Gyvent ir džiaugtis šia diena
Sunkus metas. Daugelį mūsų ima nerimas, baimė, neviltis. O net pas psichologą negalima dabar nueiti. Gera žinia, kad visgi galima į psichologus kreiptis. Kėdainių psichikos sveikatos skyriuje medicinos psichologai karantino laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu: konsultacijos teikiamos telefonu. Internete galima rasti daugybę numerių pagalbos telefonų, pasikalbėti su savanoriais. Nuoširdus pokalbis kad ir su neprofesionalu daro stebuklus. Gali žmogus ir pats sau padėti. Apie tai mintimis dalijasi, į klausimus atsako Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologas Donatas Lučunas. Jis sako, kad krizės metu dažnai kaip tik sumažėja besikreipiančių pagalbos, nes žmonės labiau susimobilizuoja. Tačiau besikreipiančių gali padaugėti, jei sunkus metas užsitęstų ilgą laiką, taip pat daugės neviltingai nusiteikusių žmonių po krizės.
Kaip šiuo metu dirba psichologai? Nuotoliniu būdu? Kuo jis skiriasi nuo įprasto, kai sėdima ir žiūrima vienas kitam į akis? Galbūt yra žmonių, kuriems lengviau kalbėtis, kai jų nemato? Iš kitos pusės, kai nematai žmogaus, galbūt sunkiau įvertinti būseną, nes nematai kūno kalbos.
Kėdainių psichikos sveikatos skyriuje medicinos psichologai karantino laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu. Konsultacijos teikiamos telefonu. Gyvas bendravimas yra pats geriausias būdas suteikti pagalbą pacientui. Neverbalinė komunikacija, kūno kalba – labai svarbi konsultavimo, diagnostikos dalis.
Šiek tiek prastesnė alternatyva galėtų būti nuotolinės konsultacijos, naudojantis IT technologijomis, kai girdimas garsas ir matomas vaizdas. Nuotolinės konsultacijos turi savo privalumų: galime pasiekti dideliu atstumu nutolusį asmenį (net ir esantį kitame pasaulio gale), sutaupo paciento laiką (nereikia niekur važiuoti) ir pan. Taip pat nuotolinės konsultacijos turi savo trūkumų – gali kilti techninių nesklandumų, trūkinėti ryšys, pacientui gali trukdyti pašaliniai asmenys ar garsai, gali būti sudėtinga atlikti diagnostinius testus, kilti sunkumų dėl duomenų saugumo ir pan.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų, šiuo metu, esant karantinui, tiek medicinos darbuotojai, tiek mokytojai, tiek kiti darbuotojai turi tiek, kiek galima, kiek įmanoma, prisitaikyti prie situacijos.
Ar padaugėjo dabar besikreipiančių? Gal dabar žmonės yra susimobilizavę, dar ne taip pavargę, bet, sakykim, praeis koks mėnuo ar du, ar nepasipils depresijų ir nerimų?
Krizės mobilizuoja žmogų. Krizės metu dažnai sumažėja besikreipiančių pagalbos. Šiuo metu į medicinos psichologus taip pat mažiau žmonių kreipiasi pagalbos. Jų gali padaugėti, jei krizė užsitęstų ilgą laiką, taip pat daugės žmonių po krizės.
Kaip elgiasi žmonės, kurie serga depresijomis ar labai nerimauja? Gal jie taip pripratę nerimauti, jiems taip įprasta, kad dabar, kai yra reali priežastis, gal kaip tik jie ramesni, nepanikuoja?
Žmonės gali elgtis įvairiai. Kai kuriuos žmonės krizė gali išjudinti, mobilizuoti. Kiti gali jausti dar didesnį stresą, įtampą, bejėgiškumą, dar labiau nerimauti. Prie didesnio nerimo prisideda ir žiniasklaida, pateikdama daugiau to, kas įvyko ar vyksta blogo, dažnai stengdamasi suaštrinti situaciją ar įvykius. Todėl karantino metu žmonėms (ypač turintiems emocijų sutrikimų) rekomenduojama informaciją gauti iš patikimų šaltinių bei tą daryti kiek galima rečiau (pvz., vieną ar du kartus per dieną).
Ar tai, kad kai kurie žmonės jaučia nerimą ir baimę tokiomis aplinkybėmis yra normalu, ar tai išduoda kažkokias galimas jau turimas psichinės sveikatos problemas?
Šiuo metu, esant koronaviruso pandemijai, tiek nerimo, tiek baimės jausmai yra normalus dalykas. Mes visada galime pagalvoti, kiek šitie jausmai mums šiuo metu gali būti naudingi, ką mes galime padaryti: būti tiek, kiek galima, sąmoningesni, laikytis gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijų ir pan. Taip pat galime pagalvoti, kada šie jausmai pernelyg suintensyvėja ir tampa neadaptyviais. Turėtume susitaikyti su tais dalykais, kurių mes negalime pakeisti. Kai situacijai negali daryti įtakos, belieka nurimti, atsipalaiduoti.
Kokia žmonių grupė yra pažeidžiamiausia? Kas sąlygoja, kad vieni pakelia viską, o kiti beveik nieko niekada? Vieni palūžta dėl menkos priežasties, o kiti išgyvena netekę namų, pinigų, draugų, susirgę nepagydoma liga?
Pažeidžiamiausi tie, kurių psichinė sveikata yra silpnesnė, kuriems sunkiau sekasi adaptuotis prie vykstančių pokyčių, kurie sunkiai toleruoja neapibrėžtumą, kurie tiesiogiai yra nukentėję nuo krizės ir pan.
Labiau atsparūs stresui, sąmoningesni, sėkmingesni žmonės šiek tiek labiau mato realybę tokią, kokia ji yra: tiek vidinę (mintys, jausmai, kūno pojūčiai, impulsai), tiek išorinę (elgesys, aplinka). Tokie žmonės yra įsisąmoninę savo vertybes, moka sutelkti ir perkelti dėmesį į tai, kas jiems yra svarbu. Moka priimti save tokius, kokie yra. Moka priimti kitus žmones. Moka priimti ir sugyventi su neapibrėžtumu. Sugeba atjausti save ir kitus. Sugeba spręsti problemas ir priimti sprendimus atsižvelgiant į realybę. Moka prisitaikyti keičiantis realybei. Gera žinia, kad mes galime stengtis tokie būti ir laikui bėgant mums vis geriau ir geriau pavyks!
Gal pokyčiai, kad ir teigiami, vis tiek žmogaus yra sunkiai priimami. Žmogus nori pastovumo, ateitis, jei neaški, sukelia nerimą. Juk, pavyzdžiui, dalis žmonių bijo ką keisti gyvenime, nes tai būtų iššūkis. Kad ir teigiamas. Bet vis tiek iššūkis, tai geriau jau būna sename taške ir nieko nekeičia.
Natūralu, kad neapibrėžtumas kelia nerimą. Kuo didesnis neapibrėžtumas, tuo nerimo daugiau. Todėl svarbu į sudėtingą situaciją žiūrėti ne kaip į problemą, o kaip į iššūkį, kaip į naują patirtį, kad ir kokia ta patirtis bebūtų. Gaila, bet kartais didelės krizės ir yra mus, žmones, išjudinanti jėga. Na, bent kažkuriam laikui.
Kokias charakterio savybes reiktų ugdyti, kad būtum prisitaikęs prie įvairių pokyčių, kad jų nebijotum, kad iš jų pasiimtum tai, kas gera ? Tokių savybių, charakterio stiprybių yra daug. Kiekvienas iš mūsų jų turi daug. Tik kartais mes jomis nesinaudojame, į jas neatkreipiame dėmesio, jos tūno giliai paslėptos viduje.
Kuo mes lankstesni, kuo labiau gebame mokytis, persimokyti, tuo labiau galime prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Kuo mes esame labiau sąmoningesni, tuo geresnį atsaką į situaciją pasirinksime, tuo mažiau reaguosime autopilotu. Reiktų prisiminti harmonijos ar pusiausvyros taisyklę: „drąsos, jėgų keisti tai, ką galime pakeisti; ramybės susitaikyti su tuo, ko negalime pakeisti; išminties tą skirtumą suprasti”. Kuo didesnė bus mūsų atjauta sau ir kitiems, tuo mažiau kentėjimo turėsim.
Ar buvo sudėtingesnių išgyvenimų pasaulyje žmonėms per pastaruosius 100 metų ? Sakysit 2-asis pasaulinis karas. Kai kas ir šį laiką vadina karu.
Pasaulyje buvo ir bus sunkių laikotarpių. Nelaimės, kentėjimas, nesėkmės yra natūrali žmogaus gyvenimo kelio dalis. Žiūrint filosofiniu požiūriu, gali būti, kad koronaviruso pandemija Dievas mus saugo nuo baisesnių dalykų (karo (-ų), gamtos suniokojimo, žmogaus susinaikinimo). Karantinas leidžia mums sustoti ir atsigręžti į tikrąsias mūsų vertybes, leidžia labiau vertinti tai, ką mes turime, kas supa mus. Pandemija suvienija žmones, tautas. Mes susivienijame prieš bendrą visiems nematomą priešą. Mes susimąstome.
Kodėl dabartiniai žmonės nepaklūsta valstybės nurodymams neiti, nepirkti, nevaikščioti, saugotis, dėvėti kaukes? Kokios to psichologinės priežastys?
Kartais mums norisi elgtis priešingai, nei reikalaujama. Taip pat mažiau sąmoningi žmonės mažiau linkę laikytis rekomendacijų. Antisocialios asmenybės ypatumų turintys žmonės dažnai linkę pažeidinėti nustatytas taisykles.
Kas gali priversti žmogų įsiklausyti ir suprasti padėties rimtumą? Kokie žodžiai ar veiksmai?
Reikėtų daryti tai, kas įmanoma. Šiuo metu tai ir daroma. Reikėtų nuolatos priminti, informuoti apie svarbiausias rekomendacijas. Ir tą daryti kuo ramiau.
Kas bus po to, po karantino? Kokią išėjimo iš sąstingio ir baimės laiko strategiją turėtų rinktis žmogus?
Po karantino mes būsime įgiję daugiau patirties. Visą šitą krizę galime priimti kaip mus auginančią, darančią mus išmintingesnius, leidžiančią atskirti svarbiausius dalykus nuo bereikšmių. Aišku, esant sunkumams, reikia nebijoti kreiptis pagalbos ir į psichikos sveikatos specialistus.
Kas gali padėti žmogui įveikti problemas, anksčiau nebuvo psichologų, tarnybų, padėjėjų, kaučerių, bet žmonės mažiau žudėsi, mažiau gėrė vaistų. Kas jiems padėdavo įveikti problemas?
Manau, kad ir anksčiau buvo įvairių dalykų. Iš tiesų mes gyvename viename iš geriausių laikotarpių žmonijai (materialine prasme). Gali būti, kad esame nusigręžę nuo dvasinių vertybių.
Kas galėtų padėti? Galėtų padėti savo gyvenimo vertybių įsisąmoninimas bei tų vertybių (tiek, kiek įmanoma) praktikavimas. Stiprią jėgą turi tikėjimas, leidžiantis tai, kas nuo mūsų nepriklauso, palikti aukštesniajai jėgai, Dievui. Galėtų padėti tai, kad bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis mes galime sąmoningai nors šiek tiek labiau įžvelgti pozityvią gyvenimo, realybės pusę. Mes galime sutelkti dėmesį ir džiaugtis mažais kasdieniniais dalykais.
Koks bus naujasis žmogus: technologinis, abejingas? Grįš į senąjį kiautą, nes pripratimas antras prigimimas? Ar mes pasikeisim?
Kiekvienas sunkumas gali mus auginti kaip asmenybes arba gali mus žlugdyti. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų požiūrio į situaciją, nuo mūsų situacijos interpretacijų. Manau, kad mes tapsime išmintingesni, sąmoningesni, dvasingesni.
Ir visgi, ką šiuo sunkiu metu, kai ima nerimas, depresija, panika, daryti, kaip save nuraminti ir palaikyti?
Labai svarbu dėmesį perkelinėti į „čia ir dabar“, nukreipti mintis į kitus dalykus, susigalvoti kasdienių aktyvių veiklų, pasistengti mėgautis kasdienėm mažom smulkmenom, pasidžiaugti buvimu su savo šeima ‒ turbūt didžiausia vertybe. Aišku, reikalui esant, reiktų išdrįsti kreiptis pagalbos telefonu. Kartais nuoširdus pasikalbėjimas, išsikalbėjimas labai padeda. Labai svarbu fizinis aktyvumas, judėjimas. Pasportavimas, esant galimybei, kai tai saugu, ėjimas pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru. Bet kokia fizinė veikla veikia savijautą teigiamai. Kad ir namų tvarkymas. Nuveiktas kad ir menkas darbelis pakels nuotaiką. Laisvą laiką galima išnaudoti savo hobiui praktikuoti (tiek, kiek įmanoma). Padaryti tai, kam anksčiau neatrasdavom laiko.
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.
Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Taip pat skaitykite
Kaip išsirinkti geriausią keptuvę savo virtuvei?
Partnerio turinys
Žmonės, kurie mėgsta gaminti, mėgsta kokybiškas priemones maisto gamybai, todėl renkasi tik aukščiausios kokybės gaminius.
Išskirtiniai kvepalai: atraskite nišinius aromatus, kurie pabrėš jūsų individualumą
Partnerio turinys
Kvepalai yra vienas populiariausių būdų išreikšti individualumą ir pabrėžti savo stilių.