Rugsėjo pirmosios renginiai Policijos jaunimo centre tampa tradiciniais ir kaskart pateikia kažką įdomaus. Per vasarą pailsėję ir paūgėję visi sugužėjo į centrą. Sugrįžo ne tik vaikai, bet ir trys Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro studentės – Lina, Evelina ir Dovilė. Atskubėję iš mokyklų vaikai dalijosi įspūdžiais. Juk vis dėlto buvo apie ką pasišnekėti, naujienos vaikams pačios veržėsi iš lūpų.

Paklausus vaikų, ką jie veikė vasarą ir kas išliko įsimintiniausia, visi kaip vienas kalbėjo apie policijos pareigūnų organizuojamus renginius, stovyklas, išvykas. Vaikai vasaros atostogas praleido įvairiai: dauguma dalyvavo policijos pareigūnų organizuotuose renginiuose, kiti – prie ežerų besimaudydami ar žvejodami. „Į mokyklą eiti noriu, bet ne dėl to, kad norėčiau mokytis. Norisi iš namų vėl grįžti į mokyklą“, - sakė Aurimas. „Aš net nežinau, ar noriu į mokyklą. Su draugais susitikti norisi. Sužinojau, kad pasikeitė auklėtoja, tikiu, kad ji bus gera. Atrodo, kad man šie mokslo metai bus labai geri“, - kalbėjo Remigijus.

Pasišnekučiavę bei pasidaliję vasaros įspūdžiais, vaikai gavo dovanų po mokyklinių prekių krepšelį: sąsiuvinių, rašiklių, spalvoto popieriaus, liniuočių ir kitokių mokslui būtinų reikmenų. Galimybę skirti priemonių suteikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos centrų projektas „Gėrio žingsniai“.

Neilgai trunkančią šventinę nuotaiką keis kasdienis darbas – mokslo ir žinių siekimas, kelias į mokyklą ir grįžimas į namus. Kiekvienas rugsėjis iš naujo nuspalvina vaikų kasdienybę nerimastingu laukimu, naujų džiaugsmų ir rūpesčių spalvomis. Mokslo metai – atsakingų darbų pradžia, reikalaujanti sutelktumo, atsakomybės, todėl ypač svarbu suvokti, kad tik tarpusavio supratimas ir pagarbus bendradarbiavimas gali duoti laukiamų rezultatų.

Matydami, kokie vaikai skirtingi ir unikalūs, įvertinkime jų kad ir nedidelius pasiekimus ar pasikeitimus: vienam tai – gauti geresnį pažymį, kitam – išmokti sunkią pamoką, o kai kam gal ir pradėti gražiau elgtis, pripažinti mokytojo autoritetą ar tiesiog atsitiesti po nesėkmės. Klaidos ir nesėkmės tegul nesužlugdo vaikų svajonių. Norisi tikėti, kad tėvų širdies šiluma, mintys ir žodžiai taps nuolatine parama besimokantiems vaikams.