Kai smarkus lietus kartkartėmis vis sumerkia javus, o kaitri saulė vėl ima juos džiovinti ir nokinti, javapjūtės pradžia būna sunkiai nuspėjama. Vis dėlto pasigirsta prognozių, kad intensyvus darbas javų laukuose šiemet prasidės anksčiau nei įprasta. Vadinasi, anksčiau prasidės ir javapjūtės gaisrų sezonas.

Seni užsidega dažniau

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorius Vidas Blinstrubas pastebi, kad rajono laukuose atsiranda vis naujesnės ir modernesnės žemės ūkio technikos, tačiau daug kas dirba ir su sena.

,,Seni javų kombainai dažniau užsidega, nes jie būna gerokai susidėvėję ir ne tokie sandarūs, be to, juose nėra elektroninės įrangos, kuria galima stebėti kiekvieno agregato darbą. Su sena technika dirbantis kombainininkas pats turi apeiti ir apžiūrėti kombainą, jausti jį dirbantį“, – sako inspektorius.

Vis dėlto jis apibendrina, kad tinkamai neprižiūrėtas kombainas gali užsidegti nepriklausomai nuo markės ir pagaminimo datos.
Labai degus sluoksnis

Javapjūtės ypatingos tuo, kad darbai vyksta šiltomis dienomis, kai metalas kaista ne tik nuo darbo, bet ir nuo saulės, taip pat visiškai sausoje aplinkoje, kurioje apstu dulkių, augalų pūkų ir kitokių smulkių dalelių.
,,Kai ant kombaino patenka tepalų, tepaluotą paviršių kaipmat aplimpa sausos dulkės, ir susidaro labai degus sluoksnis. Jeigu kasdien nenuvalysi to sluoksnio, jis augs, ir pakaks mažiausios kibirkštėlės, kad kiltų gaisras“, – perspėja V. Blinstrubas.

Gaisrą gali sukelti subyrėjęs guolis, prasisukantis diržas ar kitokia detalė, netikėtai iki raudonumo įkaitinusi metalą, jau nešnekant apie tai, kad iš dujų išmetimo sistemos gali išlėkti kibirkštis.

Atsargai – cisterna

V. Blinstrubas įsitikinęs, kad kiekvienas kombainininkas ar ūkininkas puikiausiai žino apie šiuos pavojus, bet ne kiekvienas jų paiso.

,,Rimti ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, kurios labai rūpinasi savo turto apsauga, ne tik aprūpina kombainus pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, bet ir į pjaunamą javų lauką atsiveža cisterną vandens, kad prireikus turėtų kuo skubiai užgesinti didesnę liepsną“, – sako inspektorius.

Pirminėmis gaisrų gesinimo priemonėmis jis vadina gesintuvus ir nedegų audeklą. Vienam javų kombainui privalu turėti vieną audeklą ir mažų mažiausiai du gesintuvus, turinčius po keturis kilogramus turinio.

Pirkti arba tikrinti

,,Prieš javapjūtę būtina apsirūpinti naujomis priemonėmis arba patikrinti jau turimas. Gesintuvai paprastai galioja metus, todėl reikia įsitikinti, kad pernykščiai ar dar senesni tikrai dar gali šiemet pasitarnauti“, – šis inspektoriaus patarimas irgi nenaujas, bet irgi neretai pamirštamas.

Tikrinti gesintuvus gali tik licencijas turinčios įmonės, o tokių rajone nėra, tad tenka ieškoti specialistų didesniuose miestuose.

,,Patikrai klientų gesintuvus kartą per savaitę vežame į Vilnių, kur esame sudarę sutartį su viena įmone. Patikrintą arba naujai užpildytą gesintuvą klientai atgauna per savaitę, ilgiausiai – per dešimt dienų“, – sako individualios įmonės ,,Gaisrenė“ savininkė Elena Milerienė.

Seni įmonės klientai

Pramonės mikrorajone, šalia šio mikrorajono ugniagesių komandos, įsikūrusi ,,Gaisrenė“ dideliu klientų skaičiumi negarsėja, bet seni klientai kelio į ją dar nepamiršta.

,,Mus gožia didesnės įmonės, kurios atvažiuoja pas ūkininkus į namus, lankosi įstaigose bei įmonėse ir siūlo savo paslaugas“, – apie savo įmonės padėtį sako E. Milerienė.

Šešerius metus veikiančioje ,,Gaisrenėje“ prekiaujama viskuo, kas būtina ne tik javų kombainui. Milteliais arba angliarūgšte pripildytų gesintuvų turinys čia yra įvairaus svorio – nuo dviejų iki 25 kilogramų. Nedegus audeklas irgi būna skirtingo dydžio.

Pernai – keliolika gaisrų

Visa tai, aišku, kainuoja, tad jeigu nepanaudosi, galbūt jausies tarsi išmetęs pinigus į balą?

V. Blinstrubas pabrėžia, kad atsargumas dar niekam nepakenkė, o gaisrų per javapjūtę kyla ne tiek ir mažai, tad rizikuoti neverta. Pernai, pavyzdžiui, degė net vienuolika kombainų ir vienas traktorius, taip pat šieno bei šiaudų presas.

Žmonių, žuvusių javapjūtės gaisruose, laimei, nepasitaiko, bet nuostoliai neretai būna nemaži. Antai pernai vieno Šėtos ūkininko kombainas ,,Fortschritt“ kaip reikiant nukentėjo – apdegė variklio skyrius, laidai. O Dotnuvos seniūnijos Volučių kaimo ūkininko ,,Don“, galima sakyti, visai sudegė.

Rugius uždegė elektra?

Dar didesni nuostoliai gresia tada, kai nuo užsidegusio kombaino užsidega ir nenupjauti javai. Tai – gerokai retesni atvejai, bet vis dėlto pasitaiko.

O tokių gaisrų, koks antradienio popiete kilo Pelėdnagių seniūnijos Nociūnų kaime – ypač reta. Tiesą pasakius, jo negalėtum pavadinti tikru javapjūtės gaisru, nes pjūtis dar nevyko, o rugių laukas užsidegė dėl kažkokios kitos priežasties.

Ūkininkas Ramūnas Verikas, kurio apie hektarą rugių sunaikino liepsnos, ,,Rinkos aikštei“ sakė, kad tuo metu buvo išvykęs, o gaisrą pastebėjo ir ugniagesius iškvietė jo žmona, kuri prieš tai išgirdo kažkokį pokštelėjimą.

Jiedu spėja, kad bebaigiančius nunokti rugius galėjo kibirkščiuodami uždegti per pasėlius ,,brendančios“ elektros linijos laidai. Ar taip iš tiesų galėjo atsitikti, turėtų paaiškėti tiriant įvykį.
Jovita Žebrauskaitė