Alksnėnai – gyvenvietė Kėdainių rajone, prie Kruosto upės, keli kilometrai į vakarus nuo Miegėnų. Keliai į Pilionius, Dotnuvą, Miegėnus.

Devynduoniai – gyvenvietė Kėdainių rajono šiaurėje, 7 km į rytus nuo Gudžiūnų, prie Liaudės upės. Keliai į Surviliškį, Pociūnėlius, Gudžiūnus, Žibartonius.

Gasčiūnai – kaimas pačioje Kėdainių rajono šiaurėje, Radviliškio rajono paribyje, 2 km į šiaurę nuo Devynduonių, prie kelio į Pociūnėlius. Per kaimą teka Liaudės intakas Girdelis.

Gudžiūnai – miestelis Kėdainių rajono šiaurės vakaruose, prie kelio Kėdainiai-Šiauliai, Dotnuvėlės dešiniajame krante. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Švč. Jėzaus širdies bažnyčia (nuo 1911 m.), kapinės (yra Lietuvos savanorių ir partizanų kapai), yra P. Rabikausko pagrindinė mokykla, paštas (LT-58038), girininkija (priklauso Radviliškio miškų urėdijai).

Gudžiūnų geležinkelio stotis. Adresas: LT-58276, GUDŽIŪNAI, KĖDAINIŲ R. Telefonas: 8 (347) 20770

Miegėnai – gyvenvietė Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Gudžiūnų seniūnijoje, 9 km į rytus nuo Gudžiūnų, 10 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Pro kaimą teka Liaudės intakas Nykis. Yra Miegėnų pagrindinė mokykla, paštas (LT-58044), medicinos punktas, biblioteka, atidaryta 1950 m., veikia žemės ūkio bendrovė „Nemunas“.

Paberžė – gyvenvietė pačioje Kėdainių rajono šiaurėje, į pietus nuo Pociūnėlių, prie Liaudės upės ir Nykio upelių santakos, 32 km į šiaurę nuo Kėdainių. Gyvenvietėje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (nuo 1859 m.). Šalia bažnyčios veikia 1863 m. sukilimo muziejus (buvusiame Šilingo dvare), pastatytas koplytstulpis A. Mackevičiui atminti. Parke priešais dvaro rūmus supiltas sukilėlių atminimo pilkapis. Sukilimo aukų kapinės. Apylinkėse yra Paberžės kraštovaizdžio istorinis draustinis.

Pilioniai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 3 km į pietryčius nuo Gudžiūnų, abipus Jonavos-Šeduvos kelio ir Dotnuvėlės upės tvenkinio. Kaimo šiauriniame pakraštyje yra Pilionių piliakalnis.

Terespolis – kaimas Kėdainių rajone, 3 km į šiaurės rytus nuo Gudžiūnų. Išlikę XIX–XX a. dvaro rūmai ir parkas.

Vikaičiai – gyvenvietė Kėdainių rajono šiaurėje, 5 km į rytus nuo Gudžiūnų. Yra Gudžiūnų mokyklos skyrius.

Akademi­ja – miestelis Kėdainių rajone, Dotnuvėlės kairiajame krante, prie plento Kėdainiai–Šiauliai.

Angiriai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 8 km į šiaurės vakarus nuo Josvainių, prie Josvainių-Krakių kelio; Šušvės (Angirių tvenkinio) kairiajame krante. Hidroelektrinė. Medicinos punktas, parduotuvė.

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajone, šalia kelio Kėdainiai–Šiauliai. Seniūnijos centras. Dotnuvos bažnyčios (nuo 1810 m.) ir kapucinų vienuolyno (buvęs bernardinų) ansamblis, veikia Dotnuvos pagrindinė mokykla, paštas (LT-58057), biblioteka, globos namai.

Dotnuvos geležinkelio stotis. Adresas: LT-58359, AKADEMIJA, KĖDAINIŲ R. Telefonas: 8 (347) 20760

Mantviliškis – gyvenvietė Kėdainių rajone, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akademijos, prie Jonavos-Šeduvos plento ir Šiaulių-Vilniaus geležinkelio. Kaimo pakraščiu teka Dotnuvėlė, ant kurios įrengtas Mantviliškio tvenkinys. Svarbiausia įmonė – Mantviliškio ŽŪB. Archeologijos paminklas – Mantviliškio akmuo („su dubeniu“).

Piliamantas – kaimas Kėdainių rajone, 1 km į šiaurę nuo Mantviliškio, abipus Jonavos-Šeduvos plento ir Dotnuvėlės upės tvenkinio. Išlikęs XIX a. įveistas parkas.

Šalčmiriai – kaimas centrinėje Kėdainių rajono dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Akademijos miestelio. Išsidėstę šalia Akademijos-Šlapaberžės kelio, prie Kunkulio upės (Kruosto intakas).

Šlapaberžė – gyvenvietė Kėdainių rajone, apie 7 km į šiaurę nuo Dotnuvos. Per gyvenvietę teka Kruosto upė. Stovi Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1861 m.), veikia Akademijos mokyklos skyrius, paštas (LT-58050), girininkija. Anksčiau veikė profesinė technikos mokykla, į kurią 2007 m. pabaigoje iš Apytalaukio dvaro bus perkeltas Kėdainių pensionatas. Išlikęs dvaro pastatas ir parkas. Svarbiausia įmonė - Šlapaberžės ŽŪB.

Vainotiškiai – gyvenvietė Kėdainių rajone, į vakarus nuo Akademijos miestelio, nuo kurio skiria Dotnuvėlės upė ir Akademijos tvenkinys ant jos. Aptiktas senkapis.

Galulaukiai – kaimas Kėdainių rajone, 3,5 km į rytus nuo Josvainių, prie Šingailių-Paliepių kelio. Per kaimą teka Upytės upelis.

Josvainiai – miestelis Kėdainių rajone, kairiajame Šušvės krante, prie kelio Kėdainiai–Cinkiškiai. Seniūnijos centras. Miestelyje yra Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1903 m.). Yra Josvainių vidurinė mokykla, vaikų namai, kultūros centras, darželis, biblioteka, paštas (LT-58017), socialinis ir ugdymo centras, žirgų jodinėjimo nuoma.

Juodkaimiai – gyvenvietė Kėdainių rajone, pietvakariniame Josvainių miestelio pakraštyje, Šušvės dešiniajame krante. Per kaimą eina kelias į Ariogalą. Yra girininkija.

Kunioniai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 7 km į pietus nuo Josvainių, prie Šušvės upės. Yra Kunionių pagrindinė mokykla, paštas (LT-58020), kaimo turizmo sodyba.

Kaimas Kėdainių rajone. Netoli Josvainių ir Juodkaimio.

Šingaliai – kaimas Kėdainių rajone, Josvainių seniūnijoje (iš dalies Kėdainių seniūnijoje), 2,5 km į rytus nuo Josvainių, prie Kėdainių-Cinkiškių kelio. Svarbiausias objektas - UAB „Kėdainių konservų fabrikas".

Sviliai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Josvainių, prie Josvainių - Ariogalos kelio, dešiniajame Šušvės krante. Į pietus nuo Svilių yra Pernaravos-Šaravų miškai. Sviliai minimi 1575 m. XX a. pr. ant Šušvės upės buvo vandens malūnas.

Gyvenvietė Kėdainių rajone, 9 km į pietvakarius nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio krante. Įkurta po žemės reformos Karūnavos dvaro žemėje. Yra Kunionių mokyklos skyrius, medicinos punktas, parduotuvė.

Babėnai II – išsidėstę prie M. Daukšos gatvės (Kėdainių-Krekenavos kelias), tarp geležinkelio stoties ir Babėnų I. Babėnų šilas atskiria nuo Nevėžio slėnyje įsikūrusių Justinavos kolektyvinių sodų. Išskirtinai vyrauja tarybinės statybos nuosavi namai, tačiau yra ir keli daugiabučiai (3 aukštų). Yra kapinaitės, prie kurių auga keli ąžuolai, kaip manoma sodinti M. Daukšos. Yra 2 parduotuvės, M. Daukšos pagrindinė mokykla, medienos apdirbimo ir baldų įmonės, Kėdainių miškų urėdija.

Bartkūniškiai – kaimas Kėdainių rajone, 3 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, Smilgos upės dešiniajame krante, priešais Kėbonius. Gyvenvietės pakraštyje į Smilgą įteka Klamputis (ant jo įrengti du tvenkinukai).

Daumantai – gyvenvietė Kėdainių rajone, prie Kėdainių miesto šiaurinio pakraščio (Babėnų). Iš vakarų pusės supa Dotnuvėlės upė, iš rytų – Liepojos-Romnų geležinkelis, iš šiaurės – Daumantų miškas. Dauguma pastatų – vasarnamiai. Vystoma sodininkystė, bitininkystė.

Vakarinė Kėdainių miesto dalis, pavadinta Jonušo Radvilos garbei. Pagrindinė gatvė – Janušavos (antra pagal ilgį mieste).

Justinava – buvęs kaimas Kėdainių rajone, šiauriniame Kėdainių miesto pakraštyje, Nevėžio dešiniajame krante. Nuo miesto atskirta Babėnų šilu. Justinava palaipsniui virto kolektyviniais sodais ir prijungta prie Kėdainių miesto.

Keleriškiai – kaimas Kėdainių rajone centrinėje dalyje, 3 km į vakarus nuo Kėdainių. Išsidėstę prie Josvainių miškų ir kelio į Josvainius.

Lipliūnai – kaimas Kėdainių rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, šalia Kėdainių-Krakių kelio ir Smilgos upės, Josvainių miško pakraštyje. Pradinė mokykla, biblioteka.

Ruoščiai – kaimas Kėdainių rajone, 5 km į pietus nuo Aušros. Į vakarus nuo kaimo teka Jaugila. Per Ruoščius eina Ruminių-Lipliūnų kelias. Yra kapinaitės.

Šventoniškis – kaimas centrinėje Kėdainių rajono dalyje, 2 km į pietvakarius nuo Kėdainių miesto, Nevėžio dešiniajame krante. Šalia - Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai.

Deveikiškiai – kaimas Kėdainių rajone, 7 km į pietus nuo Krakių, 2 km į rytus nuo Pajieslio, prie Josvainių-Krakių kelio. Kaimo pakraščiu driekiasi Pajieslio geomorfologinis draustinis.

Jaugiliai - kaimas Kėdainių rajono šiaurės vakaruose, Krakių seniūnijoje, 4 km į šiaurę nuo Krakių. Ties kaimu yra Krakių-Gudžiūnų ir Piliamanto-Vosyliškio kelių sankirta. Pietvakariniu pakraščiu teka Jaugila, telkšo Jaugilių ežeras.

Krakės – miestelis Kėdainių rajone, į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, 8 km į vakarus nuo kelio Kėdainiai–Šiauliai. Seniūnijos centras. Yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia M. Katkaus vidurinė mokykla, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas.

Kaimas Kėdainių rajone.

Meironiškiai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 2,5 km į pietus nuo Krakių, prie Josvainių-Krakių kelio. Yra medicinos punktas, bendruomenės namai, Krakių gimnazijos skyrius.

Pajieslys – gyvenvietė Kėdainių rajone, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, prie Jieslos upelio (Šušvės kairysis intakas). Pajieslio ŽŪB, medicinos punktas, Krakių gimnazijos pradinio ugdymo skyrius (pagrindinė mokykla), biblioteka, paštas (LT-58029). Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia (nuo 1913 m.). Šalia gyvenvietės yra Pajieslio geomorfologinis draustinis.

Pakarkliai – gyvenvietė šiaurės vakarinėje Kėdainių rajono dalyje, 1 km į šiaurę nuo Krakių miestelio, prie kelio į Gudžiūnus. Yra Pakarklių ŽŪB.

Pašušvys – gyvenvietė Kėdainių rajone, 6 km į vakarus nuo Krakių, Šušvės dešiniajame krante. Per kaimą eina Krakių-Betygalos kelias, bei atšaka į Pernaravą. Yra Krakių gimnazijos skyrius, girininkija, Pašušvio parkas. Vandens malūno liekanos.

Patranys – gyvenvietė Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, 4 km į pietryčius nuo Meironiškių. Pro kaimą teka Smilgos intakas Tranys. Eina Medininkų-Pajieslio kelias.

Pilsupiai – kaimas Kėdainių rajone, 10 km į pietus nuo Krakių, prie Josvainių-Krakių kelio, kairiajame Šušvės krante. Per kaimą teka Pilsupys (Šušvės intakas), prie kurio žiočių yra archeologinis paminklas – Bakano piliakalnis. Kaimas minimas 1596 m. Šušvės krante yra Pilsupių atodanga (respublikinės reikšmės geologinis paminklas). Netoli gyvenvietės, Šušvės (Angirių tvenkinio) pakrantėje yra Skinderiškio dendrologinis parkas, įkurtas Kęstučio Kaltenio. Parkas užima 100 ha plotą.

Plinkaigalis – gyvenvietė Kėdainių rajone, 5 km į vakarus nuo Krakių. Veikia Krakių gimnazijos skyrius, medicinos punktas, biblioteka.

Rukai – kaimas Kėdainių rajono šiaurėje, 5 km į pietvakarius nuo Gudžiūnų, prie Krakių-Gudžiūnų kelio. Viduryje kaimo telkšo Rukų ežeras. Į šiaurę nuo Rukų yra Antušavos miškas.

Siponiai – kaimas Kėdainių rajone, 2 km į šiaurės vakarus nuo Akademijos, prie Dotnuvos tvenkinio (Dotnuvėlė). Šalia kaimo eina Bokštų-Krakių kelias.

Šmotiškiai – kaimas Kėdainių rajone, apie 9 km į pietus nuo Krakių, 2,5 km į pietryčius nuo Pajieslio, prie Josvainių-Krakių kelio.

Juciūnai – gyvenvietė Kėdainių rajono pietryčiuose, 1 km į pietryčius nuo Beinaičių, prie Nociūnų-Šėtos kelio. Pro kaimą teka Vaiskulio upelis (Lankesos intakas). Juciūnuose yra dailės paminklai - du stogastulpiai su skulptūromis.

Labūnava – gyvenvietė Kėdainių rajone, apie 11 km į pietvakarius nuo Kėdainių, prie Kėdainių-Babtų kelio, kairiajame Nevėžio krante prie Barupės žiočių ir tvenkinio. Labūnavos žemės ūkio bendrovė, medicinos punktas, Labūnavos pagrindinė mokykla, vaikų darželis, paštas (LT-58014), girininkija, kelios parduotuvės, viešbutis, kavinė. Stovi Dievo Apvaizdos bažnyčia, pamaldos laikomos 1859 m. Zabielų statytoje kapinių koplyčioje. Kapinėse yra V. Svirskio kryžius su horeljefais.

Medekšiai – kaimas Kėdainių rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Kėdainių, prie Jonavos-Šeduvos plento. Kaimo pakraščiu teka Nevėžio intakas Šerkšnė (Šerkšnys).

Nociūnai – gyvenvietė Kėdainių rajono pietryčiuose, 9 km į pietryčius nuo Kėdainių, prie Jonavos-Šeduvos ir Via Baltica kelių sankirtos. Yra bendruomenės namai, Labūnavos mokyklos skyrius, paštas (LT-58008), veikia motelis, baras.

Paobelys – gyvenvietė Kėdainių rajone, Kėdainių pietrytiniame pakraštyje, tarp Obelies ir Šerkšnės upių (Nevėžio intakai). Per gyvenvietę eina Kėdainių-Labūnavos kelias.

Pašiliai – gyvenvietė Kėdainių rajone, apie 5,5 km į pietus nuo Kėdainių, 4 km į šiaurės rytus nuo Labūnavos. Per Pašilius eina Kėdainių-Babtų kelias, vakariniu pakraščiu teka Nevėžio upė, o rytuose ribojasi su Pašilių mišku

Pelėdnagiai – gyvenvietė Kėdainių rajone, (prie kelio į Kėdainiai–Labūnava), Nevėžio kairiajame krante (per upę link Kėdainių pastatytas tiltas). Seniūnijos centras. Yra mokykla-darželis „Dobiliukas“, kultūros namai, paštas (LT-58011), kapinaitės. Į pietvakarius nuo Pelėdnagių išsidėstę Pašilių kolektyviniai sodai, per gyvenvietę teka Ašarėnos upelis (patvenktas). Pelėdnagių botaninis draustinis.

Jakšiai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 4 km į pietryčius nuo Pernaravos, šalia Pernaravos-Šaravų miškų. Per kaimą teka Vikšrupis (Šušvės intakas).

Paaluonys – gyvenvietė Kėdainių rajono pietvakariuose, 10 km į pietryčius nuo Ariogalos, 2 km nuo automagistralės Kaunas-Klaipėda. Per kaimą teka Aluona. Yra Pernaravos mokyklos skyrius, medicinos punktas, biblioteka. Svarbiausia įmonė - UAB „Aluonos malūnas“.

Pelutava – kaimas Kėdainių rajone, 3 km į rytus nuo Pernaravos. Kaimas minimas 1590 m. XVIII a. buvo Vilkijos seniūnijos karališkasis kaimas.

Pernarava – miestelis Kėdainių rajono pietvakariuose, prie kelio Kėdainiai–Ariogala. Seniūnijos centras. Yra ambulatorija, Pernaravos pagrindinė mokykla, kultūros namai, paštas (LT-58026), medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1815 m.).

Bakainiai – gyvenvietė Kėdainių rajono šiaurėje, Krekenavos regioninio parko pakraštyje. Kaimo šiaurėje teka Liaudė, prie jos stataus kranto stūkso Bakainių piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas.

Kalnaberžė – gyvenvietė Kėdainių rajone, 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, prie kelio į Krekenavą, dešiniajame Nevėžio krante. Yra medicinos punktas (ambulatorija), mokykla, biblioteka, paštas (LT-58060). Dvaro parkas ir rūmų liekanos, netoliese – piliakalnio liekanos (Kalnaberžės piliakalnis, arba Piličkalnis). Rastas senovinis akmeninis kirvis. Neseniai įkurtas narkomanų reabilitacijos centras, įsikūrusi kaimo bendruomenė (yra bendruomenės namai). Vidury kaimo yra tvenkinys, kuriame gausu žuvies.

Lažai – gyvenvietė Kėdainių rajono šiaurėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio, prie Surviliškio-Miegėnų kelio.

Sirutiškis – gyvenvietė Kėdainių rajone, 1 km į šiaurę nuo Kėdainių miesto pakraščio, prie kelio į Krekenavą, dešiniajame Nevėžio krante. Medicinos punktas, Surviliškio pagr. mokyklos skyrius, biblioteka, motelis, įsikūrusi kaimo bendruomenė, etnografinis ansamblis „Rasasta“. Dvaro liekanos Nevėžio pakrantėje. Seniau buvo piliakalnis (XX a. pr. sunaikintas). Šalia - didelis žvyro karjeras.

Surviliškis – miestelis Kėdainių rajone, prie kelio Kėdainiai-Krekenava, dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnijos centras. Yra medicinos punktas, V. Svirskio pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas (LT-58047), priklausomybės ligų reabilitacijos centras, stovi medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1791 m.). Miestelyje įsikūrusi kaimo bendruomenė, humoro grupė „Bobų radijas“.

Užupė – gyvenvietė Kėdainių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio, Liaudės upės kairiajame krante. Kaime rastas senovinis akmeninis kirvis. XVIII a. Užupė buvo karališkuoju kaimu.

Vaidatoniai – kaimas centrinėje Kėdainių rajono dalyje, 7 km į šiaurę nuo Kėdainių. Šalia kaimo teka Kruosto intakas - Skaudinis. Keliai į Urbelius, Dotnuvą, Vincgalį, Daškonius. 1,5 km į pietryčius nuo kaimo, Kruosto pakrantėje stūkso Vaidatonių piliakalnis.

Šėta – miestelis Kėdainių rajone, šalia kelio Kėdainiai-Ukmergė. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1782 m.), yra ambulatorija, socialinis centras, Šėtos vidurinė mokykla, kultūros namai, paštas (LT-58005), žemės ūkio technikos prekybos įmonė, girininkija. Anksčiau Šėta garsėjo sūrių gamyba. Per gyvenvietę teka Obelis.

Lančiūnava – gyvenvietė Kėdainių rajone, 13 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių, prie Via Baltica kelio. Yra Šv. Kazimiero bažnyčia, veikia ambulatorija, Lančiūnavos pagrindinė mokykla, vaikų darželis, profesinio rengimo centro skyrius, biblioteka, paštas (LT-58066), kavinė, girininkija. Visame rajone garsėja savo daržininkais. Išlikusi dvaro sodyba su parku.

Okainiai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 7 km į šiaurės rytus nuo Lančiūnavos. Svarbiausias ūkio objektas - Okainių žemės ūkio bendrovė. Truskavos pagr. mokyklos skyrius, biblioteka.

Paežeriai – kaimas Kėdainių rajone, 8 km į pietus nuo Pavermenio, pakeliui į Šėtą. Rytiniu pakraščiu prateka Šumera.

Pavermenys – kaimas Kėdainių rajone, 1 km į pietryčius nuo kelio Kėdainiai–Panevėžys. Truskavos seniūnijos centras, yra Truskavos pagrindinė mokykla, Truskavos paštas (LT-58069). Gyvenvietėje yra architektūrinis paminklas – buvusio dvaro rūmų pastatų ansamblis ir parkas. Veikia Vermenos ŽŪB.

Truskava – miestelis Kėdainių rajono šiaurės rytuose, prie kelio Kėdainiai–Panevėžys. Stovi mūrinė Šventosios Dvasios bažnyčia (įrengta 1945 m.), yra kultūros namai, rekolekcijų namai, veikia Truskavos ŽŪB. Truskavos pagrindinė mokykla ir paštas yra gretimame Pavermenio kaime.

Apytalaukis – gyvenvietė Kėdainių rajone, 5 km į šiaurę nuo Kėdainių, prie Nevėžio ir jo intako Alkupio (ties pastarojo žiotimis). Išlikęs Apytalaukio dvaras ir parkas, stovi 1635 m. pastatyta barokinė Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, šalia bažnyčios – parapijos kapinės. Vystoma sodininkystė (kolektyviniai sodai).

Aristava – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, prie plento Kėdainiai-Panevėžys, 6 km į rytus nuo Kėdainių. Kaimu teka Nevėžio kairysis intakas Obelis ir jos intakas Malčius. Svarbiausias ūkio objektas - Aristavos ŽŪB. Yra Aristavos pagrindinė mokykla. Nuo Aristavos prasideda krašto keliai KK145 Aristava - Ukmergė ir KK229 Aristava - Cinkiškiai.

Šeteniai – kaimas Kėdainių rajone, 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, Nevėžio kairiajame krante. Yra parkas.1999 m. birželio 12 d. ant Nevėžio upės šlaito, buvusio dvaro svirno vietoje, įkurtas rašytojo Česlavo Milošo kultūros centras. Jame vyksta literatūros vakarai, susitikimai, konferencijos, veikia Česlavui Milošui skirta ekspozicija. Centrą supa parkas, kuriame stovi koplytstulpiai ir skulptūros, skirtos Šeteniams ir juose gimusiam Česlavui Milošui.

Stasinė – kaimas Kėdainių rajone, 2 km į pietus nuo Lančiūnavos. Išlikusi dvaro sodyba.

Šventybrastis – gyvenvietė Kėdainių rajono šiaurėje, kairiajame Nevėžio krante, šalia kelio Vilainiai-Krekenava. Per kaimą teka Nevėžio intakas – Švento Jono upė. Yra Kristaus Atsimainymo bažnyčia (pastatyta 1744 m.), medicinos punktas, biblioteka, medžiotojų klubas. Yra dailės paminklų (koplytstulpis ir kt.).

Tiskūnai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 8 km į šiaurę nuo Kėdainių, netoli rytinio Nevėžio kranto. Per kaimą teka Nevėžio intakas Žalesys. Medicinos punktas, J. Urbšio pagrindinė mokykla, bendruomenės namai, biblioteka, paštas. Visame rajone žinoma stručių ferma. Tiskūnuose rastas senovinis akmeninis kirvis.

Vilainiai – gyvenvietė Kėdainių rajone, šiaurės rytiniame Kėdainių miesto pakraštyje, kairiajame Nevėžio krante. Seniūnijos centras. Yra LŽŪU Vandens ūkio institutas, mokykla-darželis „Obelėlė“, Kėdainių sporto mokykla (su krepšinio komandos „Nevėžis“ sale), kultūros namai, biblioteka, paštas (LT-58001).