Arvydo Kašausko tapyba – šviesos ir plokštumos skrodimas

Rašydamas recenzijas dažnai vengiu didelio k?rinio formos aprašin?jimo. Kur kas ?domiau atverti nematomus, ?traukian?iuosius analizuojamojo klodus. Tiesa, kartais artima pažintis su k?rinio forma tarsi išvalo ?mantrias mintis apie analizuojam?j?, leidžia labiau ?sigilinti ? turin? ir suvokti analizuojamojo formos ir turinio gyvybiškai svarbius, ir ypatingus ryšius.

K?rinio formos analiz? man atrodo labai svarbi aptariant Arvydo Kašausko tapyb? (g. 1959 m.). Vyraujantys k?rini? pavadinimai (Peizažas, Kompozicija, arba koki? nors konkre?i? vietov? žymintis motyvas - pvz. Als?dži? motyvas) leidžia išlaikyti formos tyrum? ir svarbum?. Per daug nesukonkretinti pavadinimai tikriausiai sudaro palankias s?lygas ne?sipinti arba ne?sipareigoti ?sipynimui ? gausias mastymo  ar apm?stymo peripetijas.

Verta pasteb?ti ir demaskuoti, ?domi? A. Kašausko peizažuose vyraujan?i? medži? kamien? form?, kuri rodo kad realyb? n?ra absoliu?iai perteikta, kad realyb? grei?iausiai idealizuojama pa?ios tapimo manieros d?ka. Nesuklysiu teigdamas, kad tapybai realyb?s pagražinimo funkcija niekada nebuvo ir n?ra svetima. Taigi ir ?ia, A. Kašausko peizažuose svarbi vientisa idealizuota tapomojo plokštuma ir jos vientisumo skleidžiamas grožis. ?ia kiekvienas paviršius, nesvarbu medžio kamienas ar lapija, yra konkreti savo spalv? ir ribas turinti plokštuma. Manau taip pat nesuklysiu teigdamas, kad iš urbanistinio, per ne lyg plokštuminio, architektoninio peizažo (pvz. Vilniaus peizažas, 100x90 cm., 2007 m., aliejus ir drob?) menininkas paveldi ir perkelia plokštumos vientisumo grož?, o gal perkelia ir susižav?jim? form? monumentalumu.

Ši k?rybin? linija t?siama ir 2010 m. sukurtuose 150x130 cm. ir 100x120 cm. dydžio peizažuose. Ir šiuose k?riniuose atrodo nieko neatsitinka - n?ra jokios didel?s egzistencin?s dramos; n?ra prisodrint? žmogaus b?ties ženkl?, išskyrus kai kur s?moningai ?komponuotus pastat? fragmentus. Plokštumomis skaidomas ir drob?je guldomas objektas. Objekto erdv? suponuoja mintis apie kitaip regim? ir gal b?t tikresn? nei ?ia - tarp m?s? esam? pasaul?. Nors nat?ralistin? tapyba visada stebino klausimais apie pasaulio tikrum?, ta?iau A. Kašausko keliami klausimai neb?ra susij? su pasaulio patikrinimo id?ja. Priešingai, menininkas pateikia naujo, gal kitokio, esamojo pasaulio vizij? ir nesl?pdamas kartais demonstratyviai nurodo konkre?i? vietov?, kaip paveikslo atsiradimo s?lyg? (Als?dži? motyvas I, 100x120 cm., 2006 m., aliejus ir drob?; Als?dži? motyvas II, 100x80 cm., 2007 m., aliejus ir drob?; Palangos pušys, 100x120 cm., 2006 m., aliejus ir drob?).

Medži? vainik? plokštuminis, monumentalus formavimas tampa akivaizdus ir dar labiau plokštuminiškas 2009 m. - 2010 m. tapyboje. Štai 2010 m. nutapytame vasariškame peizaže dominuoja žalios spalvos ir jos atspalvi? žaismas. Tarpusavyje kontrastuojan?ios šviesi ir ryški tamsi žalia spalva, grubiai tariant, kuria žali?j? plokštum? tarpusavio konkurencingos egzistencijos  ?sp?d?. Spalv? žaism? s?lygoja nat?roje regimos stichiškos lapijos jud?jimas ir jos santykis su šviesa. Taigi, spalv? plokštumos sukuria persišvie?ian?i? ir lapijoje stringan?i? saul?s spinduli? dram?. Saul?s šviesa nusidažo šviesiomis ir tamsiomis žalumomis. ?ia netik?tai atsiranda kinetinio paveikslo, o gal net fotogeniško ir kinematografinio k?rinio ?sp?dis. B?tent toks žali?j? plokštum? žaismas leidžia atrasti v?jo š?lsm?, kuris nat?roje s?lygoja netolyg? ir vargu ar lengvai nusp?jam? medži? vainik? bangavim?. Visame tokiame stichiškame lapijos bangavime atrodo, kad pati tapyba siekia sulaikyti erdv?s ir laiko š?lsmo grož?. K?rinio viršutin?je dalyje atsiverianti dangaus skliauto melsvuma, tarsi žymi dažytos spalvos š?lsmo pabaig?. ?ia melsvuma egzistuoja kaip viltis leidžianti sulaikyti kov? ir tuo pa?i? metu sugeb?ti iš jos išeiti (Peizažas, 100x120 cm., 2010 m., aliejus ir drob?).

?sp?d? daro 2010 m. sukurtas žiemiško peizažo vaizdas. Išlankstyti medži? kamienai augalij? paver?ia nebe sustabar?jusia ir negyva, bet gimstan?ia ir ? gyvast? ?sik?nijan?ia nauja peizažo strukt?ra. Mirgantys kamienai yra ?sisuk? ? vienod? formos ir šeš?li? žaism? sniege. ?domu, kad šiuo savo paveikslu menininkas siekia sukurti akinan?ios, nuo sniego atsispindin?ios, ankstyvos pavasarin?s šviesos grož?. Atrodo, kad tobulai supinama t?rin? - medži? kamien?, ir neap?iuopiama - form? atspindži? sniege galia. Atrodo, kad ži?rovas pasiklysta mirg?jime naikinan?iame ne tik dvimat?, kuris iš prigimties b?dingas tapybai, bet ir iliuzonistin? trimat? erdv?s suvokim?. ?ia, kaip ir prieš tai analizuotame paveiksle, netik?tai atsiveria ir š?lsta nesuvaldomas, stichiškas laikas (Peizažas, 100x120 cm., 2010 m., aliejus ir drob?; iš dalies panaši paveikslo problematika regima  ir k?rinyje Peizažas, 150x130 cm., 2010 m., aliejus ir drob?. ?ia melsvi šeš?liai vos suvirpa sniego paviršiuje, kaip dangaus skliaute jautriai besisukan?ios ir vos nuo miglos išsilaisvinan?ios saul?s spind?jimo pasekm?).

Šviesos ?sp?džio žaismas suponuoja ir ver?ia A. Kašausko tapyboje išvysti  ir demaskuoti impresionizmo gali?. Tiesa impresionistams labiau r?p?jo pot?pio teikiamas mirg?jimas ?k?nijantis šviesos žaism?, o A. Kašauskui svarbus plokštumos susidarymas ir po jos susikirtimo su kita plokštuma atsirandantis dažo mirg?jimas. Tiesa, gal mano lyginimas su impresionistais ir yra dr?sus, bet recenzijoje aptariamo menininko, kaip ir impresionist?, k?ryboje bene svarbiausia sukurti laiko ir erdv?s mirg?jimo, tobulo nepastovumo ?sp?d?.

Gal b?t, šiame nepastovume, taip pat atsiranda konstruktyvi iš plokštum? sudaryta moters fig?ra. Ši fig?ra dažniausiai yra nepriklausanti nuo jokio daikto geban?io sukurti papildom? istorij?. ?ia daiktas n?ra papildoma pasakojimo ar atpasakojimo apie k?n? galimyb? (Kompozicija, 100x90 cm., 2007 m., aliejus ir drob? - vaizduojama viena, nuoga, nugar? beveik ? ži?rov? atsukusi moteris; aplinkos spalva vientisa ir vienoda kaip k?no; n?ra joki? papildom? informacij? teikian?i? daikt?). Paveiksluose, pavadintuose Kompozicijomis, regimos natiurmortiškos moters k?n? pad?tys. K?n? santykis su paveikslo aplinka formuoja specialiai atsid?rusio tam tikroje erdv?je, inscenizuotoje situacijoje, k?no kaip ?kaito ?sp?d?. D?l konkretaus pavadinimo nebuvimo moters k?nas tampa anonimišku, niekam nepriklausomu objektu. B?tent toks natiurmortiškas k?no išd?stymas ir naikina, ir gr?žina k?nui erotiškum?. Paveiksluose k?no erotika atsiranda kaip tai kas jau nebepriklauso nuo ?prastinio, nuo kasdienio, nuo socialiai angažuoto, priva?ioje ar viešoje erdv?je atsiradusio ?pro?io ir pareigos. K?nas ?terptas naujojo pasig?r?jimo erdv?je ir nesislapstydamas egzistuoja kaip naujojo g?r?jimosi objektas.

K?no realum? ir natiurmortiškum? tik sutvirtina buitinio daikto ar miesto peizažo fragmentas (Kompozicija, 150x130 cm., 2007 m., aliejus ir drob? - pirmame k?rinio plane pusiau nugar? ? ži?rov? atsukusi moteris, o antrame plane pro lang? regimas urbanistinis miesto fragmentas; Kompozicija, 150x200 cm., 2006 m., aliejus ir drob? - viena moteris s?di ant k?d?s atsukusi nugar? ? kit?, o kita s?di vonioje; Kompozicija, 150x130 cm., 2007 m., aliejus ir drob? - pirmame plane moters k?no s?din?io ant k?d?s fragmentas, o antrame regimas stovin?io k?no fragmentas; pirmame plane, dešiniojoje paveikslo pus?je, stalas su natiurmortu). Ta?iau santykyje su daiktais, ar be daikt? ?ia - A. Kašausko nutapytuose aktuose viskas egzistuoja kaip matematiškai išspr?stame natiurmorte, o visas moters pasaulis atsiveria kaip k?no drama išreikšta scenoje ir tapati stichiškai plokštum? dramai regimai anks?iau aptartuose peizažuose s?moningai poetizuojan?iuose šviesos skrodim? erdve. 

Menotyrininkas Remigijus Venckus

DAUGIAKULT?RIAME CENTRE:
Paroda veiks nuo liepos 1 d. iki rugpj??io 4 d.


Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 3.85.245.126.

Rašyti

Portalo Kėdainietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

K?daini? „Nev?žio“ nebeišvysime naujame LKL sezone

Septyniolika sezon? Lietuvos krepšinio lygoje praleid?s K?daini? „Nev?žis“ kit? sezon? „Betsafe–LKL“ ?empionate nedalyvaus, skelbia LKL.

K?dainie?iai mini Žolin?s švent?

Krikš?ioniškasis pasaulisj mini Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? švent?. Ši diena yra valstybin? švent? ne tik Lietuvoje, – Lenkijoje, Ital...