Donatas Lučunas: „Į psichologą gali kreiptis ir psichiškai sveiki žmonės“

Raicevičienės nuotr.

Pastaruoju metu, gyvenant antrojo karantino sąlygomis, pasikeitus įprastam gyvenimo ritmui, vis daugiau pacientų kreipiasi į savo šeimos gydytoją dėl padidėjusios emocinės įtampos, atsiradusio   nerimo, streso, įtampos, nemigos. Be to, ir patys pacientai, ateinantys į gydytojo kabinetą, neretai negali suvaldyti savo emocijų, elgiasi agresyviai, jauni žmones neslepia, kad juos aplanko suicidinės mintys. Pajutus šiuos ar panašius simptomus, pacientams patariama kreiptis į specialistus –  VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje dirbančius psichologus ar gydytojus psichiatrus (nereikia šeimos gydytojo siuntimo), kurie iš karto suteiks kvalifikuotą pagalbą. Apie tai plačiau pokalbyje su Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologu Donatu Lučunu.

Kokius negalavimus pajutus reikėtų kreiptis ne į šeimos gydytoją, bet ieškoti psichologo pagalbos?

Į psichologus reiktų kreiptis esant psichosocialiniams sunkumams.  Kreipiamasi dėl įvairių priežasčių: sunkumai susitvarkant su stipriomis emocijomis (nerimu, baimėmis, liūdesiu, pykčiu, gėda, kalte, vienišumu ir pan.); sunkumai susitvarkant konfliktinėse situacijose; skyrybos; netektys; bendravimo sunkumai; nesutarimai šeimoje; nepasitenkinimas savimi, gyvenimu; emocinis išsekimas; perdegimas ir t.t.

Į psichologą gali kreiptis ir psichiškai sveiki žmonės, kurie turi kažkokių gyvenimiškų sunkumų, su kuriais sunku pačiam tvarkytis, taip pat tie, kurie nori gyvenime būti dar sėkmingesniais, laimingesniais, norintys įgyti streso, emocijų valdymo įgūdžių, norintys gyventi sąmoningiau, norintys padidinti psichologinį atsparumą ir psichologinę gerovę, gyvenimo kokybę.

Kreiptis į psichikos sveikatos specialistą (psichologą, gydytoją psichiatrą) rekomenduojama pasireiškus keliems ar daugiau pablogėjusios savijautos požymių: bloga nuotaika (tęsiasi ilgesnį laiką); nuovargis; įtampa; sunkumai sukaupiant dėmesį; stiprus nerimas; stiprus liūdesys; pykčio protrūkiai (kurių žmogus negali kontroliuoti); padidėjęs dirglumas; atbukimas; užsidarymas nuo kitų žmonių, vengimas bendrauti; negatyvios mintys; neigiamas savęs vertinimas; blogas miegas; sutrikusi mityba; psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas; motyvacijos sumažėjimas; valios stoka; negebėjimas džiaugtis; energijos stoka.

Esant somatiniams simptomams, skausmingiems kūno pojūčiams, reiktų kreiptis į šeimos gydytoją, pas kurį galima dėl visa ko išsitirti, ar nėra kokios ligos ar patologijos.

Padidėjęs nerimas, įtampa, stresas, jautrumas, nesugebėjimas valdyti elementarių situacijų − ar tai yra priežastis, dėl kurios pacientui būtina psichologo konsultacija?

Jei stresas, neigiamos emocijos ar disfunkcinis elgesys išlieka ilgesnį laiką (tarkim, tęsiasi 2 savaites), reiktų kreiptis į psichologą ar gydytoją psichiatrą. Esant didelei krizei, galima kreiptis nedelsiant dėl būtinosios pagalbos.

Kaip žmogus pirmiausia pats galėtų padėti sau, įveikiant nerimą, mažinant stresą, atsiribojant nuo negatyvių minčių?

Šiuo metu, esant koronaviruso pandemijai, tiek nerimo, tiek baimės jausmai, tiek stresas yra normalus dalykas. Pandemijos metu jaustis blogai yra natūralu. Mes visada galime pagalvoti, kiek šitie jausmai mums šiuo metu gali būti naudingi, ką mes galime padaryti: būti tiek, kiek galima, sąmoningesni, laikytis gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijų ir pan. Taip pat galime pagalvoti, kada šie jausmai pernelyg suintensyvėja ir tampa neadaptyviais. Turėtume susitaikyti su tais dalykais, kurių mes negalime pakeisti. Kai situacijai negali daryti įtakos, belieka nurimti, atsipalaiduoti.

Natūralu, kad neapibrėžtumas kelia nerimą. Kuo didesnis neapibrėžtumas, tuo nerimo daugiau. Todėl svarbu į sudėtingą situaciją žiūrėti ne kaip į problemą, o kaip į iššūkį, kaip į naują patirtį, kad ir kokia ta patirtis bebūtų.

Visų pirma, į pagalbą ateina fizinis aktyvumas (galima eiti pasivaikščioti, pabėgioti, sportuoti, eiti su šiaurietiškomis lazdomis ir pan.). Taip pat svarbu daryti tai, kas anksčiau atstatydavo jėgas (gal pabūti gamtoje, gal paklausyti muzikos, atlikti mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą ir pan.). Galima sąmoningai atlikti malonias, jėgas atstatančias veiklas, relaksacines veiklas. Svarbu, kad mes galėtume atkreipti dėmesį ir džiaugtis mažais kasdieniniais dalykais. Svarbu gerai pailsėti, išsimiegoti. Svarbu rūpintis savimi, skirti dėmesio savo savijautai.

Gerai, jei šeimoje ar su artimais žmonėmis galime pasidalinti savo sunkumais, jausmais ir išgyvenimais. Tą galima padaryti ir pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis (pvz., vaizdo pokalbiu).

Reiktų kuo daugiau juokauti, juoktis. Tai sumažins susikaupusią įtampą, leis nesureikšminti esamos situacijos, pasižiūrėti į ją iš šalies, pamatyti daugiau galimybių, resursų.

Reikėtų galbūt prisiminti ir seną tiesą: jei negali keisti situacijos, keisk požiūrį?

Kuo mes lankstesni, kuo labiau gebame mokytis, persimokyti, tuo labiau galime prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Kuo mes esame labiau sąmoningesni, tuo geresnį atsaką į situaciją pasirinksime, tuo mažiau reaguosime autopilotu. Reiktų prisiminti harmonijos ar pusiausvyros taisyklę: „drąsos, jėgų keisti tai, ką galime pakeisti; ramybės susitaikyti su tuo, ko negalime pakeisti; ir išminties tą skirtumą suprasti”. Kuo didesnė bus mūsų atjauta sau ir kitiems, tuo mažiau kentėjimo turėsim.

Galime praktikuoti, kiek įmanoma, labiau matyti realybę tokią, kokia ji yra: tiek vidinę (mintys, jausmai, kūno pojūčiai, impulsai), tiek išorinę (elgesys, aplinka), tos realybės neiškraipant savo mąstymo klaidomis. Praktikuoti priimti save tokius, kokie esame. Praktikuoti priimti kitus žmones. Praktikuoti priimti ir sugyventi su neapibrėžtumu. Praktikuoti atjausti save ir kitus, spręsti problemas ir priimti sprendimus atsižvelgiant į realybę, prisitaikyti keičiantis realybei.

Svarbu įsisąmoninti savo vertybes ir į jas perkelti dėmesį bei jas praktikuoti tiek, kiek įmanoma esamomis aplinkybėmis.

Stiprią jėgą turi tikėjimas, leidžiantis tai, kas nuo mūsų nepriklauso, palikti aukštesniajai jėgai, Dievui.

Bet kokie gyvenimo įvykiai turi ir teigiamą, ir neigiamą pusę. Kad ir kokios būtų gyvenimo aplinkybės, svarbu įsisąmoninti teigiamus aspektus bei savo dėmesį vis perkelti į tos situacijos pliusus, į teigiamą realybės pusę.

Reiktų vengti nuolatinio mąstymo apie pandemiją, reiktų nukreipti dėmesį į kitus svarbius ir malonius dalykus. Prie didesnio nerimo prisideda ir žiniasklaida, pateikdama daugiau to, kas įvyko ar vyksta blogo, dažnai stengdamasi suaštrinti situaciją ar įvykius. Todėl pandemijos metu žmonėms (ypač turintiems emocijų sutrikimų) rekomenduojama informaciją gauti iš patikimų šaltinių bei tą daryti (kiek galima) rečiau (pvz., vieną ar du kartus per dieną). Perteklinė ir nepagrįsta informacija gali didinti nerimą. Reiktų rinkti faktais grįstą, o ne emocijomis paremtą informaciją. Vengti dėmesį kreipti tik į antraštes, kurios dažnai yra labai skambios, kategoriškos, keliančios stiprius jausmus, bet neatspindinčios realaus turinio.

Galima išbandyti išmaniąsias pagalbos sau programėles („Ramu“, „Pauzė“ ir pan.).

Reiktų vengti vartoti alkoholį ar narkotikus, vengti rūkyti, vengti piktnaudžiauti medikamentais, nes tai nepadeda, o sukelia dar didesnę kančią.

Kokiais atvejais psichologo konsultacijų nebepakanka, bet būtina kreiptis į gydytoją psichiatrą?

Kuo savijauta blogesnė, kuo kančia didesnė, kuo jis labiau sutrikęs, tuo labiau reiktų kreiptis į gydytoją psichiatrą. Asmenys, turintys psichinę ligą, esantys psichozės būsenos, turi būtinai kreiptis į gydytoją psichiatrą. Būtent jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo planą, reikalui esant, paskiria medikamentinį ar / ir psichoterapinį gydymą, siunčia pas kitus specialistus.

Ar žmogus pats gali nuspręsti, kad jam reikalinga psichiatro pagalba ir medikamentinis gydymas?

Jei užsitęsusi bloga savijauta sutrikdo žmogaus normalų gyvenimą, darbingumą, gebėjimą susikaupti, santykius su aplinkiniais, kyla negatyvios, suicidinės mintys, būtinai reiktų kreiptis į gydytoją psichiatrą. Gydytojas psichiatras konsultacijos metu įvertina esamus simptomus, jų intensyvumą, galimas priežastis bei reikiamo gydymo poreikį.

Ar patartumėt pacientui pirmiausia su psichologu bendrauti nuotoliniu būdu ar iš karto gyvai?

Gyvas bendravimas yra pats geriausias būdas suteikti pagalbą pacientui. Neverbalinė komunikacija, kūno kalba – labai svarbi konsultavimo, diagnostikos dalis.

Šiek tiek prastesnė alternatyva galėtų būti nuotolinės konsultacijos, naudojantis IT technologijomis, kai girdimas garsas ir matomas vaizdas. Nuotolinės konsultacijos turi savo privalumų: galime pasiekti dideliu atstumu nutolusį asmenį (net ir esantį kitame pasaulio gale), sutaupo paciento laiką (nereikia niekur važiuoti) ir pan. Taip pat nuotolinės konsultacijos turi savo trūkumų – gali kilti techninių nesklandumų, trūkinėti ryšys, pacientui gali trukdyti pašaliniai asmenys ar garsai, gali būti sudėtinga atlikti diagnostinius testus, kilti sunkumų dėl duomenų saugumo ir pan.

Tačiau, kad ir kaip bebūtų, šiuo metu, esant koranaviruso pandemijai, medicinos darbuotojai turi tiek, kiek galima, kiek įmanoma, prisitaikyti prie situacijos.

Ar gali pacientas gauti psichologo paslaugas anonimiškai?

Pacientui garantuojamas konfidencialumas, išskyrus tuos atvejus, kai iškyla grėsmė paciento ar kitų žmonių sveikatai. Tačiau yra įrašomi abstraktūs įrašai į Psichikos sveikatos skyriaus ambulatorines asmens sveikatos istoriją.

Jei žmogus apsisprendė, kad jam būtina psichologo konsultacija, kur jis turėtų kreiptis?

Į medicinos psichologus ir gydytojus psichiatrus, dirbančius Psichikos sveikatos skyriuje, galima registruotis Kėdainių PSPC registratūros telefonais: (8 347) 614 34; (8 347) 613 34; (8 347) 613 14; 8 612 040 39. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia.

Asta Raicevičienė, VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.