Atliekų tvarkymo centrai pataria – rūšiuoti naudinga ir nesunku

Šiukšlės, netvarka ir dėl jų kylanti rizika sveikatai, nemalonūs kvapai bei kitos problemos nepatinka niekam. Dėl to dabartinė visuomenė vis daugiau dėmesio kreipia į tokius dalykus, kaip atliekų surinkimas, tvarkymas ir rūšiavimas. Nors rūšiuoti naudinga, yra to vengiančių, nes turi įsitikinimą arba iš trečių lūpų girdėjo, jog tai – sunku, nepatogu, o juk viskas visvien verčiama į vieną krūvą. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) specialistai nori paneigti šį mitą ir paaiškinti, kodėl rūšiuoti naudinga ir, kad tai nėra sunku.

Reklama

Visų pirma - rūšiuoti tikrai verta

Labai daug skeptikų turi nuomonę, jog nepriklausomai nuo to, kaip rūšiuosite atliekas, jos vis tiek atsiduria toje pačioje sąvartyno krūvoje. Tai nėra tiesa, nes vietose, kur galima rasti kelių spalvų konteinerius arba sukurta infrastruktūra rūšiavimui, ir atliekų surinkimas vyksta keliais etapais.

Pirminio rūšiavimo (mėlynų ir geltonų) konteinerių turinį išveža viena šiukšliavežė (joje yra du skyriai, kad šiukšlės nesimaišytų);

Stiklo atliekas surenka visiškai atskira šiukšliavežė;

Mišrios komunalinės atliekos taip pat surenkamos atskira specialia transporto priemone.

Nepriklausomai nuo regiono ir vietovės, atliekos vežamos į apdorojimo/rūšiavimo įrenginius, iš kur vyksta į skirtingas tolesnio jų tvarkymo vietas. Jos gali būti perduodamos tvarkytojams, perdirbėjams, parduodamos į užsienį, perduodamos panaudojimui energijai gauti (kogeneracinėse jėgainėse). Tik nedidelė dalis jų patenka į sąvartyną, kadangi ES ir LR teisės aktai skatina perdirbimą bei pakartotinį naudojimą. Juose nurodytos konkrečios procentinės vertės, kiek atliekų leidžiama pašalinti ir panaudoti sąvartynuose, o to viršyti negalima. Tad reikšminga dalis atliekų keliauja ten, kur suteikia realią naudą.

Na, o tinkamai paskatinti vartotojai tikrai rimtai įsitrauks į rūšiavimą. Puikus pavyzdys – depozitinės taros rinkimas. Pagal EAA (Europos aplinkos agentūros) duomenis mūsų šalies plastikinių atliekų rūšiavimo ir perdirbimo rodikliai yra vieni geriausių visoje ES. Tai matosi ir plika akimi. Miestuose bei pakelėse matome daug mažiau gėrimų taros šiukšlių. 

Antra – jūsų rūšiavimas turi realų poveikį

Apie atliekų tvarkymą daug kas galvoja ir pakankamai skeptiškai dėl to, nes nemano, kad jų veiksmai turi įtakos bendram rezultatui.

Atskirdami perdirbti tinkamas medžiagas nuo bendrųjų atliekų, gerokai sumažiname atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį. Taip ne tik taupome vietą, bet ir sumažiname kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Tokias medžiagas, kaip popierius, stiklas ir tam tikros plastmasės, galima perdirbti kelis kartus, taip taupant gamtos išteklius ir energiją. Pavyzdžiui, perdirbus vieną toną popieriaus, išsaugoma 17 medžių ir daugiau kaip 4000 kWh energijos. Galite paskaičiuoti, per kiek laiko suvartotumėte tiek energijos savo namų ūkyje…

Kiti puikūs pavyzdžiai apie tai, kaip net maži veiksmai turi didelę reikšmę:

Perdirbant vieną aliuminio skardinę sutaupoma tiek energijos, kad savo TV galėtumėte žiūrėti ~2 valandas;

Perdirbant 5 PET buteliukus gausite tiek pluošto, kad užpildytumėte storą slidinėjimo striukę;

Pakanka perdirbti vieną stiklo butelį, kad sutaupytumėte tiek energijos, kiek reikia kambariui apšviesti 3-4 valandas.

Kiekvienas veiksmas reiškia daug.

Jeigu net skaičiai neįtikina, pagalvokite apie sanitarines bei higienos sąlygas. Yra daug taisyklių bei reglamentų dėl tinkamo atsikratymo toksiškomis arba kenksmingomis šiukšlėmis. Tokių atliekų surinkimas yra griežtai reglamentuotas. Jei jų neatskirsite, mesite bet kur, dėl savo neatsakingumo galite užteršti dirvą, gruntinius vandenis, pakenkti augmenijai ir gyvūnijai. Tai – žala, kurios padariniams atitaisyti reikia eilės metų ar dešimtmečių darbo.

Trečia – rūšiavimas visai neprivalo būti galvos skausmu

Namuose ar biure atliekų tvarkymas neturi varginti. Kiekvienam atliekų tipui galima naudoti atskiras šiukšlių dėžes, konteinerius. Jeigu norite, galite net įsigyti išmanias šiukšliadėžes, kurios pačios pakeičia maišą, praneša apie užpildymą ar net ruošia kompostą. Daugėja ir rūšiavimui skirtų bendro naudojimo konteinerių, tad dabar nepatogiau yra nerūšiuoti ir viską mesti vienon krūvon.

Šie technologiniai sprendimai palengvina veiksmus, naudingus visai Žemei.

Net, jeigu susidaro kitokių tipų šiukšlės – drabužiai (tekstilė), stambiagabaritės atliekos, automobilių padangos, žaliosios atliekos – visų jų pridavimui taip pat yra gera infrastruktūra.

Didelių gabaritų atliekų aikštelėse, iš kiekvieno žmogaus priimamas tam tikras kiekis atliekų nemokamai. Tereikia tik rasti jums artimiausios Kauno RATC (arba jūsų regiono atliekų tvarkymo centro) valdomos aikštelės lokaciją ir į ją atvežti savo atliekas.

Žaliosios kilmės atliekoms taip pat yra specialios kompostavimo aikštelės.

Kauno mieste, rajone ir mažesniuose miestuose galima rasti specialius tekstilės konteinerius. Į juos galima mesti nebereikalingą tekstilę.

Tad pasiteisinimų galvoti neverta. Skaičiai, realūs pavyzdžiai ir bendros tendencijos įrodo, kad rūšiavimas apsimoka, nebėra sudėtingas, sukurtos patogios galimybės tvarkingai atsikratyti visų tipų atliekomis.

Užsakymo nr. 24/05/08/01

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.