Dr?gna žiema sveikatai dar pavojingesn? už šalt?

Ši? žiem? kol kas nesulaukiame dideli? šaln?, o vietoje gausaus sniego už lango matome dargan?. Vaistininkai aiškina, jog m?s? sveikatai tokios naujienos tikrai ne ? gera – esami orai virusams bei ligoms yra gerokai palankesni nei stipriau spaudžiantis šaltukas. Tai patvirtinta ir oficial?s sergamumo duomenys.

Užkre?iam?j? lig? ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pra?jusi? savait? (sausio 1-7 d.) sergamumas gripu ir ?min?mis viršutini? kv?pavimo tak? infekcijomis siek? 64,3 dešim?iai t?kstan?i? gyventoj?. Palyginus su ankstesni? met? rezultatais, šis skai?ius – itin aukštas. Štai pirm?j? 2016-?j? savait? 10 t?kst. gyventoj? teko vos 35 registruoti susirgimo atvejai, 2015 ir 2014 m. šis skai?ius buvo dar mažesnis.

Vaistinink? Jolita Skinderskien? aiškina, jog su sergamumu žmon?s dažnai sieja žiem?, nors peršalimo ligos labiau pa?m?ja rudens laikotarpiu. Tad b?tent rudeniški orai žiemos  pradžioje g?sdinti ir tur?t? labiausiai.

„Dr?gm?, orai, kai temperat?ra laikosi teigiama, bet gausu krituli?, imunitetui pasi?lo pat? didžiausi? išš?k?. Tai mes matome ir iš vaistin?s lankytoj?: kai prasideda tikrai dideli šal?iai, kovojan?i? su peršalimu maž?ja, o štai dabar kaip tik išgyvename pakilim?, kai auga antivirusini? preparat? ir net antibiotik? pardavimai“, – teigia vaistinink?.

Pakilusi? lig? statistik? aiškinti reik?t? tuo, jog dr?gnas oras padeda virusams daugintis ir plisti. Esamomis s?lygomis žmon?s neretai peršlampa kojas, o kartu su palyginus v?sia temperat?ra tai sudaro imunitetui nemenk? išš?k?. Šiuo metu aktyviausi ?vair?s peršalimo virusai, pažeidžiantys viršutinius kv?pavimo takus. Dažniausiai jie pasireiškia bendru silpnumu, sloga, kosuliu, ?iauduliu bei galvos skausmu.

Absoliuti dauguma susirgim? t?ra peršalimo ligos, kuri? simptomai tur?t? kamuoti ne ilgiau kaip kelet? dien?. Ta?iau netinkamai gydantis jie gali komplikuotis ir ? sinusit?, bronchit?, gerkl?s uždegim? bei kitas sunkesnes ligas.

„Dabar plintan?ios virusin?s infekcijos yra labai užkre?iamos, nes d?l vitamin? tr?kumo dažno žmogaus imunitetas kiek susilpn?j?s, o darboviet?se ar viešajame transporte nuolat sutinkame ?iaudin?i? bei kosin?i? žmoni?. ? kv?pavimo takus virusas patekti gali ir per daiktus, tokius kaip stiklin?s, tur?klai ar mobilieji telefonai“, – aiškina J. Skinderskien?.

Ekspert? kaip pa?i? efektyviausi? apsaugos nuo virus? priemon? ?vardija reguliar? ir kruopšt? rank? plovim?si, ypa? gr?žus iš lauko. Taip pat rekomenduotina periodiškai v?dinti patalpas, vartoti daug skys?i? bei pasirinkti aprang? taip, jog dienos metu neb?t? šalta, bet vaikštant k?nas neperkaist?. Be abejo, svarbu ir tai, kad organizmas gaut? pakankamai miego ir kaip ?manoma mažiau streso – kitaip sutiktas virusas lengviau ?veiks k?no apsaug?.

Kita vertus, kad ir koki? atsargumo priemoni? pavykt? imtis, tokios oro s?lygos užtikrina, jog virusai vis vien užpuls. Tod?l b?tina daryti visk? stiprinant b?tent savo imunitet?, neleidžiant? šiems susid?rimams paversti žmogaus nedarbingu. Tam reikalinga sveika, pilnavert? mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas bei imunitet? stiprinan?i? preparat?, toki? kaip vitaminas C ar D, vartojimas.

„Niekur n?ra toki? galing? vaist? kaip tie, kuriuos pagamina pats organizmas. Jei jau?iate peršalimo ligos simptomus, praleiskite kelias dienas ils?damiesi, gerdami daug skys?i? ir miegodami – leiskite k?nui pa?iam laim?ti savo m?šius. Ta?iau jei pra?jus šioms porai dien? ir toliau jau?iat?s prastai – klauskite profesionalo pagalbos ir nebandykite gydytis patys. Kartais žmon?s pernelyg pasitiki savo žiniomis ir savarankiškai griebiasi net antibiotik?. O juk neteisingas vaist? derinimas gali sukelti didžiules komplikacijas“, – patar? J. Skinderskien?. 

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.