100 metų sukaktį švenčia akademiškė legendinė gėlininkė Emilija Tarvydienė

Ir žmonių yra, panašių į gėles, kurie papuošia aplinkinių gyvenimus švelniu ir gražiu savo buvimu, šilta šypsena, prasmingu, kruoščiai atliekamu darbu, įgyvendintomis idėjomis. Tokia yra ir legendinė akademiškė Emilija Tarvydienė – trapi, kukli, inteligentiška, tačiau stipri savo dvasia moteris, spalio 20 dieną švenčianti savo 100-ąjį Gimtadienį.

Gimė Emilija Tarvydienė 1920 spalio 20 diena Šiaurės Lietuvoje, Pašvitinyje (Pakruojo rajonas), pasiturinčių ūkininkų Kazlauskų šeimoje.  Mokyklą baigė Joniškyje. Vėliau mokėsi žemės ūkio akademijoje. Gyvenimas buvo nelengvas, bet trapi mergina buvo atkakli, darbšti ir kūribingai siekė tiklų. Kaune susipažino ir susituokė su savo vyru Jonu Tarvydu. Šeima įsikūrė tuometinėje Dotnuvoje – Akademijoje, Parko g. 8 name. susilaukė dviejų dukrelių – Audronės ir Nijolės. Dabar močiutei padeda anūkėlės.

Akademijos miestelio gyventojai gerai pamena tuos laikus, kai Akademiją garsino ne tik Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto mokslininkų darbai, bet ir šalia esantis ypatingas gėlynas, traukiantis žmones iš visų Lietuvos kampelių ir Latvijos bei kitų vietų. Netoli Dotnuvos dvaro plytinti jūra tulpių, narcizų, kardelių, bijūnų, raktažolių, vilkdalgių, rožių ir kitų gėlių ir jų kompozicijų, sužavėdavo visus, kam tekdavo aplankyti Akademiją pavasario-vasaros mėnesiais. Ir visas šis grožis buvo sukurtas Tarvydų šeimos pastangomis. Čia dirbo Jonas ir Emilija visą gyvenimą. Gėlyne praktiką atlikdavo moksleiviai, studentai. 

Emilijos ir Jono Tarvydų išvestos gėlių veislės buvo eksponuojamos įvairiose parodose Lietuvoje ir Latvijoje, puošė bendradarbių šventes. Gėlyno darbuotojai aprūpindavo gėlėmis ne tik Žemdirbystės institutą ir Eksperimentinį ūkį, bet ir rajoną. Daug gėlių žiedų keliaudavo į sostinę Vilnių įvairių švenčių progomis. Dr. Audronė Mašauskienė, Tarvydų kaimynė, mena, kaip žavėdavosi gėlyne išaugintų gėlių puokštėmis įvairūs artistai, tuomet koncertavę Akademijos kultūros namuose. 

Gausybė padėkos raštų Emilijai ir Jonui Tarvydams už pasiekimus gėlininkystės srityje, dabar net netelpa jų namuose ant išskleisto plataus stalo.

Tarvydai anksčiau už kitus kartu eidavo dirbti į gėlyną ir vėliausiai  grįždavo į namus. Darbščios, ambicingos ir kūrybingos akademiškių šeimos ir kitų gėlyno darbuotojų dėka Žemdirbystės instituto gėlynas garsėjo šalyje ir už jos ribų. Akademijoje Instituo alėja skendėjo baltų kvepiančių rožių glėbyje, o prie gėlyne esančio arbatinių rožių „Glorija Dei“ krūmo jaunuoliai skirdavo pasimatymus jiems patinkančioms merginoms. 

Emilija Tarvydienė buvo aktyvi ir visuomeninėje kultūrinėje veikloje. Šoko pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyve. Pirmoji Akademijoje instituto sporto salėje organizavo moterims Mankštos būrelį: pasikvietė iš Kauno užsiėmimams vesti legendinės šokėjos Aisedoros Dunkan pasekėją Kitę. Tarvydai mėgo lankytis įvairiuose teatrų spektakliuose. Mėgo skaityti knygas – vien biblioteka ko verta!

Gėlyno dabar jau nėra, tačiau iš lūpų į lūpas pasakojami apie jį prisiminimai ilgam įsirėžė į akademiškių atmintį, o jų gėlės, iki šiol auginamos darželiuose, kolektyviniuose soduose, vis mena tuos nuostabius darbščius gėlininkus. O jų gyvenimas tikrai vertas romano.

Šiandien legendinei Akademijos GĖLININKEI sukanka 100 metų! Nuoširdūs akademiškių sveikinimai  ir palinkėjimai sveikatos senjorei Emilijai Tarvydienei įstabaus Jubiliejaus proga tokį nuostabų auksinį rudenį tepapuoš gražius, ilgus, prasmingai nugyventus metus. Ir gėlės žydės ir puoš visą gyvenimą.

Facebook informacija. Dotnuva Akademija

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.