AB „Panevėžio energija“ praeitis, dabartis ir ateitis

Šiais metais sukanka 55 metai nuo centralizuoto šilumos tiekimo Panevėžyje pradžios. 1963 m. įsteigta Panevėžio rajoninių katilinių ir šiluminių tinklų įmonė, vėliau tapusi Panevėžio šiluminiais tinklais, o šiuo metu esanti AB „Panevėžio energija“ toliau tęsia pradėtą veiklą – gamina ir tiekia šilumą vartotojams.

„Mūsų tikslas – tobulinti gamybinės veiklos perspektyvas, užtikrinti patikimą energijos tiekimą ir siekti kuo mažesnės šilumos kainos visiems Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų miestų ir rajonų šilumos vartotojams“, – sako Petras Diksa, AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius.

Prieš 55 metus

Iki 1964 m. Panevėžyje nebuvo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Kiekvienas gyvenamasis namas ir kiekviena įmonė turėjo savo katilinę, kuriose buvo kūrenamos durpės ir anglys. Panevėžio pramonė ir komunalinis ūkis plėtėsi, reikėjo spręsti jų aprūpinimo šiluma problemą.

1963 m. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos įsakymu buvo įsteigta Panevėžio rajoninių katilinių ir šiluminių tinklų įmonė, kurios įkūrimas nebuvo lengvas. Pirmaisiais metais buvo tvarkoma įmonės dokumentacija, komplektuojamas katilines ir šilumos tinklus eksploatuojantis personalas, ruošiama materialinė bazė: iš „Ekrano“ gamyklos (dabar Panevėžio katilinė Senamiesčio g.) ir Stiklo fabriko (dabar Panevėžio katilinė Pušaloto g.) buvo perimtos besistatančios katilinės ir šilumos tinklai. Naujose katilinėse buvo montuojami pirmieji katilai. Kiekvienoje pastatyti po du 25t/val našumo garo katilai. Panevėžio rajoninių katilinių ir šiluminių tinklų įmonė tapo miesto statomų katilinių ir šilumos tinklų užsakovu. 1964 m. naujoje Panevėžio rajoninių katilinių ir šiluminių tinklų įmonėje dirbo 9 darbuotojai.

Svarbus etapas vystant miesto šilumos tiekimo sistemą buvo gamtinių dujų naudojimas. 1964 m. gruodžio 31 d. buvo įžiebtas gamtinių dujų fakelas Senamiesčio g. katilinėje ir 1965 m. sausio mėnesį imta tiekti šilumą „Ekrano“ gamyklai. 1965 m. pavasarį pradėjo veikti ir katilinė Pušaloto g.,  šiluma pradėta tiekti Janonio g. esančioms įmonėms.

1965 m. Panevėžio katilinės pagamino 62 tūkst. Gkal (72 tūkst. MWh) šilumos. Tuo metu mieste buvo apie 15 km šilumos tinklų. 1983 m. šilumos kiekis išaugo iki 1,6 mln. Gkal (1,86 mln. MWh).  

Nuo 1966 m. pradėta rūpintis ir centralizuotu šilumos tiekimu Kėdainiuose, vėliau prie Panevėžio šilumos tinklų įmonės prisijungė ir kiti šilumos tinklų rajonai. Augant Aukštaitijos regiono pramonei, buvo statomos gamyklos, gyvenamųjų namų kvartalai, didėjo šilumos poreikis, plėtėsi šilumos ūkis. Centrinio šildymo sistemos įvedimas gyvenamuosiuose namuose buvo pats didžiausias pasiekimas, realiai pakeitęs to meto žmonių gyvenimą – palengvėjo miesto gyventojų buitis, gyvenimas tapo daug ekologiškesnis, civilizuotesnis.

Lietuvos ūkio permainos atkūrus nepriklausomybę iš esmės palietė ir Panevėžio šilumos tinklų įmonę. Per labai trumpą laiką įmonė prisitaikė prie naujų laisvos rinkos dėsnių, išsaugojo regioninės šilumos tiekimo įmonės statusą.

Augo su pramone

Šiandien AB “Panevėžio energija” – Aukštaitijos regiono šilumos gamybos ir tiekimo įmonė, kuri prisiima visus šilumos tiekimo rūpesčius, užtikrina Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų miestų ir rajonų šilumos vartotojams patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą iki kiekvieno pastato.

Kasmet į tinklus vidutiniškai patiekiama apie 750 tūkst. MWh šilumos. Bendrovės nuosavuose šilumos šaltiniuose pagamina 78 proc. šilumos energijos, 22 proc. – superkami iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Didžiausia centralizuotos šilumos vartotojų grupė yra gyventojai – 67 proc. Pramonės įmonės ir kiti vartotojai sudaro likusius 33 proc.

Bendrovės šilumos gamybos ūkį sudaro 41 katilinė su įvairaus tipo šilumos gamybos įrenginiais: 14 garo, 101 vandens šildymo katilu ir 6 kondensaciniais ekonomaizeriais. Eksploatuojamų šilumos tinklų ilgis – 272 km.

2008 m. pastatyta moderniausia šalyje dujomis kūrenama 35 MW galios Panevėžio termofikacinė elektrinė, per metus galinti pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 220 GWh elektros energijos , iki 2016 m. gamino elektros energiją pagal remtinos elektros energijos supirkimo kvotas. Palikta dirbti atviros rinkos sąlygomis, 2016-2017 m. pagaminta elektros energija buvo parduodama elektros biržoje ir naudojama saviems poreikiams, o šiluma tiekiama Panevėžio miesto vartotojams. Nuo 2018 m. Panevėžio elektrinė užtikrina šalies tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą (30 MW) – Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo patikimumą bei saugumą.

Investicijos į šilumos gamybą ir tiekimą

Siekdama užtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą vartotojams bei vystydama šilumos ūkio plėtrą, AB „Panevėžio energija“ nuolat vykdo infrastruktūros projektus, modernizuoja bendrovės šilumos gamybos šaltinius bei šilumos tinklus.

Atliekamos šilumos tinklų rekonstrukcijos visuose šilumos ūkį eksploatuojančiuose rajonuose. Pakeitus senus susidėvėjusius vamzdynus naujais,  taupiau naudojami energetiniai ištekliai, mažinami šilumos nuostoliai tinkluose, didinamas šilumos tiekimo patikimumas vartotojams. Iki 2017 m. Visame regione renovuota daugiau nei 80 km šilumos tinklų.

Plečiamas biokuro naudojimas ir vykdomos katilinių rekonstrukcijos leidžia mažinti šilumos gamybos sąnaudas ir spręsti klimato kaitos problemą - mažinti oro užterštumą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Pakeitus brangų importuojamą kurą (gamtines dujas, mazutą) pigesniu, mažėja ir šilumos kaina.  Įgyvendinus projektus Panevėžyje, Zarasuose ir Rokiškyje, pradėjus deginti didesnį biokuro kiekį naujuose katiluose, gerokai pasikeitė bendrovės naudojamo kuro struktūra. Nuo 2010 m. biokuro dalis išaugo nuo 21,6 proc. iki 60,6 proc. Gamtinių dujų deginimas sumažėjo iki 38,8 proc., kitos kuro rūšys sudaro 0,6 proc.

Per dešimtmetį bendrovė vykdydama Europos Sąjungos finansuojamus projektus į regiono šilumos ūkį investavo daugiau nei 75  milijonus eurų, iš kurių 23 mln. eurų sudarė ES parama.

Novatoriški sprendimai ir investicijos šilumos ūkyje leido siekti efektyvios šilumos gamybos ir sumažinti šilumos kainą visiems regiono vartotojams. 2012 metais vidutinė šilumos kaina gyventojams siekė 6,85 ct/kWh (be PVM), o 2017 metais kaina sumažėjo iki 5,24 ct/kWh (be PVM).

55 kilometrai šilumos vamzdynų bus pakeisti naujais

2017 metais AB „Panevėžio energija“ visuose eksploatuojamuose šilumos ūkio rajonuose pradėjo vykdyti aštuonis šilumos tinklų rekonstrukcijų projektus, kurių metu bus pakeista 33 km šilumos vamzdynų. 2018 metais AB „Panevėžio energija“ pasirašė projektų darbų rangos sutartis dėl 22 km šilumos vamzdynų atnaujinimo ir sutartį dėl naujų šilumos tinklų statybos Rokiškyje ir Zarasuose. AB „Panevėžio energija“ vykdomiems projektams finansuoti skirta iki 50 procentų projektų vertės Europos Sąjungos parama. Bendra projektų vertė sudarys apie 22,7 mln. eurų.

Daugiau biokuro šilumos gamybai

AB „Panevėžio energija“ šiais metais pradeda rekonstruoti dvi katilines Panevėžio mieste. Mažinant priklausomybę nuo gamtinių dujų, katilinėse bus pastatyti biokuru kūrenami du nauji po 8 MW galios vandens šildymo katilai su 1,8 MW galios kondensaciniais ekonomaizeriais, kurie leis efektyviau naudoti biokuro energiją.

Prie biokuro plėtros šilumos gamybai prisidės ir Pasvalio katilinės rekonstrukcija, kurios metu bus statomas naujas biokuro 4 MW galios vandens šildymo katilas su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Biokuro katilas pakeis esamą susidėvėjusio dujinio kuro katilo šilumos gamybą.

Atsižvelgiant į centralizuoto šilumos tiekimo svarbą ir siekiant išsaugoti sukurtą infrastruktūrą, įgyvendinant projektą Pasvalio r. Narteikių gyvenvietės katilinėje nusidėvėjęs biokuro katilas bus keičiamas nauju, pasižyminčiu efektyvesne šilumos gamyba dėl pažangesnio degimo proceso valdymo. Vietoj esamo katilo bus sumontuotas naujas tos pačios 1 MW galios biokuru kūrenamas katilas.

Visiems biokuro panaudojimo šilumai gaminti projektams skirta iki 3,8 mln. eurų Europos Sąjungos parama. Projektų vertė sudarys apie 8 mln. eurų.

AB „Panevėžio energija“ akcijas valdo Panevėžio miesto savivaldybė (59,37 proc.), Kėdainių Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų, Panevėžio rajono savivaldybės ir 1,8 proc. akcijų priklauso privatiems akcininkams.

AB „Panevėžio energija“ informacija

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.158.199.217.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

„eTwinning“ mokinių stovykloje „Profesijų pasaulyje“

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Vilniuje vyko „eTwinning“ nacionaliniai apdovanojimai, kurių metu apdovanoti pedagogai ir mokyklos, aktyviausia...

Akcija „Saugus kelias į darželį ir iš jo“

2018 m. rugsėjo 14 d. Kėdainių lopšelyje-darželyje „Puriena“ vyko akcija „Saugus kelias į darželį ir iš jo“. Kėdainių policijos kom...