Netylant kalboms apie nemažėjančią bedarbystę šalyje, vis aktualesnė tampa dar viena problema – jaunimo nedarbas. Anksčiau vasarą panorę šiek tiek savų pinigų užsidirbti moksleiviai šiemet sezoninio darbo ieško itin sunkiai, mat valstybinės institucijos pajėgas telkia bedarbių armijos mažinimui, o jaunimo įdarbinimo problemos nesprendžiamas taip greitai, kaip norėtųsi.

Jaunimo darbo centro vadovė Jolanta Skirmantienė, kalbėdama apie situaciją darbo rinkoje, sakė: „Šiek tiek pasiūlymų jaunimo sezoniniams darbams turime, bet jų tikrai nėra tiek daug, kiek būdavo anksčiau, ypač kalbant apie viešuosius darbus. Anksčiau vien Vilniaus mieste buvo įdarbinama apie 400 moksleivių, kurie imdavosi viešųjų darbų, dabar, šiuos darbus siūlome bedarbiams.“

Pašnekovės teigimu, labiausiai pageidaujami skrajučių dalintojai, prekybos taškų ir maitinimo įstaigų darbuotojai. „Praėjusiais metais buvo ypač teiraujamasi velomobilių vairuotojų, bet šiemet tokių pasiūlymų jaunimui neturime“, – sakė J. Skirmantienė.

Kasdien kreipiasi 20-30 ieškančių darbo jaunuolių

Jaunimo darbo centro vadovės teigimu, norinčiųjų vasarą padirbėti tikrai netrūksta, mat kasdien į šią įstaigą kreipiasi 20-30 jaunų žmonių. „Lyginant šiuos skaičius su praėjusias metais, pastebimas mažėjimas, matyt, jauni žmonės taip pat domisi naujienomis ir žino, jog šalyje šiuo metu sunku įsidarbinti“, – sakė J. Skirmantienė.

Dažnai darbo biržos duris praveria ir tie jauni žmonės, kurie ne tik neturi darbo patirties, bet ir išsilavinimo: „Apie 60 proc. į teritorines darbo biržas besikreipiančių jaunų žmonių neturi jokio išsilavinimo. Tokie žmonėms dažniausiai siūlomi įvairūs profesinio orientavimo mokymai, kurių metu jie įgauna kokią nors specialybę. Liūdna pripažinti, bet tokių jaunuolių motyvacija dažnai nėra labai didelė.“

Nuo kelių tūkstančių litų iki minimalaus atlyginimo

Moters teigimu, į Jaunimo darbo centrą kasmet kreipiasi ir daugybė įvairių mokymo įstaigų absolventų, kurie dažnai kelia ir reikalavimų būsimam darbdaviui: „Baigę teisės studijas, nori dirbti teisininkais ir pan., tad dažnai darbo apieška užtrunka, o ir atlyginimui keliami tam tikri reikalavimai. Prieš porą metų jauni žmonės drąsiai teigdavo, kad nori uždirbti kelis tūkstančius litų, o dabar siekiai kuklesni, o kai kurie net sutinka dirbti už minimalų atlyginimą, kad įgautų darbinės patirties“, – kalbėjo specialistė.

Apie tai, ar į darbo biržą dažniau kreipiasi didmiesčių ar provincijos jaunimas, J. Skirmantienė sakė: „Sunku tiksliai nustatyti proporcijas, mat nėra jokių apribojimų registruojantis to miesto darbo biržoje, kuriame gyvenama. Daugiausiai jaunų žmonių darbo biržoje registruojasi tuose miestuose, kuriuose didžiausi bedarbystės rodikliai – Druskininkų, Panevėžio ir pan. Ten, kur didelė bedarbystė tarp suaugusiųjų, savaime suprantama, jaunimo nedarbo procentas taip pat didesnis.“.

Komunikabiliems – didesnis šansas įsidarbinti

Specialistės teigimu, lengviau įdarbinti tuos jaunus žmones, kurie jau turi įgiję specialybes, moka kelias užsienio kalbas, puikiai naudojasi informacinėmis technologijomis ir turi darbo patirties. „Jei jaunuolis turi darbo patirties, yra dirbęs savanorišką darbą, aktyvus, komunikabilus – įsidarbinti galimybių turi daugiau“, – sakė J. Skirmantienė.

Dažnai jauni žmonės nusprendžia tęsti studijas, tačiau pargyvenimo išlaidoms padengti dažnas yra priverstas ieškotis darbo. Apie tai, ką sužino darbo biržos duris pravėrę esami studentai, Jaunimo darbo centro vadovė sakė: „Studijuojantiems siūlome specialią programą „Talentų bankas“. Ja naudotis paprasta – galima net iš namų internetu užpildyti anketą ir darbdaviai jų duomenis matys. Šią programa gali naudotis studentai, kurie mokosi ne žemesniame, nei trečiame kurse, o jaunesni žmonės gali registruotis bendroje duomenų bazėje.“

Pasak moters, dažnai studentas darbo pasiūlymus teikia draudimo kompanijos, kitos, lakstų darbo grafiką galinčios toleruoti įmonės.Indrė Vainalavičiūtė