Įdomaus darbo galimybės jaunam agronomui abejonių nekelia

Iš Kėdainių kilęs, šiuo metu kaunietis Albertas Maskaliūnas yra vienas tų jaunų žmonių, kuriems, įgijusiems universitetinį išsilavinimą, neteko varstyti darbo biržos durų ar galvoti apie emigraciją. Albertas – agronomas. Ir, kaip pats sako, neabejojantis, kad šalies darbo rinkoje ir taip gana paklausios profesijos prestižas tik augs.

Žemės ūkis keičiasi iš esmės

„Net ir toli nuo žemės ūkio esantys miesto žmonės šiandien negali būti nieko negirdėję apie Lietuvoje pastebimai didėjančius javų, rapsų ir kitų kultūrų derlius. Tai lemia taikomos vis pažangesnės auginimo technologijos ir sėjamos  naujos, aplinkos veiksniams  vis atsparesnės bei produktyvesnės augalų veislės“, - pasakoja A. Maskaliūnas.

Jo pastebėjimu, vis daugiau mūsų šalies ūkininkų žiūri į Vakarus, į Daniją, kur derliai vis dėlto tebėra gerokai didesni. „Mūsų žmonės irgi ima skaičiuoti skirtumą tarp įdėto darbo, išlaidų ir gauto uždarbio. Kadangi derliaus kainos nekyla, o investicijos auga, norint uždirbti, reikia stengtis gauti derlių patiriant kuo mažiau išlaidų. Tad šiame kontekste vis reikšmingesne figūra ir tampa agronomijos specialistas, gerai išmanantis augalų poreikius bei jų auginimo technologijas“, - dėsto pašnekovas, pastebintis, kad pastaruoju metu ūkininkavimo principai keičiasi iš esmės, o tam nepakanka vien praktinių įgūdžių.

Kėdainiai – vienas derlingiausių Lietuvos regionų, nuo seno garsėjantis žemdirbystės tradicijomis. Todėl Kėdainių šviesiąją gimnaziją baigusiam Albertui neteko patirti klasiokų nuostabos išgirdus, kad jis ketina studijuoti Aleksandro Stulginskio universitete, rengiančiame specialistus agroverslui.

„Mano paties tėvai nėra ūkininkai, tačiau stambiai žemės ūkio bendrovei vadovauja krikštatėvis. Jo kalbos apie įdomų savo darbą man visada darė įspūdį“, - prisimena Albertas, pastebėdamas,  kad svarbi „dedamoji“ buvo ir tai, jog ASU Agronomijos fakultete turėjo galimybę studijuoti  valstybės finansuojamoje vietoje.  Kita vertus, tai galbūt ir nestebino, nes jo „arkliukai“ mokykloje visada buvo biologija, chemija, matematika.

„Tiesą sakant, iš pradžių pirmasis studijų semestras šiek tiek nuvylė. Nes teko mokytis tokių dalykų kaip filosofija, visuomenės raida. Dabar suvokiu, kad universitetas būsimam absolventui stengiasi suformuoti platų akiratį, o ne vien išmokyti specialybės dalykų. Deja, kai tau  aštuoniolika, to dar nesupranti. Sakyčiau, ASU puiku buvo tai, kad viską, ką išmoksti teoriškai, gali pačiupinėti rankomis, susieti su praktine veikla moderniose laboratorijose. Mes plaudavome ir tirdavome dirvožemį, gamindavome herbariumus, rinkdavome vabalų kolekcijas. Manau, kiekvienam studentui malonu ir tai, jog santykinai nedideliame universitete bendraudami su dėstytojais, profesoriais visi jautėmės saviškiai“, - prisimena pašnekovas.

Iš Turkijos universiteto – su nauja patirtimi

Vienu įdomiausių studijų etapų Albertas laiko semestrą, trečiajame kurse praleistą Turkijoje – Antalijos Akdenizo universitete, į kurį išvyko pagal studentų mainų programą „Erasmus“.

„Akdenizo universitetas didžiulis – jame apie 20 fakultetų. Tarp jų – ir žemės ūkio.“ Kaip būsimasis žemės ūkio specialistas, tikėtina, daugiau žinių būčiau parsivežęs iš Švedijos ar Danijos, nes Turkijos klimatas visiškai kitoks nei Lietuvoje, taigi kitoks ir žemės ūkis. Ten praktiškai neauginama mums įprastų rapsų ar javų. Tačiau sodininkystė ir daržininkystė savo mastais pribloškianti. Pats universitetas taip pat itin aukšto lygio – dėstytojai  tikri savo dalykų ekspertai,  puikiai kalbantys angliškai. Įdomu tai, kad Turkijoje aukštasis mokslas visiškai nemokamas – simbolinį mokestį moka tik 6 – 7 metus studijas užtęsiantys studentai.  Visiems suteikiamas ir nemokamas  maitinimas“, - Turkijos valstybės dosnumu jaunimui stebisi Albertas.

Jo žodžiais, studijuojant „silpnoji grandis“ Turkijoje buvo prastas tenykštis interneto ryšys. Tačiau, vaikino pastebėjimu, tai kartu yra ir privalumas, skatinantis jaunimą susitikti, bendrauti, kalbėtis žiūrint vieni kitiems į akis užuot laiką leidus socialiniuose tinkluose.

Jaunojo specialisto akiratyje - užsienio selekcininkai

Nors tuo metu buvo tik trečiakursis, grįžęs iš Turkijos A. Maskaliūnas  iškart pasibeldė į ASU Agrobiotechnologijos laboratorijos duris, prašydamasis bet kokios pagalbinės veiklos su galimybe pradėti rašyti ir savo bakalaurinį baigiamąjį darbą apie tam tikrų cheminių  medžiagų įtaką javams sausrų metu. Toje pačioje laboratorijoje vaikinas sėkmingai parašė ir magistro darbą.

Studijuodamas Albertas už atlyginimą dirbo tik atostogų metu, nes, sako, sunkiai įsivaizduojantis, kaip po naktinės pamainos plaunant lėkštes, dieną būtų įmanoma  produktyviai mokytis. „Visas vasaras dirbau su mano būsima profesija susijusius darbus. Kaip studentas ne tik gavau nemažus pinigus, bet ir įgijau labai geros praktinės patirties apie javų kokybinius   parametrus“, - neabejoja jis.

Žvalgytis darbo pagal specialybę Albertas pradėjo tik bebaigdamas  universitetą. Ir, kaip pats tvirtina, išsirinko įdomiausią vietą, kuri suteikia daugiausia galimybių saviraiškai.

„Tarptautinėje agroverslo įmonėje dirbu sėklų vadybininku. Ką tai reiškia? Ogi esu atsakingas už naujų žemės ūkio kultūrų veislių paiešką užsienio šalyse ir jų pateikimą Lietuvos rinkai. Todėl tenka daug bendrauti su Vokietijos, Prancūzijos, netgi Kanados selekcininkais. Vasarinėms kultūroms svarbiausia yra derlingumas, aukšta kokybė bei atsparumas ligoms. Žieminėms - žiemkentišumas. O Lietuvoje žieminės  kultūros užima daugiau nei 70 proc. pasėlių ploto. Todėl ir ieškome mokslininkų, kurie išvedinėja kaprizingam mūsų klimatui atsparias ir derlingas veisles“, - pasakoja A. Maskaliūnas.  Pasak jo, naujos veislės išvedinėjamos ir Lietuvos žemdirbystės institute. Tačiau tam, kad nauja javų veislė patektų į rinką, reikia net dvylikos metų nuoseklaus darbo. Tarkime, aštuntaisiais  metais eksperimentas nepasitvirtina, ir  vėl viską tenka pradėti iš pradžių. Tačiau selekcinė veikla taip pat yra labai įdomi, jei tik agronomas yra apsišarvavęs kantrybe. Žodžiu, ši profesija šiandien gali sėkmingai atverti  karjeros kelią ir veržliems, ir kantriems.  Tad svarbiausia yra tik teisingai pasirinkti kryptį“, - su šypsena reziumuoja Albertas.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.92.153.90.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Pažintinė kolegų kelionė po Zarasų kraštą

Jau tapo tradicija VšĮ Kėdainių PSPC dantų gydymo skyriaus medikams keletą kartu per metus kartu papramogauti bei turiningai praleisti laiką. S...

Vyras peiliu sužalojo žmoną. Pats bandė pasikarti

Birželio 18 d. apie 21 val. Kėdainiuose, A. Kanapinsko g., savo namuose, vyras (g. 1952 m.) peiliu sužalojo žmoną (g. 1950 m.)