1 stačiatikių cerkvėje.

Darbe su turistais neapsiribojama tik Kėdainių miestu, siekiama, kad jie kuo daugiau sužinotų ir apie viso Kėdainių krašto istoriją bei paveldą. Daugiakultūris centras yra sukūręs 4 naujus turistinius maršrutus po Kėdainių rajono miestelius, dvarus ir kaimus, parodant juose esančių paveldo objektų ir ten gyvenusių žmonių reikšmingumą.

Įvairiapusė Kėdainių krašto muziejaus veikla sudaro sąlygas tiek vietos gyventojams, tiek ir turistams ne tik prasmingai praleisti laisvalaikį, bet ir susipažinti su mūsų karštu, pajausti jo unikalumą.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.147.142.16.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Prasideda ligų sezonas. Kaip gauti išmoką už sveikti skirtas dienas?

Sodra primena kelis svarbius dalykus

Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsi...

Kaip tautinė savimonė puoselėjama Šėtos seniūnijoje

Praėjusią savaitę LR Vyriausybės rūmuose vyko seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ 2018 metų finalinis renginys. Nominacijoje „Už...