2012 m. Vasario 22 d., Trečiadienis,
2011 vasario 1 11:05, Rinkos aikštė
Virš požeminių šilumos trasų tirpstantis sniegas ir žaliuojanti žolė kelia nepasitenkinimą dideles sąskaitas už šilumą mokantiems žmonėms. „Gal mes apmokame ir už tai, kad tirpdome sniegą?“ – tokio skaitytojų klausimo redakcija sausį sulaukė ne kartą. Šilumos tiekėjai neslepia, jog taip ir yra.
Įskaičiuoja į kainą
Kyla natūralus klausimas – jei gyventojai raginami renovuoti namus ir taip taupyti šilumą, ar ką nors daro šilumos tiekėjas, kad mažintų šilumos nuostolius trasose? Kuo šilumos perdavimo trasos geresnės už jų energijos netaupančius būstus? Į šiuos klausimus atsakė šilumą mūsų mieste ir rajono dalyje tiekiančios akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.
Ji patvirtino, kad AB „Panevėžio energija“ technologiniai šilumos nuostoliai įskaičiuojami į šilumos kainą. Jie neviršija normatyvinio, tai yra, leistino šilumos perdavimo nuostolių dydžio.
Nuostoliai neišvengiami
Pasak D. Paulauskienės, 2009 metais AB „Panevėžio energija“ šilumos tinklų ilgis buvo 266 km, o technologiniai šilumos nuostoliai juose sudarė 16,2 proc. Lietuvoje tais metais mažiausius nuostolius šilumos tiekimo tinkluose patyrė UAB „Vilniaus energija“ – 12,3 proc., AB „Klaipėdos energija“ – 13,4 proc., o bendrovių „Kauno energija“ ir „Šiaulių energija“ nuostoliai sudarė 19,4 proc. ir 18,9 proc.
Visa tai priklauso nuo šilumos tiekimo trasos ilgio ir užstatymo tankio – kuo trasa ilgesnė, tuo nuostoliai didesni, o kuo tankesnis užstatymas, tuo mažiau šilumos prarandama.
AB „Panevėžio energija“ atstovės duomenimis, net ir Skandinavijos šalyse, kuriose šilumos ūkiai laikomi moderniausiais, šilumos technologiniai nuostoliai sudaro nuo 10 iki 15 proc.
„Technologinių nuostolių patiriama ir elektros tinkluose, ir dujų bei vandentiekio vamzdynuose, tiesiog žmonės jų nemato. O šilumos tinklų nuostoliai ypač išryškėja žiemos metu. Dar labiau jie matyti, kai žemė nėra įšalusi ir šiluma greičiau pasiekia jos paviršių“, – sako D. Paulauskienė.
Vamzdynus būtina keisti
Šiluma trasose prarandama dėl jų susidėvėjimo, nes didžioji dalis vamzdynų buvo pakloti prieš kelis dešimtmečius, betoniniuose kanaluose, izoliuoti stiklo vata. Dar greičiau dėvisi vamzdynai, kuriuos kasmet apsemia pavasarinis potvynis.
Dabar šilumos trasų atnaujinimas vyksta moderniau: seni vamzdynai keičiami į naujus, standartus atitinkančius, pramoniniu būdu izoliuotus vamzdynus. Tačiau ir naujuose vamzdynuose tam tikri šilumos nuostoliai neišvengiami, nes karštas vanduo, tekėdamas vamzdynais po žeme ar virš jos, šilumą visuomet skleis į šaltesnę aplinką.
Investuoja milijonus
Bendrovė siekia nuostolius mažinti, o nuo 2006 metų kasmet investuoja į šilumos trasas apie 9 mln. Lt, gaudama iki 50 proc. Europos Sąjungos paramos. Per penkerius metus atnaujinta 19,5 km šilumos tinklų, kuriuose šilumos nuostoliai buvo sumažinti daugiau kaip 20 procentų.
2007 metais modernizavus šilumos tiekimo tinklus Akademijos gyvenvietėje, šilumos nuostoliai trasose sumažėjo 40 proc. 2010 metais AB „Panevėžio energija“ atnaujino šilumos trasą Kėdainių miesto Basanavičiaus gatvėje ir Vilainių gyvenvietėje: rekonstruota 1,2 km šilumos trasų, į kurias investuota daugiau nei milijonas litų bendrovės lėšų ir ES paramos.
2011 metais planuojamas tolesnis šilumos trasos modernizavimas Kėdainiuose, kuris pareikalaus iki 2,4 mln. litų investicijų.
Vien paramos neužtenka
Pasak bendrovės atstovės, 2007–2008 metais „Panevėžio energijos“ energetinių projektų įgyvendinimui buvo suteikta 11,02 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos, kuri sudarė apie 50 proc. visų projektams įgyvendinti būtinų lėšų. Likusią lėšų dalį skyrė pati bendrovė. Į Kėdainių miesto ir Akademijos, Kaplių, Šlapaberžės gyvenviečių šilumos trasas ir katilines investuota 9,3 mln. litų, o tai sudarė apie 40 procentų visų bendrovės investicijų lėšų.
Reikia prisiminti, kad AB „Panevėžio energija” gamina ir tiekia šilumos energiją ne tik Kėdainių, bet ir Panevėžio, Pasvalio, Zarasų, Kupiškio, Rokiškio miestų ir rajonų vartotojams. Bendrovė taip pat investuoja šiuose rajonuose, o tai turi tiesioginės įtakos šilumos kainos savikainai.
D. Paulauskienė tvirtina, kad modernizavę (apšiltinę) savo namus gyventojai gali sumažinti suvartojamos šilumos kiekius iki 40 proc. ir taip sumažinti mokesčius. Sumažinti šilumos kainą gali ir tiekėjas, modernizuodamas šilumos trasas. Abu procesai yra naudingi vartotojui.
Irmina Valantonytė
Įskaičiuoja į kainą
Kyla natūralus klausimas – jei gyventojai raginami renovuoti namus ir taip taupyti šilumą, ar ką nors daro šilumos tiekėjas, kad mažintų šilumos nuostolius trasose? Kuo šilumos perdavimo trasos geresnės už jų energijos netaupančius būstus? Į šiuos klausimus atsakė šilumą mūsų mieste ir rajono dalyje tiekiančios akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.
Ji patvirtino, kad AB „Panevėžio energija“ technologiniai šilumos nuostoliai įskaičiuojami į šilumos kainą. Jie neviršija normatyvinio, tai yra, leistino šilumos perdavimo nuostolių dydžio.
Nuostoliai neišvengiami
Pasak D. Paulauskienės, 2009 metais AB „Panevėžio energija“ šilumos tinklų ilgis buvo 266 km, o technologiniai šilumos nuostoliai juose sudarė 16,2 proc. Lietuvoje tais metais mažiausius nuostolius šilumos tiekimo tinkluose patyrė UAB „Vilniaus energija“ – 12,3 proc., AB „Klaipėdos energija“ – 13,4 proc., o bendrovių „Kauno energija“ ir „Šiaulių energija“ nuostoliai sudarė 19,4 proc. ir 18,9 proc.
Visa tai priklauso nuo šilumos tiekimo trasos ilgio ir užstatymo tankio – kuo trasa ilgesnė, tuo nuostoliai didesni, o kuo tankesnis užstatymas, tuo mažiau šilumos prarandama.
AB „Panevėžio energija“ atstovės duomenimis, net ir Skandinavijos šalyse, kuriose šilumos ūkiai laikomi moderniausiais, šilumos technologiniai nuostoliai sudaro nuo 10 iki 15 proc.
„Technologinių nuostolių patiriama ir elektros tinkluose, ir dujų bei vandentiekio vamzdynuose, tiesiog žmonės jų nemato. O šilumos tinklų nuostoliai ypač išryškėja žiemos metu. Dar labiau jie matyti, kai žemė nėra įšalusi ir šiluma greičiau pasiekia jos paviršių“, – sako D. Paulauskienė.
Vamzdynus būtina keisti
Šiluma trasose prarandama dėl jų susidėvėjimo, nes didžioji dalis vamzdynų buvo pakloti prieš kelis dešimtmečius, betoniniuose kanaluose, izoliuoti stiklo vata. Dar greičiau dėvisi vamzdynai, kuriuos kasmet apsemia pavasarinis potvynis.
Dabar šilumos trasų atnaujinimas vyksta moderniau: seni vamzdynai keičiami į naujus, standartus atitinkančius, pramoniniu būdu izoliuotus vamzdynus. Tačiau ir naujuose vamzdynuose tam tikri šilumos nuostoliai neišvengiami, nes karštas vanduo, tekėdamas vamzdynais po žeme ar virš jos, šilumą visuomet skleis į šaltesnę aplinką.
Investuoja milijonus
Bendrovė siekia nuostolius mažinti, o nuo 2006 metų kasmet investuoja į šilumos trasas apie 9 mln. Lt, gaudama iki 50 proc. Europos Sąjungos paramos. Per penkerius metus atnaujinta 19,5 km šilumos tinklų, kuriuose šilumos nuostoliai buvo sumažinti daugiau kaip 20 procentų.
2007 metais modernizavus šilumos tiekimo tinklus Akademijos gyvenvietėje, šilumos nuostoliai trasose sumažėjo 40 proc. 2010 metais AB „Panevėžio energija“ atnaujino šilumos trasą Kėdainių miesto Basanavičiaus gatvėje ir Vilainių gyvenvietėje: rekonstruota 1,2 km šilumos trasų, į kurias investuota daugiau nei milijonas litų bendrovės lėšų ir ES paramos.
2011 metais planuojamas tolesnis šilumos trasos modernizavimas Kėdainiuose, kuris pareikalaus iki 2,4 mln. litų investicijų.
Vien paramos neužtenka
Pasak bendrovės atstovės, 2007–2008 metais „Panevėžio energijos“ energetinių projektų įgyvendinimui buvo suteikta 11,02 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos, kuri sudarė apie 50 proc. visų projektams įgyvendinti būtinų lėšų. Likusią lėšų dalį skyrė pati bendrovė. Į Kėdainių miesto ir Akademijos, Kaplių, Šlapaberžės gyvenviečių šilumos trasas ir katilines investuota 9,3 mln. litų, o tai sudarė apie 40 procentų visų bendrovės investicijų lėšų.
Reikia prisiminti, kad AB „Panevėžio energija” gamina ir tiekia šilumos energiją ne tik Kėdainių, bet ir Panevėžio, Pasvalio, Zarasų, Kupiškio, Rokiškio miestų ir rajonų vartotojams. Bendrovė taip pat investuoja šiuose rajonuose, o tai turi tiesioginės įtakos šilumos kainos savikainai.
D. Paulauskienė tvirtina, kad modernizavę (apšiltinę) savo namus gyventojai gali sumažinti suvartojamos šilumos kiekius iki 40 proc. ir taip sumažinti mokesčius. Sumažinti šilumos kainą gali ir tiekėjas, modernizuodamas šilumos trasas. Abu procesai yra naudingi vartotojui.
Irmina Valantonytė
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.
Kraunama...
Populiariausios naujienos
