Iškeldami praeities paveld? k?dainie?iai eina ne lengviausiu keliu

Sekmadien? per TV3 buvo parodyta kompetentingai parengta, patraukli ir dinamiška laida apie K?dainius. Laidos „Aplink Lietuv?. Miestai“ ved?jai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevi?ius prieš por? m?nesi? lank?si K?dainiuose, o juos visur lyd?jo ir visk? jiems pasakojo K?daini? krašto muziejaus Daugiakult?rio centro vadov?, istorik?, K?daini? krašto kult?ros premijos laureat? Audron? Pe?iulyt?.

Pateikiame jos mintis apie K?dainius bei muziejaus veikl?, akcentuojant tai, kas svarbiausia. O laidel? si?lome paži?r?ti mediatekoje. 

K?dainiai – išskirtiniausi daugiakult?riškumu

Miestai yra savita visuomen?s integracijos forma, o j? dydis ir forma kinta istoriškai ir priklauso nuo valstyb?s pad?ties, urbanistini? koncepcij?, gyventoj? sud?ties ir j? materialinio paj?gumo. Miesto tapatyb? formuoja jame gyvenantys žmon?s, j? tarpusavio bendravimo ir sugyvenimo istorin?s tradicijos bei t? tradicij? t?stinumas moderniaisiais laikais. Miesto išskirtinumo išsaugojimas yra b?tinas global?jan?iame pasaulyje, nes ?domu yra tai, ko n?ra kitur.

Ryškiausias K?daini? miesto išskirtinumo bruožas – daugiakult?riškumas, kur? suformavo miesto savininkai kunigaikš?iai Radvilos. Nuo XVII amžiaus K?dainiai buvo ?vairi? tautybi? ir religini? konfesij? miestas. Mieste stov?jo dvi evangelik? reformat? bažny?ios (vienoje iš j? pamaldos vyko lietuvi?, o kitoje – lenk? ir škot? kalbomis), evangelik? liuteron? bažny?ia, rus? sta?iatiki? cerkv?, senoji Šv. Jurgio katalik? bažny?ia, sinagoga. Centrin?je miesto dalyje, prie pagrindin?s Didžiosios pilies gatv?s ir Didžiosios Rinkos turgaviet?s, gyveno evangelikai reformatai, kairiojoje miesto pus?je, vadinamoje Užnev?žiu, aplink Šv. Jurgio bažny?i?, nuo seno gyveno katalikai, Jonušavoje – vokie?iai, aplink Knypavos aikšt? – rusai, o aplink Sen?j? rink? – žydai.

K?dainiai XVI–XVII amžiais buvo vienas iš svarbiausi? reformacijos centr? Lietuvoje, o nuo XVIII amžiaus ima gars?ti ?takingos ir religingos žyd? bendruomen?s d?ka. Jos kvietimu mieste kur? laik? mok?si ir Vilniaus Gaonas Elijahu.

Nuo XIX amžiaus K?daini? žyd? d?ka miestie?iai ima masiškai auginti agurkus, o tarpukariu ir pomidorus. Sunaikinus žyd? bendruomen? 1941 metais daržininkyst?s tradicijos nenutr?ko, jas s?kmingai vysto ?ia gyvenantys lietuviai. K?dainiai XIX –XX amžiaus I pus?je išsiskyr? iš aplinkini? rajon? ir lenk? tautyb?s žmoni? gausa. Žymiausias j? atstovas – 1911 metais Šeteniuose gim?s rašytojas Nobelio premijos laureatas ?eslovas Milošas.

Be aktyvios veiklos sukaupta medžiaga – tik muziejaus eksponatai, o restauruoti pastatai – tik gražios sienos

Šiais laikais, deja, K?dainiuose neišgirsime kalbant škotiškai, vokiškai ar žydiškai, ir tik jau pagyven? žmon?s dar moka susikalb?ti lenkiškai, šiek tiek galima išgirsti rusiškai kalban?i? žmoni?. Išeina anapilin ta karta, kuri prisimin? greta lietuvi? gyvenusius žydus ir vokie?ius. Tod?l reikia skub?ti užfiksuoti nematerial?j? paveld? ? pasakojimus, patarles, priežodžius, istorijas ir išsaugoti material?j?. Ta?iau be aktyvios kult?ros ir švietimo darbuotoj? veiklos, panaudojant sukaupt? medžiag? – tai bus tik muziejaus eksponatai, o restauruoti pastatai – tik gražios sienos. Istorij? kuria žmon?s, tod?l muziejinink?, kult?ros darbuotoj? vienas iš svarbiausi? darb? yra ne tik išsaugoti, bet ir puosel?ti savo miesto ar krašto išskirtinum? ir j? skleisti, rodyti, akcentuoti. Ta?iau reikia gerai apgalvoti, kok? praeities paveld? mes iškeliame ? pirm? viet? ir nenueiti lengviausiu keliu (pvz., akcentuojant K?dainius tik kaip „agurk? sostin?“).

Turb?t neatsitiktinai svarbiausiuose K?daini? senamies?io pastatuose veikia K?daini? krašto muziejaus skyriai: buvusiame karmelit? vienuolyne – Krašto muziejus, buvusioje sinagogoje – Daugiakult?ris centras, evangelik? reformat? bažny?ioje – kunigaikš?i? Radvil? mauzoliejus, Arnet? name – tradicini? amat? centras. Visuose vyksta intensyvus šviet?jiškas darbas, pristatant miesto ir krašto istorij? bei paveld?.

Akcentuojamas Radvil? palikimas ir daugiakult?riškumas, gera kaimynyst? bei sugyvenimas

Pastaraisiais metais K?daini? krašto muziejaus viena iš ryškiausi? veiklos kryp?i? yra kunigaikš?i? Radvil? palikimo akcentavimas, organizuojant festival? „Radviliada“, ir daugiakult?riškumo bei geros kaimynyst?s ir sugyvenimo akcentavimas, organizuojant ?eslovo Milošo festivalio renginius. Pastarojo festivalio metu skaitomi pranešimai, vyksta diskusijos, muzikos koncertai Daugiakult?riame centre ir Evangelik? reformat? bažny?ioje.

Siekiama priminti apie didži? asmenyb? ir naujai atrasti jo k?ryb?. Prasminga ir reikšminga yra K?daini? rajono savivaldyb?s ?steigta ?eslovo Milošo premija už K?daini? rajono istorijos, kult?ros paveldo, etnin?s kult?ros mokslinius tyrin?jimus ir j? populiarinim?. Jos laureatais yra tap?s K?daini? krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevi?ius, išleid?s didelio visuomen?s susidom?jimo sulaukusias knygas „Senieji K?dainiai“ ir „Škot? paveldas K?dainiuose“ bei prof. Laima Šink?nait? ir dr. Vaida Kamuntavi?ien?, išleidusios monografij? „Apytalaukio parapija. Mikrobendruomen?s istorija“.

Svarbus kasdienis darbas su turistais, mokiniais, mokytojais

Be festivali? ir dideli? šven?i?, labai svarbus yra kasdienis darbas su atvykstan?iais ? miest? turistais, mokiniais ir mokytojais. Juos kaskart reikia sudominti miesto istorija, parodyti paveldo objekt? unikalum?, pasi?lyti ?domesni? veikl?. Tam pasitarnauja Krašto muziejuje ir Daugiakult?riame centre sukurtos edukacin?s programos, kuri? metu galima persirengti istoriniais kostiumais, pasimatuoti kipas ar paragauti mac?. Tod?l pastaruoju metu vis daugiau turistini? firm? keliautojams si?lo K?dainiuose aplankyti ne tik kunigaikš?i? Radvil? mauzoliej?, bet ir buvusioje sinagogoje ?sik?rus? Daugiakult?r? centr?. Jame patraukliai ir ?domiai yra pristatoma žyd? istorija bei papro?iai, vyksta daug aukšto lygio kult?rini? rengini?.

Reikia dirbti lanks?iai ir k?rybiškai 

Edukacinius užsi?mimus muziejinink?s veda ne tik muziejuose, bet ir senamiestyje. K?dainiai – tai unikalus miestas, kuriame vos per 2 valandas galima susipažinti su 4 skirting? religini? konfesij? maldos namais: katalik?, reformat?, sta?iatiki? ir jud?j?. Tod?l nor?dami pla?iau atskleisti m?s? miesto unikalum? ir suteikti daugiau žini? apie ?vairias religijas, suk?r?me program? „Religini? konfesij? maldos namai“. Jos metu dalyviai aplanko anks?iau min?tus maldos namus, akivaizdžiai pamato j? skirtumus ir išsiaiškina panašumus, nagrin?jamas jud?j? ir krikš?ioni? Dekalogas, užduo?i? s?siuviniuose atliekamos užduotys. Ši? program? mielai renkasi ne tik istorijos, bet ir tikybos, etikos, dail?s mokytojai, suaugusi?j? grup?s.

Stengiamasi dirbti lanks?iai ir prisitaikyti prie auditorijos, akcentuojant skirtingus dalykus ir parenkant užduotis. Programos pabaigoje su suaugusiaisiais dažnai diskutuojama, koki? reikšm? žmogaus gyvenime užima religija.

Remiamasi K?daini? miesto pavyzdžiu: XIX a. pabaigoje mieste gyveno tik 7 500 žmoni?, kurie meld?si net 13-oje maldos nam?: 8 sinagogose ir maldos namuose, 2 protestant? bažny?iose, 2 katalik? ir 1 sta?iatiki? cerkv?je.

Darbe su turistais neapsiribojama tik K?daini? miestu, siekiama, kad jie kuo daugiau sužinot? ir apie viso K?daini? krašto istorij? bei paveld?. Daugiakult?ris centras yra suk?r?s 4 naujus turistinius maršrutus po K?daini? rajono miestelius, dvarus ir kaimus, parodant juose esan?i? paveldo objekt? ir ten gyvenusi? žmoni? reikšmingum?.

?vairiapus? K?daini? krašto muziejaus veikla sudaro s?lygas tiek vietos gyventojams, tiek ir turistams ne tik prasmingai praleisti laisvalaik?, bet ir susipažinti su m?s? karštu, pajausti jo unikalum?.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.