Apie stres? darbe: požymius, priežastis, pasekmes

Vš? K?daini? PSPC vyksta t?stiniai vykdomo projekto ,,Psichikos sveikatos ir gerov?s darbe stiprinimas K?daini? rajono sveikatos prieži?ros darbuotojams“ mokymai. Š? kart? projekto dalyviai išklaus? ?vadin? paskait? ,,D?mesingu ?sis?moninimu gr?stas streso valdymas“, kuri? skait? lektor? – dr. Viktorija Grigali?nien?, sertifikuota Europos klinikin?, sveikatos psicholog?.

Streso darbe priežastys

Lektor?s teigimu, stresu vadiname neigiam? aplinkybi? sukeltus organizmo ir elgesio sutrikimus, neigiamus emocinius išgyvenimus, psichologin? ?tamp?, kurios nesugebame kontroliuoti.

Kalb?dama apie ,,darbin?“ stres?, sveikatos psicholog? aiškino, jog su darbu susijus? stres? galima apibr?žti kaip ,,s?veik?“ tarp darbuotojo ir pavojing? veiksni? darbo aplinkoje. Naudojant š? model?, galima sakyti, kad stresas patiriamas, kai darbo aplinkos reikalavimai viršija darbuotojo geb?jimus juos ?vykdyti (arba juos kontroliuoti).

Užtat trumpalaikis stresas netgi naudingas m?s? organizmui –  jis ,,supurto“ m?s? imunin? sistem?,  netgi pagerina m?s? kognityvines funkcijas, iš j? ir atminties galimybes, d?mesio koncentracij?. Ta?iau ilgalaikis stresas yra distresas (kenksmingas, trikdantis veikl? stresas) žalingas m?s? organizmui, nes b?tent ilgalaikio streso metu išsiskiria kortizolis (kraujyje kyla gliukoz?s kiekis), gali gr?sti nutukimo pavojus, atsirasti nuovargio jausmas.

Kadangi žmogus didesn? savo aktyvaus buvimo laik? praleidžia darbe, lektor? išskyr? ,,darbinio“ streso požymius. Pasirodo, kad stres? darbe gali sukelti tokie psichologiniai-socialiniai veiksniai, kaip:

darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui;bauginimai ir smurtas darbe (fizinis, psichologinis);prasti tarpusavio santykiai (darbuotoj?, darbuotoj? ir vadov?);gr?žtamojo ryšio tr?kumas (nežinau, kokie minusai, kokie pliusai);komandinio darbo nebuvimas. Stresas medicinoje

Dr. V. Grigali?nien? pažym?jo, jog literat?roje yra išskiriamos b?tent medicinoje patiriamo streso  priežastys. Pagal statistinius rodiklius, iš vis? intelektuali? profesij? – deja, medik? (sveikatos prieži?ros specialist?) daugiausiai skai?iuojama savižudybi? statistikoje bei turin?i? problem? d?l  alkoholio vartojimo. Medikai taip pat turi vien? iš didžiausi? rizik? patirti stres?. Vis tik pirmoje vietoje labai daug met? pagal patiriam? stres? yra socialiniai darbuotojai. Antr? bei tre?i? vietas dalinasi medikai su teis?saugos darbuotojais.

Streso medicinoje priežastys, gali b?ti labai ?vairios:

menkas medik? atlyginimas;paplit?s negatyvus visuomen?s poži?ris ? medicin?, jos nuvertinimas;pacient? agresyvus bendravimas su medikais;negal?jimas pacientui suteikti reikiamos pagalbos;b?tinyb? sutvarkyti pernelyg daug informacijos bei dokument? ir per mažai laiko liekan?io bendravimui su pacientais;nuolatinis susid?rimas su ligomis, skausmu ir mirtimi;pagalbinio personalo stoka;neužtikrintumas d?l diagnoz?s bei gydymo;baim? b?ti nubaustam už padaryt? klaid?.Streso požymiai

Yra išskiriami emociniai (pasitik?jimo savimi tr?kumas, užmaršumas, prisl?gta nuotaika ir kt.) protiniai (sunkumai sutelkti d?mes?, negeb?jimas priimti sprendim? ar planuoti ir kt.) ir fiziniai (prakaitavimas, priklausomyb? nuo tabako, alkoholio, valgymas per daug ar per mažai, nemiga ir kt.) streso požymiai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 3 iš 5 vizit? pas gydytojus yra d?l su stresu susijusi? problem?. Streso pasekmes apib?dina gyvenimo džiaugsmo nebuvimas, konfliktai (šeimos, darbiniai), didel? priklausomybi? tikimyb?, sveikatos problemos.

Stres? dažniausiai patiria nepilnavertiškumo jausm? turintys žmon?s, neram?s, ? depresij? link? (pesimistai), siekiantys tobulumo (perfekcionistai) bei darbštuoliai, kurie be darbo nieko nemato.

Didesn? polink? patirti stres? turi vyrai. Pasak lektor?s, šiandienin?je visuomen?je labai pasikeit? vyr? ir moter? poži?ris, statusas bei vaidmenys. Vyrai daugiau konkuruoja ne tik tarpusavyje darbin?je sferoje, bet ir konkurencin?je kovoje su moterimis.

Kas vyksta ,,?ia ir dabar“

Dr. V. Grigali?nien?, kalb?dama apie d?mesingu ?sis?moninimu gr?st? streso valdym? pažym?jo, kad ,,mindfulness“ arba lietuviškai – d?mesingo ?sis?moninimo praktika yra vienas spar?iausiai pasaulyje populiar?jan?i? psichologin?s pagalbos metod?. Jis reiškia, kad protas yra visiškai susifokusav?s ? tai, kas vyksta, ? tai, k? darome ir ? aplink?, kurioje esame. Ir nors skamba labai paprastai, iš ties? m?s? protas dažnai susitelkia ? bet k?, tik ne ? tai, kas šiuo metu vyksta. Ryte geriame kav?, galvodami apie dienos darbus. Atlikdami min?tus darbus galvojame apie darbo dienos pabaig?. Pasibaigus dienai galvojame apie kelion? namo, o namie galvojame apie tai, kad rytoj reik?s (anksti) keltis ? darb?.

,,Praeitis yra istorija, ateitis – paslaptis, o kas yra dabartis?“, – klaus? lektor?, priversdama dažniau kiekvienam pagalvoti apie tai, kas vyksta ,,?ia ir dabar“.



Asta Raicevi?ien?, atstov? viešiesiems ryšiams

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.