2010 m. Liepos 31 d., Šeštadienis,
Registruokis į pirmą studentišką vakarėlį \"Nauja pradžia\" ČIA.
Kėdainiai | Rašytojai Kėdainiai iš arti
Kėdainių rajonas yra Lietuvos centre. Bendras jo plotas - 167 700 ha, iš jų 4 400 ha užima Kėdainių miestas ir gyvenvietės, 3 400 ha - pramonės objektai ir keliai, 109 275 ha - žemdirbystės plotai, iš jų ariamos žemės - 101 536 ha, nusausinta drenažu - 97 778 ha, 39 700 ha - miškai, 4 200 ha - vandenys, 6 725 ha - kitos paskirties plotai.
Kėdainių rajone gyvena 70,1 tūkst. žmonių, iš jų 92 proc. lietuvių, 5 proc. rusų, 0,9 proc. lenkų ir 2,1 proc. kitų tautybių gyventojų.Kėdainių miestas įsikūręs prie Nevėžio upės krantų. Mieste gyvena 35 tūkst. gyventojų.Netoli Kėdainių, t. y. Dotnuvos seniūnijos Ruoščių kaime, – Lietuvos geografinis centras. Kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai, nežinoma, nes iki šiol jo apylinkėse nėra tyrinėtos akmens amžiaus stovyklavietės ir gyvenvietės. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Kėdainių fotogaleriją galite rasti čia.
Politika
Į naująją Kėdainių rajono Tarybą pateko tik penkių politinių partijų kandidatai. Darbo partijos, Pilietinės demokratijos, Tėvynės sąjungai, Socialdemokratų, Liberalų ir centro sąjungai. Iš viso rinkimuose dalyvavo dešimt politinių partijų. Be jau minėtųjų : Tvarka ir teisingumas, valstiečių liaudininkų sąjunga, krikščionys demokratai, Naujoji sąjunga ir liberalų sąjūdis.Pirmajame rajono Tarybos posėdyje išrinkta merė – Nijolė Naujokienė rajono savivaldybei vadovavo ir praėjusią kadenciją. Šiuose rinkimuose į rajono Tarybą kėdaniečiai dalyvavo aktyviai – 43,84 proc.
Ekonomika
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriaus duomenimis, 2006 m. sausio 1 d. buvo registruotos 1867 įmonės, kuriose dirbo 15807 asmenys. Veiklą vykdė 1506 įmonės.2006 m. pradžioje vienam tūkstančiui Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų teko 21 įmonė. Darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius metus kasmet didėjo ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 959,2 Lt.Užsiimant veikla, susijusia su didele ūkine rizika, vis dažniau renkamasi uždarąją akcinę bendrovę. 2005 m. AB ir UAB skaičius didėjo, jų lyginamoji dalis per 2005 metus veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičiuje išaugo 2,9 proc. ir sudarė 35,6 proc. Darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį AB ir UAB augo sparčiau - padidėjo 10,2 proc., o individualiose įmonėse dirbančiųjų skaičius sumažėjo beveik 2 proc.Dienraščio „Verslo žinios“ leidinyje „Lietuvos verslo lyderis“ tarp didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2004 m. pardavimus ir paslaugas yra trys Kėdainių rajono įmonės. 107–oje vietoje AB „Lifosa“, 230-oje – AB „Danisco Suger Kėdainiai“, 264- oje vietoje – UAB,,Vikstata“. AB „Lifosa“ taip pat minima kaip viena iš pelningiausių Lietuvos bendrovių (93 – oje vietoje) ir tarp didžiausių darbdavių šalyje (21 - oje vietoje). UAB „Vikstata“ pagal 2004 m. statybos bendrovių pardavimus ir paslaugas yra 20 –oje vietoje, o pagal savo jėgomis atliktus statybos darbus – 15–oje vietoje. Trap didžiausių grūdų persirbėjų AB „Kėdainių grūdai“ užima 4–ąją vietą.Kėdainių rajone veikia bendros su užsienio kompanijomis įmonės bei užsienio kapitalo įmonės. 2005 m. sausio 1 d. Statistikos departamento pateiktais duomenimis Kėdainių rajone buvo 13 įmonių, į kurias investavo užsieniečiai. Didžiausias investicijas pritraukė apdirbamoji gamyba. Į Kėdainių rajono ekonominę veiklą daugiausiai investavo Rusija, Danija ir Suomija.2005 metus, lyginant su 2004 metais, užsienio investicijos vienam rajono gyventojui augo labai sparčiai: padidėjo net 68 proc. – tai vienos iš didžiausių investicijų tenkančių vienam gyventojui šalyje.
Žemės ūkis
Kėdainių rajono žemės ūkio subjektai naudojasi 104,8 tūkst.ha (be sodų) žemės ūkio naudmenų plotu. Drenažu nusausintas 97751 ha plotas, iš jų 2741 ha blogos sausinimo sistemos būklės ir 8436 ha patenkinamos būklės.2005 metais 5158 žemės ūkio subjektai deklaravo 97317 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. Daugiausia deklaruota žieminių kviečių – 21167 ha, cukrinių runkelių – 3974,36 ha, vasarinių miežių – 15100,16 ha, vasarinio rapso – 6561,63 ha.Iki 2006-04-04 dienos Ūkininkų ūkių registre įregistruota 2100 ūkininkų ūkių.2005 metais žemės ūkio veiklą rajone vykdė 22 žemės ūkio bendrovės, 2 žemės ūkio kooperatyvai („Mūsų ūkis“, „Vidrita“), 1 kooperatinė bendrovė („Daumantų skanėstai“), 5 uždaros akcinės bendrovės (UAB LŽI Dotnuvos EŪ, „Edfermus“, „Kėdainių daržovės“, „Kėdainių šiltnamiai“, „Laufriza“), Profesinio rengimo centras (Šlapaberžės, Kaplių,Lančiūnavos skyriai).
Švietimas
Kėdainių rajone veikia 2 gimnazijos, 7 vidurinės mokyklos, 15 pagrindinių, 6 mokyklos-darželiai, Jaunimo, Muzikos, Dailės, Kalbų, Sporto mokyklos, Profesinio rengimo centras, Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centras.
Kultūra
Kėdainių rajone veikia 6 kultūros centrai, kuriuose susibūrę 9 liaudiškos muzikos kapelos, 7 folkloriniai ansambliai, 6 tautinių šokių kolektyvai, 4 modernaus šokio studijos, 3 mėgėjų teatrai, 10 instrumentiniai ansambliai ir pramoginės muzikos kolektyvai, 10 chorų ir vokalinių ansamblių, 4 humoro grupės. Kėdainių senamiestyje, buvusiame Karmelitų vienuolyne, įsikūręs krašto muziejus. Ypač didelį dėmesį muziejus skiria edukacinei veiklai ir yra labai artima mokyklai kultūros įstaiga, kurioje dirba dvi istorijos mokytojos metodininkės. Todėl neatsitiktinai, Kėdainių krašto muziejus yra vienas iš pirmųjų Lietuvoje, kuris pradėjo vykdyti edukacinę veiklą, o jo darbuotojai – dėstyti krašto istoriją mokyklose. Kol muziejus veikė senose patalpose, kuriose trūko vietos, didesnei moksleivių auditorijai buvo užsakomos paskaitos mokyklose.
Pamokas muziejuje lanko ir specialiųjų poreikių vaikai iš Specialiosios internatinės mokyklos, vaikų globos namų „Saulutė”, Jaunimo mokyklos.Kėdainių krašto muziejus yra vienas pirmaujančių tarp rajoninių muziejų, pagal lankytojų skaičių edukaciniuose užsiėmimuose. 2003m. muziejuje įvyko 316 edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 3350 moksleivių. Pvz., Alytaus kraštotyros muziejaus edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavo 2000 moksleivių; Panevėžio kraštotyros muziejuje – 2046, Jonavos – 2000 moksleivių.
Edukacinė Kėdainių krašto muziejaus programa yra labai įvairiapusė ir plati. Ji apima istoriją, dailę, etnokultūrą ir skirta įvairaus amžiaus grupėms: pradedant ikimokyklinių įstaigų auklėtiniais, pradinių klasių mokiniais ir baigiant jaunesnėmis bei vyresnėmis klasėmis. Programa yra sisteminga, nes tie patys moksleiviai pamokas muziejuje lanko kelerius metus iš eilės.Įvairių vaizduojamojo meno rūšių parodos dažniausia yra rengiamos Kėdainių krašto muziejaus filiale - Daugiakultūriame centre. Nedidelės parodos dar rengiamos ir J. Paukštelio namuose bei Krašto muziejuje.
Didesnę dalį parodų autorių sudaro Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų menininkai, tačiau gana dažnai eksponuojamos ir Kėdainių dailininkų, fotografų ir tautodailininkų parodos. Kartais pasitaiko ir parodų iš užsienio. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Reformatų bažnyčioje – Krašto muziejau padalinys. Tai vienintelė 2001 m. atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547-1603), Jonušo (1612-1655), Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai. Bažnyčioje įrengta paroda, pasakojanti apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, mauzoliejuje palaidotus kunigaikščių Radvilų šeimos atstovus, sarkofagų restauravimą. Rašytojo Juozo Paukštelio namai–muziejus, įkurtas 1988 m. rašytojo J.Paukštelio name, kuriame jis gyveno nuo 1938 m. Čia įrengta ekspozicija ir gyvenamieji kambariai su autentiškais baldais leidžia geriau susipažinti su rašytoju ir jo gyvenamąja aplinka. Muziejuje nuolat rengiamos įvairios parodos, vyksta literatūros popietės, mėgėjų teatro ir muzikos vakarai, prie arbatos puodelio renkasi Kėdainių kūrybinė inteligentija. Vykdoma edukacinė veikla, aptarnaujamos ekskursijos. V. Ulevičiaus muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės patalpose. Čia eksponuojama daugiau nei 50 Krakėse (Kėdainių raj.) gyvenančio žinomo drožėjo Vytauto Ulevičiaus (g.1934 m.) darbų. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka - informacijos, kultūros ir švietimo įstaiga, per filialų bei interneto tinklus prieinama kiekvienam krašto gyventojui. Tai viena seniausių ir didžiausių Kėdainių krašto ir Lietuvos viešųjų bibliotekų, įsteigta 1920 m. kaip savivaldybės viešoji skaitykla-knygynas. Panaikinus Kėdainių apskritį, 1951 m. ji tapo rajonine biblioteka. Po 1976 m. vykdytos centralizacijos buvusi rajoninė biblioteka tapo centrine su 54 filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta viešąja ir jai suteiktas vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų, kraštiečio Mikalojaus Daukšos vardas. Šiandien bibliotekos tinkle - viešoji biblioteka, 2 miesto ir 36 kaimų filialai. Bibliotekų fonduose beveik 383 tūkst. dokumentų. Vartotojai - 21 proc. krašto gyventojų. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vartotojai aptarnaujami abonemente, bendrojoje, kraštotyros, užsienio kalbų, skaitmeninės informacijos, periodikos skaityklose. Mažieji skaitytojai - vaikų skyriuje, kuriame veikia gausiai lankomas Vaikų užimtumo dienos centras. Interneto vartotojų paslaugoms įkurta virtuali biblioteka. Viešojoje bibliotekoje ir 21 jos filiale įrengta vieša prieiga prie interneto. Bibliografijos ir informacijos skyrius yra parengęs ir išleidęs serijas: „Kėdainių krašto garbės piliečiai", „Kėdainių krašto knygiai", kitus leidinius. Filiale „Liepa" veikia rajono literatų klubas „Varsna". 1999 m., minint Mikalojaus Daukšos „Postilės" 400 metų jubiliejų, surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas, kuriame dalyvavo 120 dailininkų iš 36 šalių, išleistas parodos katalogas ,,M. Daukšos „Postilei" - 400 metų. Ekslibrisai" bei parengta kilnojamoji paroda. 1997 m. viešoji biblioteka viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo bibliotekinių procesų kompiuterizavimą, ji yra Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) dalyvė. Nuo 2004 m. suvestiniu viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose saugomų dokumentų katalogu naudojasi interneto vartotojai, o filialuose sėkmingai diegiama skaitytojų aptarnavimo posistemė. Biblioteka vykdo aktyvią projektinę veiklą, įgyvendina Kėdainių krašto informacinės visuomenės ugdymo ir plėtros programą, organizuoja darbuotojų ir vartotojų mokymus, įvairius renginius, seminarus, konferencijas. Kėdainių M. Daukšos biblioteka kaupia, saugo ir skleidžia informaciją apie Kėdainius, nuo 2004 m. rengia visatekstę straipsnių duomenų bazę apie Kėdainių kraštą ir iškilius jo žmones, bibliotekos tinklapyje prieinamą visiems interneto vartotojams.Kėdainiuose gyvenusių ir dirbusių rašytojų sąrašą galite rasti čia.
Turizmas
Nuo turizmo informacijos centro įkūrimo penkeri metai. Pirmą kartą Kėdainiuose turizmo informacijos centras duris atvėrė 2002 m. balandžio 12 dieną. Per šį laikotarpį turizmo centre apsilankė per 27 tūkstančius lankytojų. Dažniausi turistai iš Lenkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos šalių. Rūpindamasis Kėdainių miesto ir rajono įvaizdžiu, turizmo informacijos centras per penketą metų išleido apie 40 įvairių leidinių, kurių bendras tiražas siekia 106 tūkstančius. Kėdainius ne kartą pristatė respublikinėje televizijoje ir spaudoje. Be to, kiekvienais metais turizmo centras Kėdainius pristatydavo respublikinėse (8) ir tarptautinėse (15) parodose. Kėdainių turizmo informacijos centras siūlo gausiausią suvenyrų su Kėdainių ir Lietuvos atributika asortimentą.Per šiuos metus turizmo centro veikla palankiai įvertinta respublikoje: sėkmingiausias viešosios turizmo infrastruktūros projektas „Kėdainių regioninės turizmo informacinės sistemos sukūrimas“, „Turizmo fanatiko“ nominacija gido dienos proga suteikta Viridijanai Paulikienei ir Kėdainių turizmo informacijos centro direktorė Viridijana Paulikienė išrinkta Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos viceprezidente.Turizmo informacijos centras inicijuoja ir kuruoja įvairias turizmo paslaugas – maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir kt. Malonu, kad turizmo centro specialistų konsultacijos padėjo steigiant kaimo turizmo sodybas, motelius, svečių namus ir viešbučius.Kita, labiau pažįstama turizmo centro veikla – ekskursijų ir turistinių maršrutų organizavimas. Per šį penkmetį centras surengė per du šimtus ekskursijų, kurių metu kėdainiečiai lankė kitus Lietuvos regionus. Kėdainių turizmo informacijos centras penkerių metų darbo proga vykdo akciją: grupių ekskursijoms taiko 5 proc. nuolaidą.
10 priežasčių, kodėl verta aplankyti Kėdainius
Kėdainiai – vienas iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų istorijos ir urbanistikos paminklą – senamiestį. Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m, kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės “Livonijos” kronikoje.
Kėdainių senamiestisSenamiestį puošia miesto rotušė – viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Buvusi Kėdainių rotušė 1653-1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Po 1770 m. gaisro rotušė sunyko. Pastatas atnaujintas 1960 m. ir 1983 m. Šiuo metu joje įsikūrė Rotušės dailės galerija ir civilinės metrikacijos skyrius.
Evangelikų reformatų bažnyčia (1631-1653) – renesanso stiliaus bažnyčia su keturiais barokiniais bokšteliais kiek primenanti tvirtovę. Joje saugomi restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. Kėdainiuose nuo 1653 m. susiformavo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių senamiestyje yra išlikusios 4 buvusios prekybinės aikštės.
Minaretas – nebūdingas mūsų architektūrai statinys, pastatytas apie 1880 m. tuometinio Kėdainių dvaro valdytojo, carinės armijos generolo E. Totlebeno, iki šiol yra vienintelis Lietuvoje.
Paberžė – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlė; Šilingų dvaras, kuriame yra 1863 m. sukilimo muziejus. Paberžės bažnytėlė (1787 m.) tautos architektūros paminklas, - kurioje kunigavo ir buvo vienas iš 1863 sukilimo vadų Antanas Mackevičius. Nuo 1966 m., kai į Paberžę buvo paskirtas vienuolis kapucinas kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas, šis mažas kaimelis tapo traukos centru. Pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą, apžiūrėti sukilimo atminimo vietų atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje Tėvas Stanislovas įkūrė unikalių bažnytinių drabužių, maldaknygių, žibintų, puodų ir daugelio kitų vertybių „saugotuves“.
Šetenius, esančius Nevėžio upės kairiajame krante išgarsino Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. Savo gimtinės vaizdus aprašęs romane “Isos slėnis”. Isa romane vadinamas Nevėžis. Šiuo metu atstatytame dvaro svirne įkurtas modernus Česlovo Milošo kultūros centras. Iš Šetenių kilęs ir Juozas Urbšys (1896-1991), Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras.1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š.pl ir 23°54’r.ilg.) dideliu laukų akmeniu. Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją.
Skinderiškių dendrologinis parkas – jauniausias ir vienas didžiausių parkų, pagal dendrologinę vertę prilygstantis botanikos sodams. 1986 m. jis paskelbtas gamtos paminklu. Parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis 1993 m. apdovanotas žymaus gamtininko (dabartinio Lietuvos prezidento) V. Adamkaus premija. Parke auginama daugiau kaip 700 medžių ir krūmų rūšių ir formų. Šalia įvairios ir turtingos dendrologinės kolekcijos, parke išvysime ir daugybę riedulių – ledynmečio pėdsakų mūsų krašte, skulptūras nežinomam knygnešiui, žemdirbiams ir miškininkams.
AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys Lietuvoje. Fosfogipsas – tai atliekos, atsirandančios fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Atliekos pradėtos pilti nuo 1968 m. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę apie 21 mln. tonų.
Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės
Kėdainių rajone veikia apie 28 nevyriausybinės organizacijos ir 30 bendruomenių centrų.
Sveikatos apsauga
Kėdainių rajone yra 11 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir 1 privatus centras.
Kėdainiečių sveikatos priežiūra rūpinasi:
• VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras
• VšĮ Kėdainių ligoninė
• UAB „Kedhema“ pirminės sveikatos priežiūros centras.
Rajono gyventojų sveikatą prižiūri 9 ambulatorijos ir 28 medicinos punktai:
• VšĮ Akademijos ambulatorija
• VšĮ Dotnuvos ambulatorija
• VšĮ Gudžiūnų ambulatorija
• VšĮ Josvainių ambulatorija
• VšĮ Krakių ambulatorija
• VšĮ Lančiūnavos ambulatorija
• VšĮ Pernaravos ambulatorija
• VšĮ Pelėdnagių ambulatorija
• VšĮ Šėtos ambulatorija.Kėdainiečius vaistais aprūpina 19 vaistinių, rajono gyventojams
Žiniasklaida
Žurnalas „Provincija”, laikraščiai „Kėdainių garsas”, „Rinkos aikštė”, „Mugė”, Kėdainių krašto televizija, kabelinė televizija „Rygveda”.
Internetiniai portalai:
www.kedainietis.lt , www.kedainiai.lt
Kėdainių rajonas yra Lietuvos centre. Bendras jo plotas - 167 700 ha, iš jų 4 400 ha užima Kėdainių miestas ir gyvenvietės, 3 400 ha - pramonės objektai ir keliai, 109 275 ha - žemdirbystės plotai, iš jų ariamos žemės - 101 536 ha, nusausinta drenažu - 97 778 ha, 39 700 ha - miškai, 4 200 ha - vandenys, 6 725 ha - kitos paskirties plotai.
Kėdainių rajone gyvena 70,1 tūkst. žmonių, iš jų 92 proc. lietuvių, 5 proc. rusų, 0,9 proc. lenkų ir 2,1 proc. kitų tautybių gyventojų.Kėdainių miestas įsikūręs prie Nevėžio upės krantų. Mieste gyvena 35 tūkst. gyventojų.Netoli Kėdainių, t. y. Dotnuvos seniūnijos Ruoščių kaime, – Lietuvos geografinis centras. Kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai, nežinoma, nes iki šiol jo apylinkėse nėra tyrinėtos akmens amžiaus stovyklavietės ir gyvenvietės. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Kėdainių fotogaleriją galite rasti čia.
Politika
Į naująją Kėdainių rajono Tarybą pateko tik penkių politinių partijų kandidatai. Darbo partijos, Pilietinės demokratijos, Tėvynės sąjungai, Socialdemokratų, Liberalų ir centro sąjungai. Iš viso rinkimuose dalyvavo dešimt politinių partijų. Be jau minėtųjų : Tvarka ir teisingumas, valstiečių liaudininkų sąjunga, krikščionys demokratai, Naujoji sąjunga ir liberalų sąjūdis.Pirmajame rajono Tarybos posėdyje išrinkta merė – Nijolė Naujokienė rajono savivaldybei vadovavo ir praėjusią kadenciją. Šiuose rinkimuose į rajono Tarybą kėdaniečiai dalyvavo aktyviai – 43,84 proc.
Ekonomika
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriaus duomenimis, 2006 m. sausio 1 d. buvo registruotos 1867 įmonės, kuriose dirbo 15807 asmenys. Veiklą vykdė 1506 įmonės.2006 m. pradžioje vienam tūkstančiui Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų teko 21 įmonė. Darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius metus kasmet didėjo ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 959,2 Lt.Užsiimant veikla, susijusia su didele ūkine rizika, vis dažniau renkamasi uždarąją akcinę bendrovę. 2005 m. AB ir UAB skaičius didėjo, jų lyginamoji dalis per 2005 metus veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičiuje išaugo 2,9 proc. ir sudarė 35,6 proc. Darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį AB ir UAB augo sparčiau - padidėjo 10,2 proc., o individualiose įmonėse dirbančiųjų skaičius sumažėjo beveik 2 proc.Dienraščio „Verslo žinios“ leidinyje „Lietuvos verslo lyderis“ tarp didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2004 m. pardavimus ir paslaugas yra trys Kėdainių rajono įmonės. 107–oje vietoje AB „Lifosa“, 230-oje – AB „Danisco Suger Kėdainiai“, 264- oje vietoje – UAB,,Vikstata“. AB „Lifosa“ taip pat minima kaip viena iš pelningiausių Lietuvos bendrovių (93 – oje vietoje) ir tarp didžiausių darbdavių šalyje (21 - oje vietoje). UAB „Vikstata“ pagal 2004 m. statybos bendrovių pardavimus ir paslaugas yra 20 –oje vietoje, o pagal savo jėgomis atliktus statybos darbus – 15–oje vietoje. Trap didžiausių grūdų persirbėjų AB „Kėdainių grūdai“ užima 4–ąją vietą.Kėdainių rajone veikia bendros su užsienio kompanijomis įmonės bei užsienio kapitalo įmonės. 2005 m. sausio 1 d. Statistikos departamento pateiktais duomenimis Kėdainių rajone buvo 13 įmonių, į kurias investavo užsieniečiai. Didžiausias investicijas pritraukė apdirbamoji gamyba. Į Kėdainių rajono ekonominę veiklą daugiausiai investavo Rusija, Danija ir Suomija.2005 metus, lyginant su 2004 metais, užsienio investicijos vienam rajono gyventojui augo labai sparčiai: padidėjo net 68 proc. – tai vienos iš didžiausių investicijų tenkančių vienam gyventojui šalyje.
Žemės ūkis
Kėdainių rajono žemės ūkio subjektai naudojasi 104,8 tūkst.ha (be sodų) žemės ūkio naudmenų plotu. Drenažu nusausintas 97751 ha plotas, iš jų 2741 ha blogos sausinimo sistemos būklės ir 8436 ha patenkinamos būklės.2005 metais 5158 žemės ūkio subjektai deklaravo 97317 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. Daugiausia deklaruota žieminių kviečių – 21167 ha, cukrinių runkelių – 3974,36 ha, vasarinių miežių – 15100,16 ha, vasarinio rapso – 6561,63 ha.Iki 2006-04-04 dienos Ūkininkų ūkių registre įregistruota 2100 ūkininkų ūkių.2005 metais žemės ūkio veiklą rajone vykdė 22 žemės ūkio bendrovės, 2 žemės ūkio kooperatyvai („Mūsų ūkis“, „Vidrita“), 1 kooperatinė bendrovė („Daumantų skanėstai“), 5 uždaros akcinės bendrovės (UAB LŽI Dotnuvos EŪ, „Edfermus“, „Kėdainių daržovės“, „Kėdainių šiltnamiai“, „Laufriza“), Profesinio rengimo centras (Šlapaberžės, Kaplių,Lančiūnavos skyriai).
Švietimas
Kėdainių rajone veikia 2 gimnazijos, 7 vidurinės mokyklos, 15 pagrindinių, 6 mokyklos-darželiai, Jaunimo, Muzikos, Dailės, Kalbų, Sporto mokyklos, Profesinio rengimo centras, Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centras.
Kultūra
Kėdainių rajone veikia 6 kultūros centrai, kuriuose susibūrę 9 liaudiškos muzikos kapelos, 7 folkloriniai ansambliai, 6 tautinių šokių kolektyvai, 4 modernaus šokio studijos, 3 mėgėjų teatrai, 10 instrumentiniai ansambliai ir pramoginės muzikos kolektyvai, 10 chorų ir vokalinių ansamblių, 4 humoro grupės. Kėdainių senamiestyje, buvusiame Karmelitų vienuolyne, įsikūręs krašto muziejus. Ypač didelį dėmesį muziejus skiria edukacinei veiklai ir yra labai artima mokyklai kultūros įstaiga, kurioje dirba dvi istorijos mokytojos metodininkės. Todėl neatsitiktinai, Kėdainių krašto muziejus yra vienas iš pirmųjų Lietuvoje, kuris pradėjo vykdyti edukacinę veiklą, o jo darbuotojai – dėstyti krašto istoriją mokyklose. Kol muziejus veikė senose patalpose, kuriose trūko vietos, didesnei moksleivių auditorijai buvo užsakomos paskaitos mokyklose.
Pamokas muziejuje lanko ir specialiųjų poreikių vaikai iš Specialiosios internatinės mokyklos, vaikų globos namų „Saulutė”, Jaunimo mokyklos.Kėdainių krašto muziejus yra vienas pirmaujančių tarp rajoninių muziejų, pagal lankytojų skaičių edukaciniuose užsiėmimuose. 2003m. muziejuje įvyko 316 edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 3350 moksleivių. Pvz., Alytaus kraštotyros muziejaus edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavo 2000 moksleivių; Panevėžio kraštotyros muziejuje – 2046, Jonavos – 2000 moksleivių.
Edukacinė Kėdainių krašto muziejaus programa yra labai įvairiapusė ir plati. Ji apima istoriją, dailę, etnokultūrą ir skirta įvairaus amžiaus grupėms: pradedant ikimokyklinių įstaigų auklėtiniais, pradinių klasių mokiniais ir baigiant jaunesnėmis bei vyresnėmis klasėmis. Programa yra sisteminga, nes tie patys moksleiviai pamokas muziejuje lanko kelerius metus iš eilės.Įvairių vaizduojamojo meno rūšių parodos dažniausia yra rengiamos Kėdainių krašto muziejaus filiale - Daugiakultūriame centre. Nedidelės parodos dar rengiamos ir J. Paukštelio namuose bei Krašto muziejuje.
Didesnę dalį parodų autorių sudaro Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų menininkai, tačiau gana dažnai eksponuojamos ir Kėdainių dailininkų, fotografų ir tautodailininkų parodos. Kartais pasitaiko ir parodų iš užsienio. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Reformatų bažnyčioje – Krašto muziejau padalinys. Tai vienintelė 2001 m. atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547-1603), Jonušo (1612-1655), Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai. Bažnyčioje įrengta paroda, pasakojanti apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, mauzoliejuje palaidotus kunigaikščių Radvilų šeimos atstovus, sarkofagų restauravimą. Rašytojo Juozo Paukštelio namai–muziejus, įkurtas 1988 m. rašytojo J.Paukštelio name, kuriame jis gyveno nuo 1938 m. Čia įrengta ekspozicija ir gyvenamieji kambariai su autentiškais baldais leidžia geriau susipažinti su rašytoju ir jo gyvenamąja aplinka. Muziejuje nuolat rengiamos įvairios parodos, vyksta literatūros popietės, mėgėjų teatro ir muzikos vakarai, prie arbatos puodelio renkasi Kėdainių kūrybinė inteligentija. Vykdoma edukacinė veikla, aptarnaujamos ekskursijos. V. Ulevičiaus muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės patalpose. Čia eksponuojama daugiau nei 50 Krakėse (Kėdainių raj.) gyvenančio žinomo drožėjo Vytauto Ulevičiaus (g.1934 m.) darbų. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka - informacijos, kultūros ir švietimo įstaiga, per filialų bei interneto tinklus prieinama kiekvienam krašto gyventojui. Tai viena seniausių ir didžiausių Kėdainių krašto ir Lietuvos viešųjų bibliotekų, įsteigta 1920 m. kaip savivaldybės viešoji skaitykla-knygynas. Panaikinus Kėdainių apskritį, 1951 m. ji tapo rajonine biblioteka. Po 1976 m. vykdytos centralizacijos buvusi rajoninė biblioteka tapo centrine su 54 filialais. 1995 m. biblioteka pavadinta viešąja ir jai suteiktas vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų, kraštiečio Mikalojaus Daukšos vardas. Šiandien bibliotekos tinkle - viešoji biblioteka, 2 miesto ir 36 kaimų filialai. Bibliotekų fonduose beveik 383 tūkst. dokumentų. Vartotojai - 21 proc. krašto gyventojų. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vartotojai aptarnaujami abonemente, bendrojoje, kraštotyros, užsienio kalbų, skaitmeninės informacijos, periodikos skaityklose. Mažieji skaitytojai - vaikų skyriuje, kuriame veikia gausiai lankomas Vaikų užimtumo dienos centras. Interneto vartotojų paslaugoms įkurta virtuali biblioteka. Viešojoje bibliotekoje ir 21 jos filiale įrengta vieša prieiga prie interneto. Bibliografijos ir informacijos skyrius yra parengęs ir išleidęs serijas: „Kėdainių krašto garbės piliečiai", „Kėdainių krašto knygiai", kitus leidinius. Filiale „Liepa" veikia rajono literatų klubas „Varsna". 1999 m., minint Mikalojaus Daukšos „Postilės" 400 metų jubiliejų, surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas, kuriame dalyvavo 120 dailininkų iš 36 šalių, išleistas parodos katalogas ,,M. Daukšos „Postilei" - 400 metų. Ekslibrisai" bei parengta kilnojamoji paroda. 1997 m. viešoji biblioteka viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo bibliotekinių procesų kompiuterizavimą, ji yra Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) dalyvė. Nuo 2004 m. suvestiniu viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose saugomų dokumentų katalogu naudojasi interneto vartotojai, o filialuose sėkmingai diegiama skaitytojų aptarnavimo posistemė. Biblioteka vykdo aktyvią projektinę veiklą, įgyvendina Kėdainių krašto informacinės visuomenės ugdymo ir plėtros programą, organizuoja darbuotojų ir vartotojų mokymus, įvairius renginius, seminarus, konferencijas. Kėdainių M. Daukšos biblioteka kaupia, saugo ir skleidžia informaciją apie Kėdainius, nuo 2004 m. rengia visatekstę straipsnių duomenų bazę apie Kėdainių kraštą ir iškilius jo žmones, bibliotekos tinklapyje prieinamą visiems interneto vartotojams.Kėdainiuose gyvenusių ir dirbusių rašytojų sąrašą galite rasti čia.
Turizmas
Nuo turizmo informacijos centro įkūrimo penkeri metai. Pirmą kartą Kėdainiuose turizmo informacijos centras duris atvėrė 2002 m. balandžio 12 dieną. Per šį laikotarpį turizmo centre apsilankė per 27 tūkstančius lankytojų. Dažniausi turistai iš Lenkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos šalių. Rūpindamasis Kėdainių miesto ir rajono įvaizdžiu, turizmo informacijos centras per penketą metų išleido apie 40 įvairių leidinių, kurių bendras tiražas siekia 106 tūkstančius. Kėdainius ne kartą pristatė respublikinėje televizijoje ir spaudoje. Be to, kiekvienais metais turizmo centras Kėdainius pristatydavo respublikinėse (8) ir tarptautinėse (15) parodose. Kėdainių turizmo informacijos centras siūlo gausiausią suvenyrų su Kėdainių ir Lietuvos atributika asortimentą.Per šiuos metus turizmo centro veikla palankiai įvertinta respublikoje: sėkmingiausias viešosios turizmo infrastruktūros projektas „Kėdainių regioninės turizmo informacinės sistemos sukūrimas“, „Turizmo fanatiko“ nominacija gido dienos proga suteikta Viridijanai Paulikienei ir Kėdainių turizmo informacijos centro direktorė Viridijana Paulikienė išrinkta Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos viceprezidente.Turizmo informacijos centras inicijuoja ir kuruoja įvairias turizmo paslaugas – maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir kt. Malonu, kad turizmo centro specialistų konsultacijos padėjo steigiant kaimo turizmo sodybas, motelius, svečių namus ir viešbučius.Kita, labiau pažįstama turizmo centro veikla – ekskursijų ir turistinių maršrutų organizavimas. Per šį penkmetį centras surengė per du šimtus ekskursijų, kurių metu kėdainiečiai lankė kitus Lietuvos regionus. Kėdainių turizmo informacijos centras penkerių metų darbo proga vykdo akciją: grupių ekskursijoms taiko 5 proc. nuolaidą.
10 priežasčių, kodėl verta aplankyti Kėdainius
Kėdainiai – vienas iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų istorijos ir urbanistikos paminklą – senamiestį. Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m, kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės “Livonijos” kronikoje.
Kėdainių senamiestisSenamiestį puošia miesto rotušė – viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Buvusi Kėdainių rotušė 1653-1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Po 1770 m. gaisro rotušė sunyko. Pastatas atnaujintas 1960 m. ir 1983 m. Šiuo metu joje įsikūrė Rotušės dailės galerija ir civilinės metrikacijos skyrius.
Evangelikų reformatų bažnyčia (1631-1653) – renesanso stiliaus bažnyčia su keturiais barokiniais bokšteliais kiek primenanti tvirtovę. Joje saugomi restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. Kėdainiuose nuo 1653 m. susiformavo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių senamiestyje yra išlikusios 4 buvusios prekybinės aikštės.
Minaretas – nebūdingas mūsų architektūrai statinys, pastatytas apie 1880 m. tuometinio Kėdainių dvaro valdytojo, carinės armijos generolo E. Totlebeno, iki šiol yra vienintelis Lietuvoje.
Paberžė – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlė; Šilingų dvaras, kuriame yra 1863 m. sukilimo muziejus. Paberžės bažnytėlė (1787 m.) tautos architektūros paminklas, - kurioje kunigavo ir buvo vienas iš 1863 sukilimo vadų Antanas Mackevičius. Nuo 1966 m., kai į Paberžę buvo paskirtas vienuolis kapucinas kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas, šis mažas kaimelis tapo traukos centru. Pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą, apžiūrėti sukilimo atminimo vietų atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje Tėvas Stanislovas įkūrė unikalių bažnytinių drabužių, maldaknygių, žibintų, puodų ir daugelio kitų vertybių „saugotuves“.
Šetenius, esančius Nevėžio upės kairiajame krante išgarsino Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. Savo gimtinės vaizdus aprašęs romane “Isos slėnis”. Isa romane vadinamas Nevėžis. Šiuo metu atstatytame dvaro svirne įkurtas modernus Česlovo Milošo kultūros centras. Iš Šetenių kilęs ir Juozas Urbšys (1896-1991), Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras.1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š.pl ir 23°54’r.ilg.) dideliu laukų akmeniu. Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją.
Skinderiškių dendrologinis parkas – jauniausias ir vienas didžiausių parkų, pagal dendrologinę vertę prilygstantis botanikos sodams. 1986 m. jis paskelbtas gamtos paminklu. Parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis 1993 m. apdovanotas žymaus gamtininko (dabartinio Lietuvos prezidento) V. Adamkaus premija. Parke auginama daugiau kaip 700 medžių ir krūmų rūšių ir formų. Šalia įvairios ir turtingos dendrologinės kolekcijos, parke išvysime ir daugybę riedulių – ledynmečio pėdsakų mūsų krašte, skulptūras nežinomam knygnešiui, žemdirbiams ir miškininkams.
AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys Lietuvoje. Fosfogipsas – tai atliekos, atsirandančios fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Atliekos pradėtos pilti nuo 1968 m. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę apie 21 mln. tonų.
Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės
Kėdainių rajone veikia apie 28 nevyriausybinės organizacijos ir 30 bendruomenių centrų.
Sveikatos apsauga
Kėdainių rajone yra 11 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir 1 privatus centras.
Kėdainiečių sveikatos priežiūra rūpinasi:
• VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras
• VšĮ Kėdainių ligoninė
• UAB „Kedhema“ pirminės sveikatos priežiūros centras.
Rajono gyventojų sveikatą prižiūri 9 ambulatorijos ir 28 medicinos punktai:
• VšĮ Akademijos ambulatorija
• VšĮ Dotnuvos ambulatorija
• VšĮ Gudžiūnų ambulatorija
• VšĮ Josvainių ambulatorija
• VšĮ Krakių ambulatorija
• VšĮ Lančiūnavos ambulatorija
• VšĮ Pernaravos ambulatorija
• VšĮ Pelėdnagių ambulatorija
• VšĮ Šėtos ambulatorija.Kėdainiečius vaistais aprūpina 19 vaistinių, rajono gyventojams
Žiniasklaida
Žurnalas „Provincija”, laikraščiai „Kėdainių garsas”, „Rinkos aikštė”, „Mugė”, Kėdainių krašto televizija, kabelinė televizija „Rygveda”.
Internetiniai portalai:
www.kedainietis.lt , www.kedainiai.lt
